Tiesa, koks tai bus atsakas ir kokio pobūdžio, Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas patikslinti nenorėjo. Apie tai, kokiu atveju konfliktas pasienyje gali peraugti į realų susidūrimą, nepriklausomam baltarusių naujienų portalui „Zerkalo“ atskleidė šios šalies ekspertai.
Įmanomi ir jėgos struktūrų susidūrimai
Politikos analitikas Artiomas Šraibmanas sutinka, kad situacija pasienyje su Lietuva gali išsivystyti ir iki jėgos panaudojimo scenarijaus ir aiškina, kad išeitys iš šios situacijos gali būti įvairios.
„Visai įmanoma, kad mes prieisime iki, jeigu ne ginkluotų, tai jėgos struktūrų susidūrimo incidentų pasienyje. Jau vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, kad jėgos struktūrų atstovai arti prie vienas kito. Tai gana nervinga situacija, įskaitant, kad abi pusės nuolat laukia viena iš kitos provokacijų, – mano ekspertas. – Išeitys iš konflikto gali būti įvairios. Gali „išsekti migrantų srautas iš tos pusės“, jeigu visos šalys, kurios sudaro potencialų migrantų srautą, nutrauks oro susisiekimą, kaip jau padarė Irakas. Gali būti, kad žmonės patys nebevyks į Baltarusiją, jeigu matys žiaurumus ir riziką pasienyje. O gali būti, kad Rusija įsikiš ir truktels Lukašenką, jeigu visa tai judės į rimtų incidentų pusę“.
Anot A. Šraibmano, net jeigu klausimas su migrantais bus išspręstas, valdžios noras „aštrinti“ situaciją niekur nedings. „Čia Lukašenka mato svarbiausią savo legitimumo šaltinį. Jam reikia nuolat akcentuoti grėsmę, kad parodytų: „mus puola“. Taip, be viso kito, pateisinamos vidinės represijos, siūlomas savų šalininkų, biurokratijos ir jėgos struktūrų darbuotojų mobilizavimo modelis. Tai gana senas problemų, kurios egzistuoja šalies viduje, perkėlimo į išorės faktorius metodas“, – aiškina analitikas.
Ginkluotas konfliktas reikštų Baltarusijai dar daugiau problemų
Politologas Andrejus Kazakevičius mano, kad kalbėdamas apie „atsaką“, A. Lukašenka turėjo omenyje jėgos panaudojimą iš Baltarusijos pusės. Ekspertas taip pat pridūrė, kad nors tokia riziką ir egzistuoja, valdžia nesiryš tolimesniam eskalavimui.
„Jėgos panaudojimo scenarijaus atveju Baltarusija patirtų didelių nuostolių. Lietuvai ginklų panaudojimas iš Baltarusijos pusių reikštų tiesioginę karinę grėsmę. Atitinkamą poziciją užimtų JAV ir NATO. Aš nemanau, kad atsakas bus karinis, tačiau tai Baltarusijos problemas iškeltų į dar aukštesnį lygį. Gali būtų laukti visiškos Baltarusijos ekonominės blokados visu (Vakarų) sienos perimetru“, – aiškina jis.
A. Kazakevičius mano, kad net ir nepaisant tokių rizikų grėsmės, dviejų šalių konflikte galų gale įvyks deeskalacija, o migrantų skaičius sumažės.
„Taip nutiks po to, kai bus sutrikdytas oro koridorius, kuriuo migrantai skrido į Baltarusiją, – mano A. Kazakevičius. – Tuo labiau, kad dabar Lietuva neleidžia jų į savo teritoriją ir sukuria Baltarusijai vidinių problemų. Manau, kad Baltarusijos valdžia pati pradės atsisakyti Lietuvos spaudimo per migraciją schemos.“
Lukašenkos problemos sprendimo arsenalas skurdus: lieka grasinimai
Karinis apžvalgininkas Jegoras Lebedokas „Zerkalo“ pasakojo, kad žodžius „atsakomieji veiksmai“ reiktų suprasti kaip perspėjimą dėl tolimesnio konflikto eskalavimo. Jis pažymi, kad pirminė grėsmė su migrantų srautu nesuveikė kaip tikėtasi, todėl dabar baltarusių pusė gali „kelti statymus“.
„Paskutinius metus Lukašenka savo politiką stato ant karo grėsmės pagrindo, o ne ant šviesaus rytojaus perspektyvos. Ilgai jomis žmonės tikėti negali, ypač jeigu kalbama apie kažkokį abstraktų „hibridinį“ karą. Tokia politika priveda prie būtinybės nuolat stiprinti baimę, o reiškia, ir didinti galimo realaus karinio konflikto tikimybę. Pavyzdžiui, karinis pasieniečių susidūrimas“, – aiškina jis.
Eksperto manymu, realus susidūrimas ir aukų tikimybė iš esmės paveiktų baltarusių ir lietuvių nuotaikas. Tačiau pastarųjų reakciją, anot J. Lebedoko, kol kas numatyti sunku. Jis pažymi, kad taikiausias ir patikimiausias konflikto sureguliavimo būdas – nutraukti migrantų, norinčių prasiveržti į Europos Sąjungą, patekimą į Baltarusiją.
„Šia kryptimi neblogai padirbėjo Europos diplomatai: iš Irako faktiškai nutrūko tiesioginiai skrydžiai. O kalbant apie pasienio zoną, demonstravimas, kad jos teritorijoje vykdomas stebėjimas vaizdo kameromis tam tikra prasme stabdo kitos pusės provokacijų rengimą“, – aiškino jis.
Tačiau be išorės grėsmės Lukašenkos politika vis tiek išliks neveiksni. Jis ir toliau sieks paveikti Europos Sąjungą, kad ši atšauktų sankcijas. Siekiant aštrinti situaciją gali būti pasirinktas kariuomenės ir ginkluotės perdislokavimas. „Esmė tame, kad kitų problemos sprendimo būdų, kaip grasinimai, Lukašenka neturi. Išeitis gali būti tik Rusijos įtraukimas, tačiau ši kol kas link to akivaizdžiai nesiveržia“, – pridūrė J. Lebedokas.