Jis galėjo pamatyti pranašumų šiame ekonomikos žlugime, dėl kurio galėtų grįžti prie komunistinių laikų represijų, vadovaudamasis senų KGB mokytojų knygelėmis, rašo politico.eu.
Neįmanoma pervertinti ekonominės prarajos, į kurią jis ką tik pasirinko įkristi. Atskirtas nuo prieigos prie centrinio banko užsienio atsargų ir pagrindinių Rusijos bankų, atsietų nuo tarptautinių mokėjimo sistemų, rublio kursas krito, o vertybinių popierių rinka lieka uždaryta dėl baimės, kad įmonės išgaruos, jei prekyba atsidarys. Maskva taiko kapitalo kontrolę, pavyzdžiui, didžiulius komisinius perkant dolerius, ir siekia neleisti užsienio įmonėms pabėgti iš Rusijos, tačiau nedaugelis ekonomistų mano, kad tokios priemonės gali sustabdyti potvynį.
Energijos gigantai, tokie kaip BP ir Shell, jau paskelbė, kad pasitraukia. Toks pasitraukimas turi ir technologinį, ir finansinį aspektą, nes Rusijai reikia aukštųjų technologijų suskystintoms gamtinėms dujoms išgauti ir Arkties gręžiniams. Kitos įmonės, nuo „Volkswagen“ iki „IKEA“, taip pat nutraukia ryšius su Rusija.
Didelė dalis prekybos su Vakarais buvo beveik visiškai sustabdyta, išskyrus esminę – iki šiol – angliavandenilių išimtį. Lėktuvai netrukus bus „priparkuoti“ dėl atsarginių dalių trūkumo, o įmonės negalės importuoti užsienyje pagamintų komponentų, todėl gamybos linijos bus stabdomos. Apskritai, tai įspūdingai staigus atsijungimas nuo tarptautinės ekonomikos.
Kremlius pripažįsta sankcijų pasekmes, bet į tai žiūri drąsiai.
„Rusijos ekonomika dabar patiria rimtą spaudimą, ji patyrė rimtą smūgį, sakyčiau. Tačiau yra saugumo riba, yra potencialo, yra planų“, – trečiadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Dabar daug kas priklauso nuo to, kokie yra tie saugumo „planai“.
SSRS, kuriai vadovauja pamišęs diktatorius
Savo ruožtu Vakarai mažai ką daro, kad nuslėptų faktą, jog nori sutriuškinti Putiną. Nors vėliau jis sušvelnino savo komentarus, Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire pareiškė, kad Vakarai kariauja „visapusį ekonominį ir finansinį karą prieš Rusiją. Mes sukelsime Rusijos ekonomikos žlugimą“. JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad Putinas už savo invaziją sumokės „didelę kainą“ ir kad Rusijos lyderis „neįsivaizduoja, kas bus“.
„Dabar esame tokioje stadijoje, kai sankcijos netiesiogiai nukreiptos į režimo pasikeitimą“, – sakė Petersono tarptautinės ekonomikos instituto ir Vokietijos Maršalo fondo vyresnysis bendradarbis Jacobas Kirkegaardas.
Analitikai tikisi, kad tęsiantis karui, rublis dar labiau nuvertės. Kredito reitingų agentūros „Fitch“ ir „Moody’s“ sumažino Rusijos skolos reitingą kaip visiškai niekinį, tolygų šlamštui. Sunerimę maskviečiai stovėjo eilėse prie bankomatų ir aplankė visas parduotuves, kad išleistų grynuosius pinigus, kol jie netapo beverčiai. Ir bet kuriuo atveju naftos rinka jau boikotuoja Rusijos naftos eksportą.
„Putinas mėgo Rusijos tvirtovės koncepciją, – sakė švedų ekonomistas ir Džordžtauno universiteto profesorius Andersas Åslundas. – Dabar paaiškėja, kad tos tvirtovės visai nėra. Rusija tapo neinvestuotina.“
Dabar kyla klausimas, ar Maskva gali izoliuoti savo platesnę ekonomiką, ar Putino planas iš tikrųjų yra priešingas. Ekonomikos ir rinkų žlugimas, spausdinant nepadengtą valiutą, sukuria istorinę galimybę nusavinti oligarchus kaip klasę, kai rinkos vėl atsidarys, o įmonės prekiaus cento vertės akcijomis. Tai sumenkintų potencialių Putino varžovų galią, o jis liktų apsaugotas saugumo aparato.
„Twitter“ platformoje Maksimas Mironovas, Madrido IE verslo mokyklos docentas, prognozavo, kad tai netgi gali reikšti grįžimą į pačias tamsiausias sovietinio teroro dienas, kai valdžia buvo susikoncentravusi ties policine valstybe.
„Vienintelis šios istorijos pliusas yra tas, kad tie, kurie jaučia nostalgiją SSRS, galės savo kailiu pajusti visus jos malonumus, – rašė jis. – Ir tai bus ne SSRS, kuriai vadovauja Chruščiovas-Brežnevas-Gorbačiovas, o SSRS, kuriai vadovauja pamišęs diktatorius.“
Ar Kinija yra Putino planas B?
Pagrindinė galvosūkio dalis yra ta, ar Kinijos prezidentas Xi Jinpingas galėtų mesti savo kaimynui ekonominį gelbėjimosi ratą. Jei Pekinas to nepadarys, gali atsirasti visagalė įtampa, slegianti abiejų šalių „neribotą“ draugystę.
„Ar Rusija gali sulaukti šiek tiek pagalbos iš Kinijos? Žinoma“, – sakė ekspertų grupės „Atlantic Council“ ekonominės veiklos direktorė Julia Friedlander. Tačiau tai greičiausiai sukeltų Vakarų pyktį, o pati Kinija netektų prieigos prie turtingų Vakarų rinkų.
J. Friedlander taip pat pažymėjo, kad aktualesnė problema yra ta, jog Pekinas būtų pagrįstai susirūpinęs, kad nebegalės daugiau matyti grynųjų pinigų, kuriuos jis investuoja į Rusijos ekonomiką.
„Jei esate Pekinas, jums įdomu, kokią finansinę prasmę tai jums turi. Skaitydami iš arbatos lapų galime pasakyti, kad jis nesiryš to daryti“, – sakė ji.
„Kinija turi pasirinkimą, – sakė J. Kirkegaardas. – Didžioji vadovybė gali nuspręsti: „Gerai, mes palaikysime Rusiją“, ir tada Rusija taps Pekino kliente. Tačiau Pekinas taip pat tikriausiai neteks daug technologinių ir kitų galimybių, patekimo į likusį pasaulį. Arba Kinija galėtų nutraukti ryšius su Rusija ir pasinaudoti tuo – pamėginti atkurti santykius su Jungtinėmis Valstijomis Europoje. Jie tikrai dabar yra kelio kryžkelėje.“
Ekonominiuose apkasose
Kad ir ką Kinija nuspręstų daryti, ekonominis smūgis paprastiems rusams gali būti daug stipresnis. „Neabejotinai matome, kad infliacija smarkiai paveikė Rusijos gyvenimo kokybę“, – sakė Maskvos Carnegie centro ekspertų grupės vyresnysis bendradarbis Aleksandras Gabujevas.
Rusijos pramonininkas Olegas Deripaska taip pat prognozuoja sunkią ekonominę krizę.
„1998 m. krizę padauginkite iš trijų, kad suprastumėte mastą“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Honkonge listinguojamos aliuminio milžinės „Rusal“ prezidentą O. Deripaską, turėdama omenyje didžiausią Rusijos recesiją per pastaruosius dešimtmečius, vadinamąją rublio krizę, kai ekonomika susitraukė per 5,3 proc.
A. Åslundas teigė, kad tai tikriausiai optimistiškas požiūris. „Tikėčiausi, kad 5 procentai būtų minimumas. Manau, būtų blogiau nei 1998 m., nes tada buvo valymas. Dabar jokio valymo nebus, bus tik didelė netvarka“, – sakė jis.
Naujausias Europos centrinio banko testavimas nepalankiausiomis sąlygomis prognozuoja, kad esant nepalankiam ekonominiam ir finansiniam scenarijui, Rusijos ekonomika gali susitraukti net per 15 procentų. Pasak Jérôme Legraso, „Axiom Alternative Investments“ tyrimų vadovo, šis scenarijus dabar greičiausiai išsipildys.
Iš pirmo žvilgsnio visa tai atrodytų potencialiai pavojinga Putino valdžiai. Karas sukels viešą nesutarimą tarp plačių socialinių sluoksnių – nuo neturtingų motinų su mūšio laukuose mirštančiais sūnumis iki viduriniosios klasės Z kartos atstovų, kurie supras, kad „Apple iPhone“ ir „Disney“ filmų Rusijoje nebėra. Svarbiausia, kad Putinas taip pat užsitrauks galingų oligarchų, kurių turtus jis naikina, rūstybę.
„Žmonės vis dar labiau patiria emocinį šoką“, – teigė 20-metis teisės studentas iš Maskvos ir pridūrė, kad jau pastebėjo plataus masto sankcijų padarinius. Čili pipirų kaina prekybos centruose pakilo 70 procentų, o bilietai į naująjį Betmeno filmą tapo beverčiai, nes filmas buvo pašalintas iš Rusijos kino teatrų. Studento šeima dabar rimtai kalba apie išvykimą iš šalies.
„Būtų skaudu palikti Rusiją, – sakė jis. – Vyksta diskusijos, nes padėtis nėra stabili.“
Šiaurės Korėja „ant steroidų“
Tačiau kol sankcijos kandžiojasi, nėra jokių ženklų, kad jos privers patį Putiną nusileisti. Izoliacijos, su kuria susiduria Rusija, mastas panašus į tą, kokią Iranas patyrė dešimtmečius. Tačiau nors JAV sankcijos Teheranui pakenkė Irano ekonomikai, jos visiškai nesustabdė ekonominio gyvenimo. Rusija taip pat, bent jau teoriškai, gali išgyventi. Aiški žinutė, kuri buvo paskelbta Baltarusijoje, kur Kremliaus sąjungininkas Aleksandras Lukašenka ėmė žiauriai susidoroti su kitaip mąstančiais, yra ta, kad Putinas pernelyg nesijaudina dėl didžiulės visuomenės opozicijos.
„Yra aiškios ribos, kiek net toks ekonominis karas gali pakeisti ryžtingos vyriausybės politiką, ypač akivaizdžiai, kaip ir Irano, ir Rusijos, autoritarinės šalies, atveju“, – sakė J. Kirkegaardas.
Kaip sakė J. Legrasas: „Manau, kad [Rusija] gali išlikti ir vis tiek būti gana apgailėtina ekonominiu požiūriu. Turiu galvoje, mes kalbame apie Rusiją. Jie tai darė dešimtmečius“.
Stebėtojai skeptiškai vertina masinio socialinio sukrėtimo perspektyvą ir prognozuoja, kad režimas padvigubins protestų slopinimą.
„Banke yra daug mažiau pinigų, bet jūs galite tai kompensuoti didesne priespauda: visi tampa skurdesni ir mažiau technologiškai aprūpinti, – sakė A. Gabuevas. – Ji taps milžinu, Šiaurės Korėja „ant steroidų“.