KFOR (The Kosovo Force) yra NATO vadovaujama taikdarių misija Kosove. Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani patvirtino, kad nukentėjo 11 taikdarių italų. Trys kariai buvo rimtai sužeisti, bet nė vieno iš jų gyvybėms pavojus negresia.
Kosovo pareigūnai ir KFOR pajėgos panaudojo prieš protestuotojus gumines lazdas, ašarines dujas ir garsines bombas. Serbai užpuolė pareigūnus mėtydami akmenis, butelius ir kitus daiktus.
„L’unione Sarda“ leidinyje skelbiama, kad kai kurie italų taikdariai nukentėjo nuo Molotovo kokteilių.
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pirmadienio vakarą paskelbė, kad Kosovo valdžia „siekia Serbijos ir NATO pajėgų susidūrimo“. Jis taip pat apkaltino NATO „nesilaikius pažadų ir neapsaugojus serbų Metochijoje ir Kosove“.
Įtampa Kosove
Etniniai serbai Kosovo šiaurėje pirmadienį bandė užimti vietos valdžios pastatus, į kuriuos praėjusią savaitę su policijos pagalba įėjo merai albanai.
Kosovo policija ir NATO vadovaujamos Kosovo pajėgos saugo savivaldybės pastatą Zvečane, vienoje iš keturių savivaldybių, kurioje praėjusį mėnesį vyko pirmalaikiai rinkimai, kuriuos daugiausia boikotavo etniniai serbai. Į merų postus ir asamblėjas buvo išrinkti tik etninių albanų ar kitų smulkesnių mažumų atstovai.
Praėjusį penktadienį per susirėmimus buvo sužeista keliolika serbų ir penki Kosovo policijos pareigūnai, o tą pačią dieną pasienyje su Kosovu buvo paskelbta aukšto lygio parengtis Serbijos kariuomenei.
Kosovo šiaurėje etniniai serbai, sudarantys daugumą šioje šalies dalyje, bandė neleisti neseniai išrinktiems etniniams albanams patekti į savivaldybių pastatus. Kosovo policija panaudojo ašarines dujas, kad išsklaidytų minią ir įleistų naujuosius pareigūnus į biurus.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pasmerkė Kosovo vyriausybę už tai, kad ji pasitelkė policiją.
Sekmadienio vakarą Prancūzija, Vokietija, Italija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga paskelbė pareiškimą, kuriame griežtai įspėja „visas šalis dėl kitų grasinimų ar veiksmų, kurie gali turėti įtakos saugiai ir patikimai aplinkai, įskaitant judėjimo laisvę, ir kurie gali pakurstyti įtampą ar paskatinti konfliktą“.
Penktadienio vakarą Belgrade vykusiame mitinge su savo šalininkais Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sakė, kad „Serbija nesėdės sudėjusi rankų tą akimirką, kai puolami serbai Šiaurės Kosove“.
Tačiau bet koks Serbijos bandymas pasiųsti savo karius per sieną reikštų susidūrimą su ten dislokuotais NATO kariais.
2013 metų Prištinos ir Belgrado susitarimą dėl serbų asociacijos sudarymo Kosovo Konstitucinis Teismas vėliau pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, teigdamas, kad planas neapima kitų etninių grupių ir gali reikšti vykdomosios valdžios galių panaudojimą įstatymams primesti.
Abi šalys preliminariai susitarė pritarti ES planui dėl tolesnių veiksmų, tačiau įtampa vis dar tvyro.
JAV ir ES suintensyvino pastangas padėti išspręsti Kosovo ir Serbijos ginčą, baimindamosi tolesnio nestabilumo Europoje, kai Ukrainoje siaučia karas. ES aiškiai nurodė Serbijai ir Kosovui, kad jos privalo normalizuoti santykius, jei nori pažangos siekdamos prisijungti prie bloko.
Konfliktas Kosove kilo 1998 metais, kai separatistai etniniai albanai sukilo prieš Serbijos valdžią, o Serbija atsakė žiauriu susidorojimu. Žuvo apie 13 000 žmonių, daugiausia etninių albanų. NATO karinė intervencija 1999 metais galiausiai privertė Serbiją pasitraukti iš šios teritorijos. Vašingtonas ir dauguma ES šalių pripažino Kosovą kaip nepriklausomą valstybę, tačiau Serbija, Rusija ir Kinija to nepadarė.
