JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose sekmadienį perspėjo, kad nėra tiesioginių vilčių derybomis užbaigti karą Ukrainoje, nes JAV prezidentui ir toliau stiprėja spaudimas prieš įvyksiantį itin svarbų NATO viršūnių susitikimą. Linda Thomas-Greenfield kalbėjo CNN reaguodama į to paties kanalo interviu su Volodymru Zelenskiu, kuriame Ukrainos prezidentas sakė, kad tik derybos užbaigs karą ir civilių aukas.
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, ji lygiagrečiai susitinka deryboms su Ukrainos atstovais, tariamai siekdama taikos sutarties dėl savo invazijos į kaimyninę šalį. Šios derybos, atrodžiusios kaip dar vienas karo šou, šią savaitė sulaukė netikėto postūmio, kai abi pusės nurodė, jog diskusijose mato pažangą.
Tada Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tada pareiškė, kad rusai šnekėjo „realiau“, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad jie „artėja susitarimo link“ dėl abiems pusėms priimtinų Ukrainos neutralumo sąlygų.
Tačiau bet kokia ilgalaikė taika priklauso nuo Kremliaus įtikinimo, jog jis negali pasiekti pergalės mūšio lauke, sako analitikai.
„Tikimybės yra, bet aš gana skeptiškas, kad šiomis derybas bus pasiektas sprendimas, – sakė Maskvos Carnegie centro vyresnysis darbuotojas Aleksandras Gabujevas. – Rusija mūšio lauke siekia ne tik svertų deryboms, bet ir pergalės. Jeigu švelnesnė – jei taip galima vadinti – taktika nepasiteisins, Rusija tiesiog paleis visą savo ugnies galią. Ypač ant Kyjevo.“
Putinas šią savaitę pasakė agresyvią kalbą aukščiausiems pareigūnams, sakydamas, kad Rusijos „speciali karinė operacija“ vyksta pagal planą, kad Rusija pasieks savo tikslų Ukrainoje ir nenusilenks vakarams. Naudodamas agresyvią retoriką, Putinas palygino Vakarus su nacistine Vokietija, apkaltindamas juos surengus ekonominį „žaibišką karą“ prieš Rusiją, siekiant „demoralizuoti mūsų visuomenę, sunaikinti mus buldozeriu“.
Vakarų žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pradėta informacinė kampanija prieš Rusiją turėjo „tiesioginių analogijų antisemitiniams pogromams, kuriuos 1930-aisiais Vokietijoje vykdė naciai“, tada sakė Putinas. Jis pasmerkė Rusijos „nacionalinius išdavikus“ ir „penktąją koloną“, kurie protestavo ir pasisakė prieš karą, taip signalizuodamas apie tolesnį susidorojimą su Rusijos opozicija.
Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija pasieks savo tikslų Ukrainoje: Kyjevo „demilitarizavimo“ ir politinio valymo, kurį jis pavadino „denacifikavimu“. Rusijos vadovas savo pasirodyme, regis, ignoravo ankstyvas jo kariuomenės nesėkmes kare, dėl kurių akivaizdžiai sušvelnėjo Rusijos derybinė pozicija. Atkakli Ukrainos pagrindinių miestų, tokių kaip Charkivas ir Kyjevas, gynyba ir didėjantis Vakarų sankcijų ekonominis spaudimas paskatino Rusiją sušvelninti kai kuriuos reikalavimus, įskaitant siekį pakeisti Ukrainos režimą.
Šią savaitę Zelenskis savo kreipimesi sakė: „Visi karai baigiasi susitarimais... Mane informavo, kad pozicijos derybose skamba realistiškiau. <...> Tačiau dar reikia laiko, kad sprendimai atitiktų Ukrainos interesus“.
Kokie galimo susitarimo elementai?
Dokumento projekte, kurį pirmą kartą paskelbė „Financial Times“, buvo nurodyta, kad Rusija sieks Ukrainos „neutralumo“ deklaracijos ir kariuomenės dydžio apribojimų. Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailo Podolyak teigė, kad šis projektas atspindėjo tik Rusijos reikalavimus, sakydamas, kad Ukraina nori paliaubų, Rusijos kariuomenės išvedimo ir teisinių saugumo garantijų dėl Rusijos agresijos.
Nors Rusija įsitvirtino pietų Ukrainoje ir juda Kyjevo link, ji aiškiai tikėjosi trumpesnio ir pigesnio karo. Didėjančios Rusijos išlaidos, įskaitant kai kurias aiškias vidinės sistemos problemas, gali turėti įtakos pagrindiniam sprendimų priėmėjui, kai smurto sustabdymas jam taps naudingu, net jei ir ne ilgalaikiu sprendimu.
„Iš esmės susitarimui skirta erdvė yra Vladimiro Putino galvoje, – sakė Rusijos politikos profesorius ir Londono karališkojo koledžo Rusijos instituto direktorius Samas Greenas. – Tai nėra klausimas, ką priimtino Maskvai gali pasiūlyti Kyjevas. Tai ir ne klausimas, ką gali pasiūlyti Vakarai. Tai klausimas, kokį susitarimą Putinas gali įkalbėti save priimti.“
Įkvėpta ankstyvos sėkmės mūšio lauke, Ukraina taip pat nurodė, kad nepasiduos Rusijos reikalavimams. „Rusai supranta, jog negali pasiekti šių sau užsibrėžtų tikslų, ir mes tai matome, tai suteikia mums šiek tiek optimizmo, – teigia Orysia Lutsevych, Ukrainos forumo Rusijos ir Eurazijos programų vadovė Čatamo rūmuose. – Jų pozicijos dar labai toli iki norimo susitarimo.“
Kai kurie klausimai, pavyzdžiui, Rusijos okupuoto Krymo ir Rytų Ukrainos statuso, gali tapti kliūtimi tolesnėse derybose. Kelią pastoti gali ir Rusijos reikalavimai, vėl pakartoti agresyvioje Putino kalboje, dėl Ukrainos „demilitarizavimo“ ir politinio išvalymo.
Ukraina norės turėti geležines saugumo garantijas, kurias, tikėtina, užtikrins Vakarai, nes tebėra nuogąstavimų, kad Rusija bet kokias paliaubas gali panaudoti kaip pretekstą karių papildymui prieš tęsiant puolimą. Susitarimui erdvės yra ir iš Ukrainos pusės. „Puikiai suprantame, kad turime išgelbėti Ukrainos valstybę, turime užtikrinti, kad Ukraina kontroliuotų kuo daugiau teritorijos“, – sakė Lucevyčius.
Kol kas analitikai teigė tikintys, kad derybos gali suteikti laikinąsias paliaubas arba laikiną susitarimą, bet ne užtikrinti ilgalaikį Rusijos pasitraukimą. Nepaisant to, esama nerimą keliančių ženklų, kad Rusija planuoja suintensyvinti atakas ir miestų bombardavimus, kad tai suteiktų jai daugiau įtakos derybose.
„Ukrainoje strategiškai suprantama, kad tol, kol putinizmas yra Rusijos Federacijos politika, mes visi esame labai trapioje situacijoje ir Ukrainai gresia egzistencinė rizika“, – sakė Lucevychas.
