Dar trečiadienį Joe Bidenas pavadino Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl Ukrainoje vykstančio puolimo, kur bombarduojamos ligoninės ir gimdymo namai.
Tačiau paskelbti ką nors karo nusikaltėliu nėra taip paprasta, kaip vien tik ištarti šiuos žodžius. Mat yra aiški teisinių procesų eiga, kuri leidžia nustatyti, kas yra karo nusikaltėlis ir kaip jis turėtų būti nubaustas. Štai kaip visa tai veikia.
Kas yra karo nusikaltėlis?
Šis terminas taikomas visiems, kurie pažeidžia pasaulio lyderių priimtas taisykles, žinomas kaip ginkluoto konflikto įstatymas. Taisyklės reglamentuoja, kaip šalys elgiasi karo metu. Šios taisyklės per pastarąjį šimtmetį buvo pakeistos ir išplėstos, sudarytos iš Ženevos konvencijos po Antrojo pasaulinio karo ir vėliau pridėtų protokolų.
Taisyklėmis siekiama apsaugoti kovose nedalyvaujančius ir nebegalinčius kovoti žmones, įskaitant civilius, tokius kaip gydytojai ir medicinos seselės, sužeistus karius ir karo belaisvius. Sutartyse ir protokoluose nustatyta, į ką ir kokiais ginklais galima nusitaikyti. Tam tikri ginklai, įskaitant cheminius ar biologinius, yra draudžiami.
Kokie konkretūs nusikaltimai daro žmogų karo nusikaltėliu?
„Sunkūs konvencijų pažeidimai“, prilygstantys karo nusikaltimams, yra tyčinis žudymas ir platus turto naikinimas bei pasisavinimas, nepateisinamas karine būtinybe. Kiti karo nusikaltimai apima tyčinį taikymąsi į civilius, neproporcingos jėgos panaudojimą, žmonių – skydų naudojimą ir įkaitų paėmimą.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) taip pat traukia baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus žmoniškumui, padarytus „plačiai paplitusio ar sistemingo išpuolio, nukreipto prieš bet kuriuos civilius gyventojus“, kontekste. Tai apima žmogžudystes, naikinimą, kankinimus, prievartavimą ir seksualinę vergovę.
Labiausiai tikėtina, kad Putinas galėtų būti apibrėžiamas kaip karo nusikaltėlis per plačiai pripažintą teisinę vadovavimo atsakomybės doktriną. Jei vadai įsako, žino ar gali žinoti apie nusikaltimus ir nieko nedarė, kad užkirstų jiems kelią, jie gali būti patraukti teisinėn atsakomybėn.
Koks teisinis kelias laukia norint žmogų pripažinti karo nusikaltėliu?
Paprastai karo nusikaltimams tirti ir nustatyti yra keturi būdai, kiekvienas iš jų turi savas ribas. Vienas iš būdų – Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT).
Galimas ir antras variantas, jei JT savo darbą su tyrimo komisija perduotų mišriam tarptautiniam karo nusikaltimų tribunolui, kuris patrauktų Putiną baudžiamojon atsakomybėn.
Naudojantis trečiuoju būdu reikėtų sukurti tribunolą arba teismą, kur Putiną teistų suinteresuotos ar susirūpinusios valstybės ir grupės, tokios kaip NATO, ES ir JAV. Šių veiksmų pavyzdys –Niurnbergo kariniai tribunolai prieš nacių lyderius.
Galiausiai, kai kurios šalys turi savo įstatymų dėl karo nusikaltimų baudžiamosios atsakomybės. Pavyzdžiui, Vokietija jau tiria Putiną. JAV tokio įstatymo neturi, tačiau teisingumo departamente yra skyrius, kuris fokusuojasi į įvairius veiksmus, įskaitant tarptautinį genocidą, kankinimą, vaikų karių verbavimą ir moterų lytinių organų žalojimą.
Kur Putinas galėtų būti teisiamas?
Tai nėra aišku. Rusija nepripažįsta TBT jurisdikcijos ir nesiųstų jokių įtariamųjų į teismo būstinę Hagoje, Nyderlanduose. JAV taip pat nepripažįsta šio teismo autoriteto. Putinas galėtų būti teisiamas JT pasirinktoje šalyje arba suinteresuotų šalių konsorciume. Tačiau nugabenti jį ten būtų sudėtinga.
Ar valstybių vadovai anksčiau buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn?
Taip. Nuo tribunolų Niurnberge ir Tokijuje iki naujausių „ad hoc“ posėdžių aukšto rango lyderiai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savo veiksmus tokiose šalyse kaip Bosnija, Kambodža ir Ruanda.
Buvęs Jugoslavijos lyderis Slobodanas Miloševičius buvo teisiamas JT tribunolo Hagoje dėl kruvinų konfliktų kurstymo, kai 1990-ųjų pradžioje žlugo Jugoslavija. Jis mirė savo kameroje teismui nespėjus priimti nuosprendžio. Jo sąjungininkas Radovanas Karadžičius ir Bosnijos serbų karinis vadas generolas Ratko Mladičius buvo sėkmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir atlieka bausmę iki gyvos galvos.
Buvęs Liberijos prezidentas Charlesas Tayloras buvo nuteistas 50 metų po to, kai buvo pripažintas kaltu dėl žiaurumų rėmimo kaimyninėje Siera Leonėje. Buvęs Čado diktatorius Hissène'as Habré, miręs pernai, buvo pirmasis valstybės vadovas, kurį Afrikos teismas nuteisė už nusikaltimus žmoniškumui. Jis buvo nuteistas iki gyvos galvos.
