Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas gimė 1977 metais šalies šiaurėje. Jo tėvas profesorius Jean-Michelis Macronas dėstė neurologiją Pikardijos universitete, o mama Francois Macron-Nogue dirbo gydytoja – yra medicinos mokslų daktarė.
Didelę įtaką būsimam prezidentui vaikystėje padarė močiutė Mannet, kuri nuo pat mažens skatino jo meilę klasikinei muzikai, knygų skaitymui ir fortepijonui.
„Aš buvau labai artimas savo močiutei, iki pat jos mirties neseniai. Ji buvo koledžo direktore. Jeigu ir yra mano politinių požiūrių ir įsitikinimų šaltinis, tai yra ji“, – prisiminė E. Macronas.
Vidurinį išsilavinimą Emmanuelis įgijo Jėzuitų ordino įkurtame katalikiškame Amjeno koledže. Ten jis ir sutiko savo būsimą žmoną Brigitte, kuri tuomet ten dėstė prancūzų kalbą ir literatūrą.
Buvę E. Macrono mokytojai ir klasiokai tikina, kad būsimasis šalies vadovas buvo pats gabiausias savo kartos atstovas, mokėsi tik geriausiais pažymiais, iš savo bendraamžių išsiskyrė rimtumu ir aukštu intelektu, rašoma „France24“.
Netrukus jam teko išvykti į Paryžių ir ten pabaigti mokslus. Manoma, kad tam įtakos turėjo tėvų nenoras matyti, kaip jų sūnus mezga romaną su savo mokytoja.
Aukštąjį išsilavinimą jis įgijo Paryžiaus Nantero universitete, kur studijavo filosofiją. Vėliau baigė Politinių tyrimų institutą ir Nacionalinę administracijos mokyklą.
Įvairiomis mokslo sritimis besidomintis E. Macronas savo darbus pradėjo tapęs filosofo Paul Ricouro – vieno iš žymiausių pasaulyje hermeneutikos tyrėjų – padėjėjų. Kai kurie Prancūzijos filosofijos specialistai mano, kad būtent šio filosofo įtaka juntama E. Macrono kalbose.
Valstybės klerko ir finansininko darbai
Nacionalinės administracijos mokyklos auklėtinis privalėjo išdirbti 10 metų valstybės tarnyboje. Jis sąžiningai atidirbo 4 metus Finansų ministerijoje inspektoriaus pareigose, tačiau vėliau nusprendė, kad jo karjerai geriau bus dirbti privačiame sektoriuje ir įsidarbino „Rothschild & Cie Banque“.
Dėl to būsimam prezidentui teko pakloti 54 tūkst. eurų. Tačiau naujojoje darbo vietoje, parodęs puikius rezultatus, gavo pravardę „finansų Mocartas“.
Talentingą finansininką pastebėjęs tuometinis Prancūzijos prezidentas Francoisas Hollandas pasikvietė jį į savo komandą. Taip E. Macronas tapo prezidento patarėju ekonomikos klausimais.
Iki tapdamas prezidentu jis dar spėjo padirbėti ekonomikos ir pramonėmis ministru, įstoti į Socialistų partiją ir iš jos išstoti, o 2016-aisiais įkūrė savo judėjimą „Pirmyn, Respublika!“.
Tų pačių metų lapkritį jis paskelbė apie norą tapti Prancūzijos prezidentu, o 2017-aisiais buvo juo išrinktas.
Meilė mokytojai
Emmanuelis Macronas įsimylėjo savo būsimą sutuoktinę Brigitte Marie-Claude Trogneux, kuomet jam tebuvo 15 metų. Jo netrikdė 24 metų amžiaus skirtumas, tai kad moteris buvo vedusi ir turi tris vaikus – faktiškai jo bendraamžius.
Siekiant kaip nors sustiprinti pažintį, Emmanuelis pasiūlė tuometinei savo teatro būrelio vadovei sukurti naują pjesę. Mokytoja tuomet jam teigė, kad jis bus puikus rašytojas, o būsimasis prezidentas tuo metu tik ir svajojo apie savo meilę.
Netrukus neįprastus santykius tarp mokinio ir mokytojos pastebėjo E. Macrono tėvai. Jie pasikalbėjo su Brigitte ir paprašė jos neskatinti aistrų bent jau kol šis sulauks pilnametystės. Tačiau būsimasis Prancūzijos prezidentas dar 17-os metų pats sau pasižadėjo vesti būtent ją – sulaukus 30-ies.
Išvykdamas iš Amjeno savo mylimajai pareiškė: „Ką Jūs bedarytumėte, aš vis tiek Jus vesiu!“ Ir savo žodį ištesėjo: kol bendraamžiai susitikinėjo su merginomis, vedė ir planavo šeimos pagausėjimą, E. Macronas skyrė savo laiką mokslams ir karjerai, o 2007-aisiais, kaip ir buvo suplanuota, 30-metis Emmanuelis Macronas ir jo 54-erių mylimoji Brigitte oficialiai susituokė.
Savų vaikų pora nesusilaukė, tačiau šalies vadovo sutuoktinė jau turi septynis anūkus. Kuomet baiginėjosi rinkiminė kampanija, E. Macrono oponentai bandė įrodyti, kad jo santuoka yra netinkama.
Tačiau rinkėjai įvertino tai, kokius nuoširdžius jausmus savo žmona demonstruoja kandidatas. Apklausos netgi rodo, kad šiuo metu prancūzai savo prezidento žmoną mėgsta labiau už jį patį.
Dar prieš tapdamas prezidentu E. Macronas teisėsi su viena jauna mergina, kuri bandė užmegzti su juo artimus santykius. Teismo metu jis pareiškė, kad myli savo žmoną ir yra jai ištikimas, todėl bet kokius panašius bandymus priekabiauti jis vertina kaip savo gero vardo diskreditavimą.
Moterys rinkėjos įvertino jo ryžtą ir rinkimų metu gerokai prisidėjo prie pergalės. Oficialių vizitų metu Brigitte visuomet lydi savo vyrą kartu.
Pomėgiai ir hobiai
Sprendžiant iš Prancūzijos prezidento pasisakymų, jis daugiausiai savo laisvalaikio skiria būtent žmonai. Kartu su ja praleidžia visą laisvą laiką, kurio tapus prezidentu liko ne taip jau ir daug.
Tačiau kuomet pavyksta ištrūkti atostogų, jis vyksta į savo asmeninę vilą Normandijoje. Sodybą pora įsigijo dar prieš susituokdami.
E. Macronas mėgsta leisti laiką ir su savo žmonos anūkais. Prancūzijos žiniasklaidos teigimu, vaikai myli savo močiutės vyrą.
Prezidentas daug skiria ir savo išvaizdai, ypač kai reikia kalbėti viešumoje, todėl negaili lėšų jo įvaizdį kuriantiems žmonėms. 2018-ųjų vasarą netgi buvo kilęs nedidelis skandalas, kuomet žurnalistai paviešino dvi 10 ir 16 tūkst. eurų sąskaitas makiažo specialistams, kurių paslaugomis naudojosi Prancūzijos prezidentas.
Yra žinoma, kad E. Macronas mėgsta gyvūnus. Namuose jo laukia didžiulis Argentinos dogas, vardu Figaro.
Prancūzijos prezidentas taip pat nėra abejingas futbolui, jo palaikoma komanda yra Marselio „Olympique“. 2018-aisiais Maskvoje stebėjo Pasaulio futbolo čempionato pusfinalio rungtynes tarp Prancūzijos ir Kroatijos.
Faktai apie kelionę į Lietuvą
- Prancūzijos prezidentas atvyksta vizito į Lietuvą ir Latviją, kurio metu, be viso kito, bus aplankyti ir NATO misiją regione atliekantys prancūzų kariai.
- Vizitas numatytas rugsėjo 28-30 dienomis. Iš Lietuvos Prancūzijos prezidentas išvyks rugsėjo 29-ąją, prieš tai dar aplankęs Vilniaus universitetą ir susitikęs su jo studentais. Taip pat yra numatyti susitikimai su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, Latvijos prezidentu Egilsu Levitsu ir Latvijos premjeru Krisjaniu Karinsu.
- 2017-aisiais Dalia Grybauskaitė savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad E. Macronas sutiko atvykti į Lietuvą „kitais metais“, tačiau kelionė dėl neįvardintų priežasčių neįvyko.
- 2018-aisiais Prancūzijos prezidentas priėmė Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovus Paryžiuje, taip pažyminti šimtąsias Baltijos šalių metines.
