• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karas Ukrainoje. Zelenskis: kontrpuolimas vyksta

Švedija, kurios narystė NATO šiuo metu blokuojama, yra pasirengusi priimti laikinas NATO bazes savo teritorijoje dar prieš tapdama visateise nare. Tuo metu Ukrainos kariuomenės atstovas skelbia apie šalies gynėjų suduotus galingus smūgius netoli Bachmuto miesto.

Švedija, kurios narystė NATO šiuo metu blokuojama, yra pasirengusi priimti laikinas NATO bazes savo teritorijoje dar prieš tapdama visateise nare. Tuo metu Ukrainos kariuomenės atstovas skelbia apie šalies gynėjų suduotus galingus smūgius netoli Bachmuto miesto.

REKLAMA

Svarbiausi įvykiai:

16:52 | Zelenskis: kontrpuolimas vyksta

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad vyksta kontrpuolimas prieš Rusijos pajėgas, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos.

„Ukrainoje vyksta kontrpuolimo ir gynybiniai veiksmai: šiame etape išsamiai nekalbėsiu“, – pareiškė V. Zelenskis per Kyjive surengtą bendrą spaudos konferenciją su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau.

Vienas žurnalistas V. Zelenskio paprašė pakomentuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą apie tai, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo, bet esą jau žlunga.

REKLAMA
REKLAMA

„Įdomu, ką Putinas pasakė apie mūsų kontrpuolimą. Svarbu, kad Rusija visada tai jaustų: kad jiems, mano nuomone, liko nedaug laiko“, – pareiškė V. Zelenskis.

REKLAMA

Jis pridūrė, jog kasdien palaiko ryšius su kariuomenės vadais, įskaitant ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną, ir „visi dabar nusiteikę pozityviai – pasakykite tai Putinui!“.

15:42 | Rusija griebėsi grasinti dėl Islandijos veiksmų

 Islandijai tapus pirmąja šalimi, sustabdžiusia savo ambasados Maskvoje veiklą, Rusija šeštadienį pareiškė į tai reaguosianti.

„Visi Reikjaviko antirusiški veiksmai neišvengiamai sukels atsaką“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime, kuriame Islandija apkaltinta šalių tarpusavio santykių „griovimu“.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes atsižvelgsime į šį nedraugišką sprendimą, kai ateityje užmegsime santykius su Islandija“, – pridūrė ministerija.

Penktadienį Islandija pareiškė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos sustabdys savo ambasados Maskvoje darbą, ir paprašė Rusijos apriboti savo veiklą Reikjavike.

„Dabartinė situacija tiesiog neleidžia nedidelei Islandijos užsienio reikalų tarnybai laikyti veikiančią ambasadą Rusijoje“, – sakė užsienio reikalų ministrė Thordis Gylfadottir.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Penktadienį buvo galima stebėti simbolišką veiksmą: kaip darbuotojai nuima Islandijos vėliavą, iškabintą ant ambasados Maskvoje pastato.

Islandijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad šis sprendimas nereiškia diplomatinių santykių nutraukimo.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prekybiniai, kultūriniai ir politiniai ryšiai su Rusija yra pasiekę „visų laikų žemumas“, ambasados Maskvoje išlaikymas, anot ministerijos, yra nebepateisinamas.

REKLAMA

Šiaurės šalis nuo 1944 metų turi Maskvoje ambasadą, kuri Šaltojo karo pabaigoje tapo simboline Rytų ir Vakarų susitikimo vieta.

15:40 | JT pagalbos vadovas: po užtvankos griūties Ukrainoje labai pablogėjo humanitarinė padėtis

 Humanitarinė padėtis Ukrainoje smarkiai pablogėjo, palyginti su padėtimi prieš Kachovkos užtvankos griūtį, penktadienį perspėjo Jungtinių Tautų vyriausiasis pagalbos pareigūnas.

REKLAMA

Generalinio sekretoriaus pavaduotojas Martinas Griffithsas sakė, kad geriamojo vandens reikia nepaprastai dideliam skaičiui – 700 000 – žmonių, ir perspėjo, kad dėl potvynių Naujojoje Kachovkoje beveik neišvengiamai sumažės grūdų eksportas, pakils maisto kainos visame pasaulyje, o milijonai skurstančiųjų turės mažiau maisto.

„Tai didžiulė problema, – teigė jis interviu naujienų agentūrai AP. – Tačiau tiesa yra ta, kad tai tik pradžia, kai pamatysime šio įvykio pasekmes.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kachovkos hidroelektrinės užtvankos griūtis ir jos rezervuaro ištuštėjimas Dnipro upėje trečiadienį dar labiau padidino regiono, kuris daugiau nei metus kenčia nuo artilerijos ir raketų atakų, kančias.

Ukraina kontroliuoja vakarinį Dnipro krantą, o Rusijos pajėgos – žemą rytinį krantą, kuris yra labiau pažeidžiamas potvynių. Užtvanka ir rezervuaras, būtini gėlo vandens tiekimui ir drėkinimui pietų Ukrainoje, yra Chersono regione, kurį Maskva neteisėtai aneksavo rugsėjį ir okupavo per pastaruosius metus.

REKLAMA

M. Griffithsas sakė, kad Jungtinės Tautos, daugiausia per pagalbos Ukrainai grupes, pasiekė 30 000 žmonių Ukrainos kontroliuojamose užtvindytose teritorijose. Jis teigė, kad kol kas Rusija nesuteikė galimybės JT padėti potvynio aukoms jos kontroliuojamose teritorijose.

M. Griffithsas sakė, kad trečiadienį susitiko su Rusijos ambasadoriumi JT Vasilijumi Nebenzia ir paprašė Rusijos valdžios „suteikti galimybę mūsų komandoms Ukrainoje vykti per fronto liniją, kad jos galėtų teikti pagalbą ir paramą... ukrainiečiams tose teritorijose“. Jis pridūrė: „Tikiuosi, kad tai bus padaryta.“

REKLAMA

Anot jo, reagavimas į ekstremalias situacijas yra labai svarbus siekiant išgelbėti žmonių gyvybes, „tačiau už to slypi didžiulė problema, susijusi su tinkamo geriamojo vandens trūkumu 700 000 žmonių“ tiek Ukrainos, tiek Rusijos kontroliuojamose upės pusėse.

Jis pridūrė, kad taip pat užtvindyta svarbios žemės ūkio paskirties žemės ir kyla problemų dėl aušinimo vandens tiekimo iš užtvankos Zaporižios atominei elektrinei, didžiausiai Europoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, M. Griffithsas pažymėjo, kad vandenys taip pat prasiveržė ant teritorijų, kuriose nuo karo laikų liko sausumos minų, „ir mes neabejotinai pamatysime, kad šios minos plūduriuoja ten, kur žmonės jų nesitiki“, keldamos grėsmę suaugusiesiems ir ypač vaikams.

„Taigi, tai yra daugybė problemų, pradedant nuo to, kad žmonės galėtų išgyventi šiandien, ir baigiant tuo, kad jiems būtų suteiktos tam tikros rytojaus perspektyvos“, – teigė jis.

REKLAMA

Anot M. Griffithso, dėl plataus masto pasekmių beveik neišvengiama, kad JT pradės specialų kreipimąsi dėl didesnių pagalbos lėšų Ukrainai, kad ši galėtų susidoroti su visiškai naujais užtvankos griūties padariniais. Tačiau jis sakė, kad prieš paskelbdamas kreipimąsi nori palaukti keletą savaičių, kad pamatytų ekonominius, sveikatos ir aplinkosaugos padarinius.

M. Griffithsas teigė, kad jis ir JT prekybos vadovė Rebeca Grynspan  taip pat siekia užtikrinti, kad būtų pratęsta Juodosios jūros regiono grūdų iniciatyva, dėl kurios Turkija ir JT tarpininkavo Ukrainai ir Rusijai praėjusių metų liepą, kad Ukrainoje būtų atidaryti trys Juodosios jūros uostai grūdų eksportui.

REKLAMA

Šio susitarimo dalis – Rusijos ir JT pasirašytas memorandumas, kuriuo siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias rusiškų maisto produktų ir trąšų tiekimui, dėl kurių Maskva ne kartą skundėsi, kad jie nevykdomi.

Pagrindinis Rusijos reikalavimas – vėl atidaryti vamzdyną tarp Rusijos Toljačio uosto prie Volgos upės ir Juodosios jūros, kuris buvo uždarytas nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Juo buvo tiekiamas amoniakas, pagrindinė trąšų sudedamoji dalis.

REKLAMA
REKLAMA

„Šio vamzdyno atidarymas ir amoniako tiekimas per Juodąją jūrą į pasaulio pietus yra mūsų visų prioritetas, – sakė M. Griffithsas. – Amoniakas yra esminis ingredientas pasauliniam maisto saugumui užtikrinti.“

Vėlų antradienį apšaudant vamzdyną buvo pranešta apie jo trūkimą, tačiau M. Griffithsas teigė, kad JT negalėjo to patvirtinti, nes vamzdynas yra karo zonos viduryje.

„Mes, žinoma, labai, labai tvirtai laikomės nuomonės, kad mums reikia kuo greičiau sutvarkyti šį objektą, – sakė jis. – Taigi tikėkimės, kad jis nebus labai stipriai pažeistas.“

15:15 | Ukrainos kariai atsikovoja prarastas šalies teritorijas

Ukrainos kariuomenės atstovas šeštadienį pranešė, kad šalies gynėjai, vykdantys puolimą netoli Bachmuto miesto, gerokai pasistūmėjo į priekį.

Pasak jo, Ukrainos kariai per pastarąją dieną net keliuose fronto linijos atkarpose, esančiose netoli rytinio Bachmuto miesto, pasistūmėjo iki 1,4 kilometro. 

Pastebima, kad toks ukrainiečių proveržis mūšio lauke šalia Bachmuto yra vienas iš naujausių laimėjimų, apie kuriuos pranešė Kyjivas.

„Mes stengiamės priešui suduoti smūgius, mes kontratakuojame“, – kalbėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas. Jis pridūrė, kad Rusijos kariai bandė gintis, tačiau jiems to padaryti nepavyko. Be to, pasak S. Čerevato, Ukrainos pajėgos nukovė didelę dalį okupantų, sunaikino priešo karines technikos priemones susirėmimų zonoje.

REKLAMA

14:50 | Švedija teigia esanti pasirengusi priimti NATO karius dar prieš įstodama į aljansą

Švedija, kurios narystė NATO šiuo metu blokuojama, yra pasirengusi priimti laikinas NATO bazes savo teritorijoje dar prieš tapdama visateise nare, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

„Vyriausybė nusprendė, kad kariuomenė kartu su NATO ir NATO valstybėmis narėmis gali imtis parengiamųjų veiksmų, kad ateityje galėtų vykdyti bendras operacijas“, – rašė Švedijos premjeras konservatorius U. Kristerssonas straipsnyje, kurį dienraštyje „Dagens Nyheter“ pasirašė ir gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas).

„Šie parengiamieji veiksmai galėtų apimti laikiną užsienio technikos ir personalo dislokavimą Švedijos teritorijoje, – teigė jie. – Šiuo sprendimu siunčiamas aiškus signalas Rusijai ir stiprinama Švedijos gynyba.“

NATO pajėgų buvimas būtų atgrasymo priemonė nuo bet kokių galimų Rusijos veiksmų kitoje Baltijos jūros pusėje.

Švedija yra NATO kviestinė narė nuo 2022 metų birželio, tačiau jos paraišką stoti į aljansą, kurią turi ratifikuoti visos 31 valstybė narė, blokavo Turkija ir Vengrija.

Tik visateisėms narėms taikoma NATO 5-ojo straipsnio kolektyvinės gynybos nuostata, pagal kurią vienos narės užpuolimas laikomas viso aljanso užpuolimu.

REKLAMA

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nuo savo perrinkimo gegužės pabaigoje nepateikė jokios informacijos apie tai, ar ketina pritarti Švedijos kandidatūrai į NATO.

Vakarų valstybės, ypač Jungtinės Valstijos, spaudė Ankarą uždegti žalią šviesą, primygtinai tvirtindamos, kad Švedija įvykdė praėjusiais metais su Ankara sudaryto susitarimo sąlygas.

Į tą susitarimą įtrauktas įsipareigojimas kovoti su opoziciniais kurdų judėjimais, pavyzdžiui, Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią Ankara įtraukė į juodąjį sąrašą ir laiko teroristine grupuote.

Tačiau Turkija taip pat pareikalavo, kad Stokholmas išduotų dešimtis Švedijoje gyvenančių aktyvistų, kuriuos ji taip pat vadina teroristais.

Švedijos vyriausybė tvirtina, kad ji negali priimti tokių sprendimų, nes jos teismai yra nepriklausomi.

Švedai ne tik pateikė paraišką įstoti į NATO, bet ir padidino savo karines išlaidas po Rusijos invazijos į Ukrainą.

14:43 | Kanados premjeras J. Trudeau atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) šeštadienį netikėtai apsilankė Kyjive, skelbia naujienų agentūra „Unian“. Anot Kanados transliuotojo CBC, J. Trudeau kelionė į Ukrainą buvo suplanuota griežtai laikantis slaptumo.

REKLAMA

Vizitas prasidėjo vainikų padėjimu prie žuvusiųjų už Ukrainą atminimo sienos prie Šv. Mykolo auksakalių vienuolyno. CBC teigė, kad ministras pirmininkas Ukrainoje lankosi kartu su jo pavaduotoja Chrystia Freeland (Kristija Friland).

CBC pažymi, kad šis vizitas vyksta Rusijos okupantų sunaikintos Kachovkos hidroelektrinės padarinių, Ukrainos kontrpuolimo ir didėjančio Ukrainos gynybos ginklų poreikio kontekste.

Kol kas nei Kanados, nei Ukrainos pusė nepatvirtino J. Trudeau vizito į Ukrainą ir nepranešė apie jo planus. Internete pasirodė J. Trudeau nuotraukos prie atminimo sienos.

Paskutinį kartą Kanados ministras pirmininkas Ukrainoje lankėsi 2022 metų gegužės mėnesį. Tuomet J. Trudeau lankėsi Irpinėje, vėl atidarė Kanados ambasadą Ukrainoje ir surengė derybas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

14:39 | Rusija teigia reaguosianti į Islandijos ambasados uždarymą Maskvoje

 Rusija šeštadienį pareiškė, kad reaguos į tai, kad Islandija tapo pirmąja šalimi, sustabdžiusia savo ambasados veiklą Maskvoje.

„Visi Reikjaviko antirusiški veiksmai neišvengiamai sukels atsaką“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

13:42 | O. Scholzas: netrukus planuoju pakalbėti su Putinu

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas planuoja greitu metu pakalbėti telefonu su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, rašo „SkyNews“.

REKLAMA

O. Scholzas tikino, kad jis dar kartą ragins Rusijos diktatorių išvesti savo šalies karius iš Ukrainos teritorijų. 

„Netrukus planuoju tai pakartoti“, – pridūrė jis.

13:22 | JAV sekretorius planuoj vykti į Kiniją

Kitą savaitę Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas planuoja vykti į Kiniją, pranešė amerikiečių pareigūnai.

J. Bideno administracija siekia pagerinti ryšius, kurie vasario mėnesį pasiekė žemiausią lygį po to, kai virš JAV oro erdvės buvo numuštas Kinijos sekimo balionas.

JAV pareigūnai teigia, kad A. Blinkenas tikisi birželio 18 dieną atvykti į Pekiną ir susitikti su aukšto rango Kinijos pareigūnais, įskaitant užsienio reikalų ministrą Qin Gangą ir galbūt prezidentą Xi Jinpingą.

Pareigūnai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes nei Valstybės departamentas, nei Kinijos užsienio reikalų ministerija dar nepatvirtino šios kelionės.

Vizitas, dėl kurio Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Joe Bidenas susitarė pernai per susitikimą Balyje, iš pradžių buvo planuotas vasario mėnesį, bet po incidento su sekimo balionu buvo atidėtas. Pekinas tvirtina, kad tai buvo nuo kurso nuklydęs meteorologinis balionas.

Nuo to laiko JAV ir Kinija palaikė ryšius, tačiau jie buvo sumenkę, nes padidėjo įtampa dėl Kinijos elgesio Pietų Kinijos jūroje, agresyvių veiksmų Taivano atžvilgiu ir paramos Rusijos karui prieš Ukrainą.

REKLAMA

Praėjusią savaitę Kinijos gynybos ministras atmetė JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino (Loido Ostino) prašymą susitikti Singapūre vykusio saugumo simpoziumo metu.

Tačiau netrukus po to, kai A. Blinkenas atidėjo savo kelionę į Pekiną, Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje jis trumpai susitiko su Kinijos vyriausiuoju diplomatu Wang Yi.

Be to, CŽV vadovas Williamas Burnsas gegužės mėnesį keliavo į Kiniją, o praėjusį mėnesį į JAV atvyko Kinijos prekybos ministras. O J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas gegužės pradžioje Vienoje susitiko su Wang Yi.

Baltieji rūmai tuo metu teigė, kad šis susitikimas „buvo dalis nuolatinių pastangų palaikyti atvirą bendravimą ir atsakingai valdyti konkurenciją. Abi šalys susitarė palaikyti šį svarbų strateginį bendravimo kanalą, kad būtų pasiekti šie tikslai“.

Neseniai JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono reikalams Danielis Kritenbrinkas kartu su vyresniuoju Nacionalinės saugumo tarybos pareigūnu šios savaitės pradžioje keliavo į Kiniją.

12:57 | Kanados premjeras atvyko į Ukrainą

Šeštadienį į Kyjivą atvyko Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau, skelbia UNIAN.

12:26 | Per dronų ataką Odesos regione žuvo trys žmonės

Pietų Ukrainos Odesos regione anksti šeštadienį trys žmonės žuvo per gaisrą, kurį sukėlė nukritusios numušto drono nuolaužos, pranešė regiono pareigūnai.

REKLAMA

„Naktį priešas puolė Odesos regioną atakos dronais“, – teigiama regiono valdžios pareiškime socialiniuose tinkluose, turint omenyje Rusijos pajėgas.

Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino visas bepiločius orlaivius, tačiau jų krintančios nuolaužos pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą ir sukėlė gaisrą, sakoma pareiškime.

„Deja, yra aukų tarp civilių gyventojų“, – teigė pareigūnai ir pridūrė, kad trys žmonės žuvo, o dar 26, įskaitant tris vaikus, buvo sužeisti.

Atskirai Ukrainos pietinė vadovybė pranešė, kad gaisras buvo užgesintas, tačiau sprogimo banga apgriovė kelis netoliese esančius daugiabučius namus.

12:10 | Rusų kariai apšaudė savanorius

Šeštadienį pranešta, kad Rusijos okupantai Chersone apšaudė savanorius, kurie padėjo nuo potvynio nukentėjusiems žmonėms.

UNIAN rašo, kad šią žinią socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Chersono regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Dėl Rusijos artilerijos smūgių du 52 ir 25 metų amžiaus vyrai buvo sužeisti. Tai yra savanoriai, kurie padėjo žmonėms, nukentėjusiems nuo potvynio“, – skelbė O. Prokudinas.

Jis pridūrė, kad nukentėję asmenys buvo skubiai nugabenti į ligoninę.

11:40 | JK žvalgyba: rusai atsitraukė per savo minų lauką, padaugėjo pranešimų apie mirtis

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos žvalgybinėje ataskaitoje sakoma, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos padarė reikšmingą pažangą karo fronte, rašo „The Guardian“.

REKLAMA

Kaip teigiama pranešime, per pastarąsias 48 valandas ukrainiečių rengiamos karinės operacijos buvo sėkmingos rytinėje ir pietryrinėje šalies teritorijoje.

Pasak JK žvalgybos atstovų, tikėtina, kad Ukrainos pajėgos „padarė didelę pažangą“ ir „pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją“.

Nepaisant ryškaus proveržio karo fronte, pastebima, kad kai kuriose šalies teritorijose ukrainiečių puolimas buvo kiek lėtesnis.

Tuo metu Rusijos kariuomenės pasiekimai mūšio lauke vertinami nevienareikšmiškai. Teigiama, kad dalis rusų okupantų atliko patikimus gynybos manevrus, o kiti tuo metu vykdė neatsargų atsitraukimą per savo minų laukus. Pastebima, kad dėl šios priežasties padaugėjo pranešimų apie rusų karių mirtis.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Rusijos karinės oro pajėgos aktyviai veikė pietinėje Ukrainos dalyje, kadangi čia oro erdvė yra labiau palankesnė rusams. Visgi lieka naišku, ar rusų okupantų suduoti smūgiai buvo sėkmingi.

11:21 | JK naikintuvai pakelti lydėti Rusijos lėktuvų netoli NATO oro erdvės – britų vyriausybė

Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų (RAF) naikintuvai per 24 valandas du kartus buvo pakelti perimti Rusijos orlaivių, skridusių netoli NATO oro erdvės, penktadienį pranešė Gynybos ministerija Londone.

Ketvirtadienio vakarą Estijoje dislokuoti RAF naikintuvai „Typhoon“ ir Švedijos naikintuvai „Gripen“ buvo pakviesti perimti Rusijos žvalgybinį lėktuvą Il-20 ir naikintuvą Su-27, „skridusius netoli NATO ir Švedijos oro erdvės“, teigė ministerija.

Penktadienį „Typhoon“ vėl buvo pasiųsti perimti dviejų Rusijos transporto lėktuvų, skridusių į pietus nuo Rusijos žemyninės dalies link Kaliningrado – Rusijos eksklavo, įsiterpusio tarp NATO narių Lenkijos ir Lietuvos.

Vėliau naikintuvams „Typhoon“ buvo pavesta perimti du bombonešius „Tupolev Tu-22M“ ir du naikintuvus „Su-30“, kurie taip pat skrido į pietus nuo Rusijos žemyninės dalies virš Suomijos įlankos ir Baltijos jūros.

Ministerija nurodė, kad Rusijos orlaiviai vėl nesugebėjo tinkamai susisiekti su vietinėmis oro policijos tarnybomis.

Suomijos, Švedijos, Portugalijos ir Rumunijos orlaiviai taip pat dalyvavo lydint Rusijos orlaivius, teigiama pranešime.

„Šie perėmimai primena, kad RAF visada pasirengusios ginti mūsų ir mūsų sąjungininkų dangų, o koordinuoti kelių oro pajėgų veiksmai aiškiai parodo mūsų tarptautinių aljansų vertę“, – sakė JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas).

11:10 | Estija uždraudė Maskvos patriarchui Kirilui atvykti į šalį

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna penktadienį pasinaudojo Magnitskio įstatymu ir į Estiją uždraudė atvykti 58 asmenims, įskaitant Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą patriarchą Kirilą ir devynis asmenis, kurie persekiojo ir įkalino žmogaus teisių gynėją Vladimirą Kara-Murzą.

M. Tsahkna sakė, kad šiems asmenims uždrausta atvykti, nes jie prisideda prie sunkių žmogaus teisių pažeidimų arba yra jų bendrininkai.

„Patriarchas Kirilas yra vienas didžiausių (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino ideologijos šalininkų ir propaguotojų, – teigė užsienio reikalų ministras. – Pats laikas jį įtraukti į juodąjį sąrašą. Jis pateisino karą prieš Ukrainą ir prie jo prisidėjo.“

M. Tsahkna sakė, kad žmonės, kurie remia baisius Rusijos veiksmus Ukrainoje, Estijoje nėra laukiami. „Raginu visas šalis uždrausti atvykti visiems Rusijos nusikaltimų rėmėjams ir vykdytojams“, – teigė jis.

Dar praėjusių metų balandį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, smerkiančią patriarcho Kirilo vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą, o nevyriausybinė organizacija „Žmogaus teisės be sienų“ kreipėsi į Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorą, prašydama patraukti patriarchą Kirilą asmeniškai atsakomybėn už pagalbą, kurstymą ir paramą karui prieš Ukrainą.

Draudimas atvykti taip pat nustatytas devyniems asmenims, kurie persekiojo ir įkalino A. Kara-Murzą ir kuriems dar netaikomos Europos Sąjungos sankcijos, ir asmenims, susijusiems su rusų teisininko Sergejaus Magnitskio mirtimi 2009 metais.

„Estija laikosi pozicijos, kad Kara-Murzos persekiotojai ir įkalintojai turi būti įtraukti į pasaulinį sankcijų žmogaus teisių srityje režimą, – sakė M. Tsahkna. – Mes ir toliau sieksime, kad Rusijoje būtų besąlygiškai ir nedelsiant paleisti visi politiniai kaliniai, o represijų organizatoriai būtų patraukti atsakomybėn.“

Uždraustųjų atvykti sąrašas buvo peržiūrėtas, nes Estijos vyriausybės įsakymu nustatytas draudimas atvykti į šalį nustojo galioti, tačiau nėra duomenų, kad kuris nors iš sąraše esančių asmenų būtų patrauktas atsakomybėn.

„Taip pat atnaujinome asmenų, padariusių ar rėmusių šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, nepageidaujamų Estijoje, sąrašą“, – teigė M. Tsahkna.

10:24 | V. Zelenskis sveikina sunkiuose mūšiuose kovojančių karių didvyriškumą

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino savo ginkluotųjų pajėgų didvyriškumą, pasirodžius pranešimams apie suintensyvėjusias kovas šalies pietuose, kurios laikomos galima ilgai laukto Kyjivo puolimo pradžia.

„Už mūsų karius, už visus tuos, kurie šiomis dienomis dalyvauja ypač sunkiose kovose. Mes matome jūsų didvyriškumą ir esame jums dėkingi už kiekvieną jūsų gyvenimo minutę“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

Ukrainos pareigūnai yra teigę, kad jų pajėgos yra pasirengusios kontrpuolimui, kuriuo siekiama atkovoti teritoriją rytuose ir pietuose, tačiau apie jo pradžią nebus oficialiai paskelbta.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad kontrpuolimas prasidėjo, bet pastangos kol kas žlunga po to, kai Maskva teigė atrėmusi kelis Ukrainos išpuolius.

Ukraina, kaip ir buvo įsipareigojusi, nedaug ką pasakė apie susirėmimus.

Savo kasdieniame kreipimesi V. Zelenskis tiesiogiai neužsiminė apie kontrpuolimą ar konkrečius įvykius mūšio lauke.

„Dėmesį sutelkiame visomis kryptimis, kur reikalingi mūsų veiksmai ir kur priešas gali patirti tam tikrų pralaimėjimų“, – sakė jis.

10:10 | Kryme nugriaudėjo sprogimai

Šeštadienį Krymo teritorijoje, kurią šiuo metu yra okupavę rusai, nugriaudėjo galingi sprogimai.

UNIAN, remdamasi socialinio tinklo „Telegram“ vieno iš kanalų teiginiais, rašo, kad du sprogimai nugriaudėjo netoli Simferopolio, 5:30 val. vietos laiku.

Pastebima, kad pirmasis sprogimas buvo itin garsus, o antrasis – ne toks stiprus.

Krymo okupacinės administracijos vadovas Sergejus Aksionovas sakė, kad neva ryte buvo numuštos Ukrainos balistinės raketos.

Teigiama, kad po nugriaudėjusių sprogimų sužeistų ar žuvusių asmenų nėra.

09:40 | Baltarusijos atstovas: Lukašenka norėjo siųsti karius į Ukrainą

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka norėjo siųsti karius kovoti prieš Ukrainos karius, tačiau tarnybą atliekantys baltarusiai atsisakė tai daryti, rašo UNIAN.

Baltarusijos oro desanto šturmo grupės Ukrianos kariuomenės pajėgose įkūrėjas, buvęs brigados vadas Valerijus Sakaščikas teigė, kad dar praėjusių metų gruodį A. Lukašneka ruošėsi išsiųsti šalies karius į karą Ukrainoje, tačiau kariškiai nepakluso.

„[Kariškiai] pradėjo kelti daugybę klausimų savo vadams: kodėl jie turėtų vykti į Ukraina, kodėl ukrainiečiai staiga tapo [Baltarusijos] priešais?

Gynybos ministerija savo ruožtu bandė įbauginti kariuomenę, tačiau iš to nieko nesigavo. KGB beveik visą savaitę praleido kariuomenėje, šantažavo, gąsdino, kalbėjosi su kariškiais, tačiau ir tai nepadėjo.

Galiausiai jie pareiškė aukščiausiajai vadovybei, kad Baltarusijos kariuomenė nėra pasiruošusi kariniams veiksmas Ukrainoje, tad įsakymas taip ir nebuvo duotas“, – kalbėjo jis.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad kitą mėnesį Maskva dislokuos dalį savo taktinių branduolinių ginklų Baltarusijoje.

Baltarusijos opozicija šį žingsnį pavadino bandymu šantažuoti Vakarus.

Per susitikimą su autoritariniu Baltarusijos diktatoriumi A. Lukašenka V. Putinas sakė, kad iki liepos 7 ar 8 dienos bus baigti objektų branduolinėms galvutėms laikyti statybos darbai ir netrukus po to šie ginklai bus perkelti į Rusijos kaimynės ir sąjungininkės teritoriją.

Pranešimas pasirodė tuo metu, kai Ukraina suintensyvino puolimą keliuose fronto linijos sektoriuose ir, kai kurių stebėtojų nuomone, pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą.

2022 metų vasario 24 dieną Rusija pasinaudojo Baltarusijos teritorija, kad įžengtų į Ukrainą iš šiaurės, ir savo sąjungininkės teritorijoje laikė savo pajėgas ir ginklus.

„Viskas vyksta pagal planą, – sakė V. Putinas per televiziją, priimdamas A. Lukašenką savo rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje. – Liepos 7–8 dienomis bus baigti atitinkamų objektų parengiamieji darbai ir mes nedelsdami pradėsime veiklą, susijusią su šių ginklų dislokavimu jūsų teritorijoje.“

Šių metų pradžioje V. Putinas paskelbė apie planuojamą trumpojo nuotolio branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje. Tai buvo laikoma perspėjimu Vakarams, padidinusiems karinę paramą Ukrainai. V. Putinas yra sakęs, kad Rusija išlaikys šių ginklų kontrolę.

Rusija nenurodė, kiek branduolinių ginklų bus išsiųsta į Baltarusiją. JAV vyriausybė mano, kad Rusija turi apie 2 000 taktinių branduolinių ginklų, įskaitant bombas, kurias gali gabenti lėktuvai, trumpojo nuotolio raketų kovines galvutes ir artilerijos sviedinius.

Į užsienį priversta pasitraukti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja griežtai pasmerkė šį žingsnį.

„Putinas ir jo marionetė Lukašenka planuoja dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje prieš pat NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos mėnesį“, –  naujienų agentūrai AP sakė S. Cichanouskaja.

„Tai grubus šantažas, bandymas priversti Europą atsitraukti, tačiau mes negalime leisti diktatoriams išvengti bausmės už branduolinį šantažą“, – sakė ji.

09:10 | Ukrainos kariuomenė nukovė beveik 900 rusų okupantų

Ukrainos gynėjai praėjusią parą sudavė dar vieną galingą smūgį rusų okupantams, skelbia „Obozrevatel“.

Teigiama, kad iš viso ukrainiečiai per pastarąją parą nukovė 890 rusų karių, taip pat sunaikino didelę dalį šarvuotosios technikos, artilerijos sistemų, eliminuoti 21 ore esantys taikiniai.

Skačiuojama, kad Ukrainos gynėjai per pastarąją parą sunaikino 15 priešo artlierijos sistemų (3717 iš viso – red. past.), 8 tankus (3909) ir 7 šarvuotas kovos mašias (7607).

Tuo metu ukrainiečių naikintuvai numušė 16 operatyvinio-taktinio lygmens bepiločių orlaivių (3263) ir 5  sparnuotąsias raketas (1176).

Pastebima, kad nuo invazijos pradžios Ukrainos kariuomenė iš viso nukovė 214 660 rusų karių.

08:56 | Vanduo užtvindytuose Ukrainos regionuose pamažu slūgsta – pareigūnai

Vandens lygis pietų Ukrainos dalyse, užtvindytose susprogdinus Rusijos valdomą užtvanką, pradėjo mažėti, penktadienį pranešė pareigūnai. 

„Dešiniajame krante tebėra užlietos 35 gyvenvietės, 3 763 namai yra po vandeniu, tačiau vanduo pamažu atslūgsta“, – teigė Chersono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Ankstyvą antradienio rytą Kachovkos užtvankos susprogdinimo sukeltas potvynis privertė bėgti tūkstančius žmonių, sutrikdė vandens tiekimą ir sukėlė baimę, kad įvyks ekologinė ir humanitarinė katastrofa.

O. Prokudinas sakė, kad per penktadienį vandens lygis jo regione nusileido nuo vidutiniškai 5,38 m iki beveik 5 m.

Jis teigė, kad iš Chersono srities buvo evakuoti 2 588 žmonės.

Anksčiau penktadienį Jungtinės Tautos į regioną išsiuntė humanitarinės pagalbos konvojų, rašoma administracijos pranešime.

O. Prokudino kolega Mykolajivo srityje Vitalijus Kimas sakė, kad vandens lygis ten taip pat pradėjo kristi.

08:27 | ISW: Ukrainos kariuomenė pasiekė taktinių laimėjimų, veržiasi į priekį 

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad Ukrainos gynėji toliau tęsią sėkmingą savo puolimą netoli Bachmuto. Be to, taktinių laimėjimų pasiekta ir Donecko bei Zaporižios regionuose.

ISW analitikų teigimu, Ukrainos gynėjai kontrpuolimo operacijas tęsia mažiausiai keturiuose fronto sektoriuose.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerijos atstovai teigė, jog esą rusų kariai atrėmė Ukrainos puolimą Kreminos miesto srityje.

Tačiau nors Kremlius skelbia apie neva išlaikytą gynybą, Ukrainos kariai Bachmuto kryptimi pasistūmėjo 1,2 km į priekį.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat pasiekė taktinių laimėjimų Donecko srities vakarinėje dalyje. Be to, atakos penktadienį buvo vykdomas Zaporižios srities vakarinėje dalyje. Dalis rusų šaltinių skelbia, kad ukrainiečių kariai šių atakų metu pasiekė tam tikrų laimėjimų.

ISW analitikai primena, kad Ukrainos pareigūnai iš anksto atvirai pripažino, jog vykdomų puolimų metu šalies kariuomenė gali patirti tam tikrų nustolių ir netekti karinės technikos.

Atkreipiamas dėmesys, kad Rusijos kariuomenės vadovybės struktūra pietinėje fronto dalyje lieka neaiški ir galimai dubliuojanti viena kitą.

07:34 | Rusai atakavo Odesą ir Mykolajivą

Šeštadienio naktį Rusijos okupantai surengė naują dronų ataką Odesos ir Mikolajivo sritis, skelbia UNIAN.

Pirminiais duomenimis Odesos regione atakų metu buvo sužeisti mažiausiai 12 žmonių, dar du mirė.

Socialiniame tinkle „Telegram“ taip pat paviešinti vaizdo įrašai iš nelaimės vietų – užfiskuoti liepsonajantys daugiabučiai.

UNIAN taip pat rašo, kad virš Odesos iš viso Ukrainos gynėjai numušė 20 priešo dronų, taip pat 2 raketas.

07:18 | Analitikai: Ukrainos puolimas, regis, prasideda 

Ukrainos kariuomenė, regis, pradeda ilgai lauktą puolimą, Kyjivui bandant pralaužti Maskvos gynybą ir susigrąžinti savo teritorijas.

Kyjivas pastaruoju metu miglotai kalbėjo apie savo planus ir, mėgindamas išnaudoti karo miglą savo naudai, sakė, kad oficialaus pareiškimo apie kontrpuolimą nebus.

Ukrainos gynybos ministerija birželio 4-ąją socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip kareiviai, vilkintys uniformas, prideda pirštą prie lūpų.

„Planai mėgsta tylą“, – sakoma vaizdo įraše, kuris, kaip plačiai manoma, yra apie kontrpuolimą.

Tačiau ketvirtadienį Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo“.

„Pradinės Ukrainos kontrpuolimo operacijos gali būti sunkiausios ir lėčiausios, nes jos susijusios su įsiskverbimu į parengtas gynybines pozicijas“, – sakė ISW.

„Šiame etape taip pat gali būti patirti didžiausi Ukrainos nuostoliai“, – pažymėjo institutas.

Karinis analitikas Michaelas Kofmanas laikraščiui „The Financial Times“ ketvirtadienį sakė, kad „remiantis vakarykščiais veiksmais ir panaudotomis Vakarų sistemomis, atrodo, kad Ukrainos puolimas vyksta“.

Rengdamasis puolimui, Kyjivas jau kelias savaites ėmėsi veiksmų: be kita ko, dronų būrys smogė Maskvai, buvo surengtos atakos Rusijos teritorijoje ir vykdoma žvalgyba siekiant patikrinti Rusijos gynybą.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo, tačiau Kyjivui kol kas, anot jo, nepavyko pasiekti savo tikslų.

„Galime užtikrintai pareikšti, kad šis Ukrainos puolimas prasidėjo“, – sakė V. Putinas vaizdo interviu, kurį platformoje „Telegram“ paskelbė vienas Rusijos žurnalistas.

„Tačiau Ukrainos pajėgos nepasiekė savo tikslų nė viename mūšio rajone“, – pridūrė jis.

Turėdamas naujos karinės įrangos iš Vakarų, įskaitant vokiškus tankus, Kyjivas jaučia spaudimą įrodyti, kad gali pasiekti sėkmę.

Komentuodamas Ukrainos pasirengimą puolimui, vienas prancūzų aukšto rango karininkas naujienų agentūrai AFP sakė: „Ukrainiečiai patiria didelį spaudimą ir gali būti, kad esame karo posūkio taške.“

Būsimos derybos su Maskva yra svarbiausia Ukrainos lyderių mintis, sakė karininkas.

Ukrainos sėkmė mūšio lauke reiškia, kad į būsimas derybas jie žengs „iš jėgos pozicijų“.

Geopolitinis vaizdas ir Vakarų lyderių planai per dvejus metus gali pasikeisti – 2024 metais Jungtinėse Valstijose vyks rinkimai, o Vakarų ginklų atsargos senka.

„Ukrainiečiai tai pernelyg gerai žino“, – sakė karininkas naujienų agentūrai AFP.

Zaporižioje, kur Maskva teigia atrėmusi puolimą, „frontas daugiausia įtvirtintas, bet ne taip tankiai kaip Donecke", agentūrai AFP šią savaitę sakė prancūzų karo istorikas Michelis Goya.

Kyjivo ir Maskvos prizas yra pietinis Melitopolio miestas, aiškino jis.

„Bet jei pasieksite Melitopolį, jis yra strategiškai svarbus: jūs perskelsite frontą į dvi dalis".

Su anonimiškumo sąlyga su agentūra AFP kalbėjęs šaltinis prancūzų kariuomenėje sakė, kad Rusijos gynyba turi "šešias gynybines linijas".

Kai kurie rusų tinklaraštininkai Rusijos gynybą pašaipiai praminė „Faberžė linija“, turėdami omenyje XIX amžiuje carams gamintus imperatoriškus velykinius kiaušinius.

„Iš viso ji yra maždaug 30 kilometrų“, – sakė prancūzų karininkas.

„Pirmoji linija leidžia matyti, kas vyksta, antroji linija skirta puolimui sustabdyti ir yra smarkiai užminuota.“

„Tada (trečiojoje linijoje) yra artilerija, tankai kontratakoms, tada (ketvirtoji) rezervai, tada (penktoji) vadavietės ir logistika.“

Vienos Vakarų žvalgybos tarnybos šaltinis agentūrai AFP praėjusią savaitę sakė neįsivaizduojąs, „kad kuri nors iš šalių galėtų įgyti persvarą“.

Vienas dalykas yra tikresnis – tai faktas, kad iš abiejų pusių bus sulaukta daug pareiškimų ir atsakomųjų pareiškimų, kuriuose bus kalbama apie pasiektą pergalę, net ir nesėkmės atveju.

Svarbiausi penktadienio įvykiai:

  • Vengrijai buvo perduota grupė Ukrainos karo belaisvių, pranešė Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, tačiau Kyjivas penktadienį pareiškė, kad apie tai nebuvo informuotas;

  • Rusija iš Irano gauna medžiagų dronų gamyklai savo teritorijoje statyti ir ši gamykla galėtų pradėti veikti jau kitų metų pradžioje, penktadienį įspėjo Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby;

  • Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują 2,1 mlrd. JAV dolerių (1,95 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą;

  • Penktadienį Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė, kad kitą mėnesį Maskva dislokuos dalį savo taktinių branduolinių ginklų Baltarusijoje;

  • Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyryla Budanovas yra vienas pagrindinių Rusijos Federacijos taikinių. Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios jau buvo keliolika bandymų pasikėsinti į jo gyvybę, interviu „Ukrainska Pravda“ pasakojo karinės žvalgybos Andrijus Jusovas;

  • Norvegijos seismologijos institutas penktadienį pranešė, kad užfiksavo sprogimą toje vietoje ir tuo metu, kai Ukrainoje buvo pažeista Kachovkos užtvanka;

  • JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį išreiškė įsitikinimą, kad Jungtinės Valstijos teiks ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, nors kai kurie įstatymų leidėjai iš konkuruojančios Respublikonų partijos šiuo klausimu turi dvejonių.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų