Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:50 | Rusijos politikas skleidžia propagandą: pirmiausiai sunaikinsime Londoną
Rusijos prezidento Vladimiro Putino marionetė perspėjo, kad neva Londonas būtų pirmasis miestas, kuris, jeigu kiltų Trečiasis pasaulinis karas, būtų subombarduotas, rašo „Sky News“.
Rusijos Dūmos politikas Andrejus Guruliovas tai kalbėjo per propagandinę Rusijos televiziją „Channel 1“, paminėdamas, kad Jungtinės Karalystės sostinė nukentėtų pirmiausiai, jei Kaliningrado blokada taptų priežastimi pradėti karą.
„Per pirmąją oro operaciją sunaikinsime visą priešo kosminių palydovų grupę. <...> Niekam nerūpės, ar tai bus amerikiečiai, britai, vertinsime šias šalis kaip NATO sąjungininkes. Antra, sumažinsime priešraketinių gynybos sistemų skaičių, visur ir 100 proc. Trečia, tikrai nepradėsime nuo Varšuvos, Paryžiaus ar Berlyno. Pirmiausiai taikiniu taps Londonas. Mes sunaikinsime“, – skleidė propagandą A. Guruliovas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad žinia, kad pradedamas riboti tam tikrų prekių tranzitas į Kaliningradą sukėlė sąmyšį Rusijoje. Rusijos institucijos ir politikai ėmė grasinti skaudžiomis pasekmėmis Lietuvai, o rusiškoji propaganda pykčių spjaudosi ne tik savo šalies, bet ir užsienio žiniasklaidoje.
Politikos apžvalgininkai ir energetikos ekspertai sako, kad pirmasis ir visada labiausiai tikėtinas Rusijos ginklas yra dezinformacija, propaganda ir siekis išgasdinti
23:20 | JAV gynybos sekretorius: Rusija jau pralaimėjo karą
JAV gynybos sekretorius Anthony Blinkenas teigė, kad Rusija pradėtą karą Ukrainoje jau pralaimėjo.
„Ukraina nuo okupantų ginasi nepaprastai drąsiai ir stipriai, o Rusija jau pralaimėjo.
<...> [Rusijos] prezidentas [Vladimiras Putinas], kaip jis teigė, stengėsi panaikinti Ukrainos suverenios, nepriklausomos šalies statusą. Tačiau jo pastangos žlugo“, – sakė JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas.
⚡️Blinken: Russia has already lost the war.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) June 24, 2022
"Ukraine is defending itself with extraordinary courage and resilience and Russia has already lost," U.S. Secretary of State Antony Blinken said.
22:55 | Atkurti diplomatinių santykių su V. Putinu nesiruošia
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad po Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje atkurti diplomatinių santykiu su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu neįmanoma.
„Mes pristatėme 6 sankcijų paketą, kurie darys didelę įtaką Rusijos ekonomikai bėgant laikui. Diplomatinių santykių atnaujinimas su V. Putinu nėra įmanomas“, – teigė EK vadovė.
Normalization of #EU relations with Putin is impossible, said the head of the European Commission Ursula von der Leyen, even after the end of hostilities in #Ukraine. pic.twitter.com/ukiq2rQm1q
— NEXTA (@nexta_tv) June 24, 2022
22:34 | Į Odesą iš viso paleista 70 raketų
Rusija nuo invazijos pradžios į Odesos miestą iš viso paleido 70 raketų, pranešė šalies prokuratūra.
Teigiama, kad dauguma raketų buvo nukreiptos į gyvenamuosius rajonus, taip pat komunalinių paslaugų taškus.
Since February 24 Russia launched 70 missiles at Odesa targeting mainly residential areas and public utilities: Odesa regional prosecution #StopRussia #RussianWarCrimes pic.twitter.com/XEaZTMaXMU
— Stratcom Centre UA (@StratcomCentre) June 24, 2022
21:53 | Teisiamas rusų okupantas
Rusų okupantas bus teisiamas dėl 9 civilių kankinimo Irpinės mieste, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.
Teigiama, kad okupantas kartu su kitais rusų kareiviais kovo mėnesį Irpinės mieste įkaitais paėmė 9 vyrus ir vėliau juos kankino – nedavė maisto ir vandens, civilius daužė ginklais.
Normalization of #EU relations with Putin is impossible, said the head of the European Commission Ursula von der Leyen, even after the end of hostilities in #Ukraine. pic.twitter.com/ukiq2rQm1q
— NEXTA (@nexta_tv) June 24, 2022
21:28 | Ukrainiečiai ožką paskelbė didvyre: sužalojo mažiausiai 40 Rusijos karių
Ukrainiečiai ožką paskelbė nacionaline didvyre po to, kai detonavo sprogmenis, kurios šalia Zaporižės ligoninės sužeidė mažiausiai 40 rusų karių, skelbia „The Guardian“.
Ukrainos vyriausiojo žvalgybos direktorato teigimu, Rusijos karinės pajėgos užminavo teritoriją Kniski Rozdorių kaime netoli Zaporižios ligoninės, tokiu būdu sukurdami „žiedinę gynybą“. Visgi iš ūkinio pastato pabėgusi ožka nubėgo tiesiai į okupantų pasalą ir tokiu būdu detonavo eilę paslėptų sprogmenų.
Ukrainos gynybos žvalgybos atstovai teigė, kad dešimtys rusų kareivių, laukusių pasaloje, po virtinės sprogimų patyrė įvairių sužalojimų.
Tiesa, ar ožka, paskelbta nacionaline didvyre ir vadinama „Kyjivo ožka“. Teigiama, kad šis pavadinimas tarsi primena „Kyjivo vaiduokliu“ pramintą Ukrainos naikintuvo pilotą, kuris tapo šalies legenda po to, kai galimai numušė net 40 rusų okupantų lėktuvų prasidėjus invazijai šalyje.
20:39 | Mykolajivo meras: palikite mieste, jei norite likti gyvi
Ukrainos miesto Mykolajivo meras paragino gyventojus palikti savo namus, jeigu šie nori likti gyvi.
Kaip rašo CNN, Mykolajivo miesto meras Oleksandras Senkevyčius savo miesto gyventojus perspėjo, kad dėl rusų kariuomenės keliamos grėsmės civiliai turėtų palikti savo miestą.
„Kiekvienam, kuris nori likti gyvas, rekomenduoju palikti miestą. Šiuo metu Mykolajive vis dar likę gyventi apie 230 tūkst. žmonių“, – kalbėjo meras.
Meras pridūrė, kad situacija mieste yra itin bloga, kadangi rusų okupantai vykdo apšaudymus kiekvieną dieną.
Teigiama, kad evakuacijos keliais galėtų tapti Odesa, Kryvyi Rih ir Kyjivas. Per rusų kariuomenės atakas iš viso mieste buvo nužudyta 111 žmonių, dar 502 sužeisti, įskaitant 6 vaikus.
20:05 | Rusų okupantai grobia civilius
Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas teigė, kad praėjusią savaitę rusų karinėms pajėgoms perėmus miesto kontrolę, okupantai pradėjo grobti žmones.
„Per pastaruosius keturis mėnesius buvo pagrobta daugiau kaip 500 žmonių“, – sakė meras.
19:39 | Ukrainos kariuomenė priešinasi okupantams
Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas teigia, kad šalies gynėjai Chersono srityje privertė Rusijos karius atsitraukti, rašo „The Kyiv Independent“.
Remiantis naujausia ataskaita, teigiama, kad Ukrainos kariuomenė taip pat atrėmė Rusijos puolimą Slovjansko ir Sjevjerodonecko kryptimis Donbase.
19:02 | Ukrainai – 9 mlrd. eurų
Europos Sąjunga (ES) savo ruožtu Ukrainai skirs 9 mlrd. eurų vertės pagalbą.
Lenkijos ministras Mateuszas Morawieckis birželio 24 d. teigė, kad ES šalys patvirtino šią paramą Ukrainai.
„Ukraina šiuo metu kariauja, ji neturi lėšų sumokėti už daugelį viešųjų paslaugų“, – sakė jis.
18:39 | Bandyta padegti karių registracijos biurą
Paviešintas vaizdo įrašas, kaip Permėje, Rusijoje, į karių registracijos biurą mėtomi Molotovo kokteiliai.
⚡️⚡️A video of a tonight attempt to set fire to a military registration and enlistment office in Perm appeared on the network pic.twitter.com/ebpv1AMqtK
— NEXTA (@nexta_tv) June 24, 2022
18:11 | Bando sunaikinti Vakarų perduodamą ginkluotę
JAV aukštas gynybos pareigūnas „Reuters“ sakė, kad Rusija bando sunaikinti Ukrainai perduotus ginklus iš Vakarų, įskaitant ilgesnio nuotolio raketų sistemas, kurios, Kyjivo teigimu, gali būti lemiamos mūšio lauke.
Visgi priduriama, kad okupantams sunaikinti Vakarų ginklų nepavyksta. Tiesa, Rusijos propagandos ruporai ir toliau teigia, kad jie neva sugeba suniokoti Vakarų perduodamą ginkluotę Ukrainai.
Be to, JAV pareigūnas mano, kad ukrainiečiai, atsitraukdami iš Sjevjerodonecko, vėliau gali užimti geresnę gynybinę poziciją.
17:49 | Rusų karinis sraigtasparnis paleido raketas
Pasak Luhansko srities karinės administracijos vadvoo Serhijus Haidai, Rusijos okupantų karinis sraigtasparnis sunaikino kelius ir tiltus, vedančius į Lisichanską.
Invaders destroy roads and bridges leading to #Lisichansk from helicopters - Head of #Luhansk regional military administration, Serhiy Hayday. pic.twitter.com/LwKSYOhM0i
REKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) June 24, 2022
17:35 | Okupantai į karą siekia įtraukti ir Baltarusijos karines pajėgas
Ukrainiečių žvalgyba teigia, kad Rusija planuoja atakuoti gyvenamuosius rajonus Baltarusijoje tam, kad vėliau ši šalis įsitrauktų į karą Ukrainoje, rašo „The Kyiv Independent“.
Teigiama, kad pagrindiniu taikiniu taptų Baltarusijos Mozyro miestas, mat šioje teritorijoje jau yra pastebėti Rusijos kariai.
16:57 | Ukraina pranešė atgavusi vertingą senienų kolekciją, pavogtą iš Krymo muziejų
Ukraina penktadienį pranešė, kad, surengus virtinę policijos reidų, Kyjive konfiskuota didžiulė kelių milijonų dolerių vertės senienų kolekciją, kuri, kaip įtariama, buvo pavogta iš Rusijos aneksuoto Krymo muziejų.
Viename biure Kyjive buvo rasti keli tūkstančiai bronzos amžiaus ir viduramžių artefaktų, Ukrainos istorijos muziejuje surengtoje spaudos konferencijoje pranešė pareigūnai.
Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova teigė, kad atgauta „daugiau nei 6 tūkst. artefaktų, įskaitant kardus, kardus, šalmus, amforas ir monetas“.
Minėti reidai surengti atliekant tyrimą dėl buvusio Ukrainos įstatymų leidėjo, kuris taip pat ėjo aukšto rango pareigas Kryme, kol jį aneksavo Maskva, „neteisėtos veiklos“.
Dalis kolekcijos galėjo būti pavogta iš Krymo muziejų, o jos vertė gali siekti „kelis milijonai dolerių“, pažymėjo I. Venediktova.
Vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis teigė, kad kolekcija buvo rasta „per penkias dienas atlikus 13 kratų“.
Pasak jo, atgautieji objektai yra reti ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Rytų Europoje.
„Tai didžiausia nelegali kolekcija Ukrainos istorijoje“, – spaudos konferencijoje sakė kultūros ministras Oleksandras Tkačenka.
„Dabar kolekcija grąžinama valstybei“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, kolekcijos grąžinimas į ukrainiečių rankas yra itin simboliškas, praėjus beveik keturiems mėnesiams po Rusijos invazijos pradžios.
„Karo metu atgavome tai, prieš ką [Rusijos prezidentas Vladimira] Putinas kovoja – mūsų tapatybę ir kultūrą“, – pažymėjo O. Tkačenka.
I. Venediktova pranešė, kad Kyjivas šiuo metu tiria kitos archeologijos radinių kolekcijos, vadinamą „Skitų auksu“, vagystę iš muziejaus Rusijos okupuotame Melitopolio mieste pietų Ukrainoje.
„Rusija ne tik bando nužudyti mūsų valstybę ir mūsų tautą. Ji taip pat bando pavogti mūsų istoriją“, – pažymėjo generalinė prokurorė.
16:22 | Ukrainai perduotos raketų sistemos iš JAV
Aukštas JAV gynybos pareigūnas teigė, kad pirmoji iš keturių didelio nuotolio artilerijos raketų sistemų perduota Ukrainai. Teigiama, kad dar 4 HIMARS reketų sistemos bus pristatytos iki liepos vidurio, rašo CNN.
Be to, pastebima, kad dar vienas ukrainiečių karių būrys mokosi, kaip tinkamai naudoti raketų sistemas.
15:56 | ES lyderiai tariasi dėl infliacijos ir energijos kainų
Europos Sąjungos lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir Moldovai, penktadienį sutelkė dėmesį į ateinantiems mėnesiams prognozuojamas ekonomikos problemas ir recesijos grėsmę, didžia dalimi susijusias su Rusijos karu Ukrainoje.
Briuselyje susirinkę 27 Bendrijos šalių lyderiai ieško būdų, kaip suvaldyti didėjančią infliaciją, energijos kainų šuolius, verslo silpnėjimą, blėstantį vartotojų pasitikėjimą ir didėjantį spaudimą biudžetams.
Lyderiai taip pat turės rasti priemonių prisitaikyti prie didesnių skolinimosi kaštų, Europos Centriniam Bankui (ECB) ruošiantis pirmąkart per pastaruosius 11 metų padidinti palūkanų normas, kad suvaldytų kainų augimą. ECB pirmininkė Christine Lagarde, planuojanti paskelbti didesnes normas ateinantį mėnesį ir dar kartą jas padidinti rugsėjį, prisidėjo prie ES viršūnių susitikimo aptarti blogėjančios bloko ekonomikos perspektyvos.
„Mūsų padėtis sudėtinga, – vykdama į aukščiausio lygio susitikimą sakė Švedijos premjerė Magdalena Andersson. – Mums labai svarbu surengti šią diskusiją.“
Ankstesnį dešimtmetį ES kovojo su virtine krizių, tokių kaip Graikijos įsiskolinimo problema ar trikdžiai transatlantinei prekybai, atsiradę vadovaujant ankstesniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Įtampą taip pat kurstė Jungtinės Karalystės išstojimas iš Bendrijos ir koronaviruso pandemija.
Vykdydama ekonomikos gaivinimo programą Europos Komisija penktadienį paskelbė planuojanti nuo liepos iki gruodžio išleisti dar 50 mlrd. eurų vertės euroobligacijų, kad padėtų bloko narėms pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
Dabar, kai Rusijos karo Ukrainoje pabaigos vis dar nematyti, o ES siekia griežtinti baudžiamąsias sankcijas Maskvai, blokas privalo kovoto su grėsmėmis ekonomikai daugelyje frontų.
Vienas didžiausių iššūkių yra energetika, nes ES daug metų buvo smarkiai priklausoma nuo Rusijos eksportuojamos naftos, gamtinių dujų ir anglių.
Derindamasi prie amerikiečių ir britų baudžiamųjų priemonių Rusijai, ES nuo balandžio išplėtė jau anksčiau precedento neturėjusias JAV ir Jungtinės Karalystės sankcijas rusiškam kurui. Draudimas importuoti rusiškas anglis įsigalios rugpjūtį, o didžiosios dalies rusiškos naftos bus palaipsniui atsisakyta per ateinančius aštuonis mėnesius.
Tuo metu pati Maskva trikdo gamtinių dujų tiekimą, kuriam ES sankcijų kol kas netaiko, baimindamasi smarkiai pakenkti Europos ekonomikai. Iki karo pradžios blokas iš Rusijos gaudavo apie 40 proc. savo suvartojamų dujų.
„Labai tikėtina, kad Rusija naudois dujomis ir energija Europos Sąjungos šalims šantažuoti, – sakė Suomijos premjerė Sanna Marin. – Rusija tuo naudosis kaip įrankiu, kaip prieš nukreiptu ginklu, todėl turime padėti vieni kitiems.“
Maskva jau sumažino dujų tiekimą penkioms ES valstybėms, įskaitant daug jų importuojančias Vokietiją ir Italiją. Dar šešioms šalims, įskaitant Suomiją, tiekimas buvo visiškai nutrauktas.
Vokietija ketvirtadienį inicijavo trijų stadijų krizinio apsirūpinimo dujomis plano antrąją dalį. Baiminamasi, kad didžiausios Europos ekonomikos problemos pasijus toli už šalies ribų, todėl tikėtina, kad vėliausios ES ekonomikos augimo prognozės yra pernelyg optimistinės.
Gegužę Europos Komisija prognozavo, kad ES ekonomika šiemet augs 2,7 proc., o ateinančiais metais – 2,3 procento. 2021-aisiais augimas siekė 5,4 proc,, o 2020-aisiais dėl pandemijos poveikio ekonomika susitraukė 5,9 procento.
Karo Ukrainoje „poveikis bus didžiulis ne vien Vokietijai, bet ir visoms kitoms Europos šalims“, perspėjo Belgijos premjeras Alexander'as De Croo.
ECB pažadėjo sukurti priemonę, turinčią padėti apsaugoti 19 euro zonos šalių nuo sumaišties rinkose, mėgindama suvaldyti rekordinę 8,1 proc. infliaciją.
„Ateinantys keli mėnesiai bus labai sunkūs“, – pripažino Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecona), ketvirtadienį dalyvavusi ES viršūnių susitikimo pirmosios dienos programoje.
15:38 | V. Zelenskis kreipėsi į Glastonberio muzikos festivalio dalyvius, ragindamas siekti taikos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį kreipėsi į Glastonberio muzikos festivalio dalyvius Jungtinėje Karalystėje ir paragino sutelkti pastangas stabdant Rusijos pradėtą karą.
Anglų kalba įrašytas V. Zelenskio kreipimasis buvo parodytas dešimtims tūkstančių festivalio lankytojų pietvakarių Anglijoje, prieš į sceną užlipant roko grupei „The Libertines“.
Vilkėdamas jau Ukrainos lyderio įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos kariškus marškinėlius, V. Zelenskis Verčio ūkyje vykstančio festivalio dalyviams kalbėjo apie tai, kad „Rusija pavogė taiką“.
„Pandemija sustabdė milijonų žmonių gyvenimus visame pasaulyje“, – pareiškė prezidentas.
„Mes Ukrainoje taip pat norėtume gyventi kaip anksčiau, džiaugtis laisve ir šia nuostabia vasara“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Bet mes negalime to daryti, nes atsitiko šis baisus dalykas“, – pridūrė jis.
Pirmą kartą nuo 2019 metų į festivalį grįžusias minias jis paragino „skleisti tiesą apie Rusijos karą“ ir padėti pabėgėliams iš Ukrainos.
„Darykite spaudimą visiems žinomiems politikams, kad jie padėtų atkurti taiką Ukrainoje. Laikas – neįkainojamas, ir kiekviena diena yra matuojama žmonių gyvybėmis“, – paragino V. Zelenskis.
Prezidentas jau ne kartą kreipėsi vaizdo ryšio priemonėmis į įvairias organizacijas ir įvairių šalių vadovus ir organizacijas visame pasaulyje, įskaitant kreipimąsi į JK parlamentą, Europos Parlamentą ir JAV Kongresą.
President Volodymyr Zelensky addressed the Glastonbury Festival on June 24.
"Glastonbury is the greatest concentration of freedom these days," he said, calling on attendees to spread the truth about Russia's war and donate to support Ukrainians.
Video: Glastonbury/Twitter pic.twitter.com/cExzOi41xr— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) June 24, 2022
14:57 | Zelenskis jautriai pasisakė apie 4 karo mėnesius: „Mes tapome šalimi su kareiviškais batais“
Minėdamas keturis mėnesius nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo tauta „tapo šalimi su kareiviškais batais“.
„Prieš keturis mėnesius Ukrainoje viskas pasikeitė. Tapome šalimi su kareiviškais batais. Šalis tankuose, lėktuvuose, laivuose. Šalis apkasuose ir pastogėse“, – penktadienį oficialiame „Telegram“ kanale rašė Zelenskis.
„Pasikeitė mūsų gyvenimo būdas, bet ne pasaulėžiūra. Kelias, kuriuo einame link tikslo, pasikeitė, tačiau tikslas liko toks pat“, – tęsė jis
„Mes kovojame už savo laisvę ir žemę. Mes kovojame už savo vaikų ir anūkų ateitį, už jų gyvybę ir galimybę kurti naują Ukrainą“, – pridūrė Zelenskis.
14:18 | Draudimą iš Ukrainos išvykti vyrams karo metu norima įtvirtinti įstatymu
Šiandien klausimą dėl vyrų išvykimo iš Ukrainos karo padėties metu reglamentuoja tik vasario 24 dienos (šią dieną prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą – red. past.) prezidento dekretas, bet ne įstatymai.
Ukrainos parlamentui pateiktas įstatymo projektas, kuriame siūloma uždrausti 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimą už šalies ribų su daugybe išimčių.
14:08 | Okupantai veržiasi į visas puses Sjevjerodonetsko ir Lisichansko srityje
Sjevjerodonecko valdžia pareiškė, kad užtruks, kol Ukrainos ginkluotosios pajėgos paliks miestą, o iš Lisičansko pajėgos nesitrauks.
Pranešama, kad Rusijos kariuomenė, palaikoma aviacijos, visomis kryptimis veržiasi Sjevjerodonetsko ir Lisičansko srityse.
Apie tai „Laisvės radijui“ komentavo Sjevjerodonetsko srities valstybės administracijos pirmininkas Romanas Vlasenko.
13:39 | Lavrovas: „Panašu, kad ES ir NATO buria koaliciją karui su Rusija“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas pareiškė, kad, Europos Sąjunga ir NATO buria koaliciją karui su Rusija.
„Hitleris po savo vėliava subūrė didelę dalį, jei ne daugumą Europos šalių, karui prieš Sovietų Sąjungą. Šiuo metu lygiai taip pat, įtraukiant Europos Sąjungą kartu su NATO, jie buria modernią koaliciją kovai, o iš esmės karui su Rusijos Federacija“, – kalbėjo S. Lavrovas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Rusija užpuolė taikią Ukrainą ankstų vasario 24-osios rytą ir pradėjo agresyvią invaziją į šalį. Dėl karo per keturis mėnesius žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, iš jų 338 vaikai. Dar 10 tūkst. žmonių laikomi dingusiais. Dėl Rusijos puolimo suniokoti ištisi Ukrainos miestai.
13:01 | Rusija sureagavo į ES sprendimą suteikti kandidatės statusą Ukrainai
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos sprendimas oficialiai suteikti provakarietiškai Ukrainai, šiuo metu kariaujančiai su Rusija, kandidatės įstoti į Bendriją statusą yra bloko „vidaus reikalas“, rašo BNS.
„Tai yra Europos vidaus reikalais. Mums labai svarbu, kad visi šie procesai nesukeltų daugiau problemų mums ir daugiau problemų šių šalių santykiams su mumis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ketvirtadienį Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai.
12:53 | Automobilio sprogima Chersone Peskovas vadinan teroristine veikla
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sureagavo į žinią apie automobilio sprogdinimą okupuotame Chersone, kuris nusinešė Rusijos įvestos administracijos nario Dmitrijaus Savlučenko gyvybę. Peskovą cituoja TASS:
„Galiu tik pasakyti: mūsų kariuomenė yra ten, ir, žinoma, ši teroristinė veikla reikalauja ypatingo dėmesio. Tai ne kas kita, kaip teroro aktai.“
12:43 | Rusai sugadino tiltą, vedantį į Lisičanską
Ukrinform praneša, kad rusai sugadino dalį tilto, vedančio į Lisičanską. Pranešama, kad tiltu pravažiuoti galės tik lengvieji automobiliai, sunkvežimiai tiltu važiuoti nebegalės.
12:37 | Ukrainoje dėl karo dingo 10 tūkst. žmonių
Prasidėjus karo veiksmams dingo 20 tūkstančių žmonių, beveik pusę jų pavyko surasti pareigūnams. 10 tūkst – tebeieškomi, praneša Ukrinform.
Pažymima, kad per laikotarpį buvo ieškomi 533 nepilnamečiai, iš jų 360 buvo rasti.
12:35 | Sinkevičius Kyjive pasirašė Ukrainos narystės ES aplinkos ir klimato programoje sutartį
Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius ir Ukrainos aplinkos apsaugos ministras Ruslanas Striletsas penktadienį Kyjive pasirašė Ukrainos narystės Europos Sąjungos (ES) aplinkos ir klimato programoje LIFE sutartį.
Kaip pranešė eurokomisaro biuras, iki šiol LIFE programos nare nebūdama Bendrijos nare yra tapusi tik Islandija.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą ne tik turi milžiniškų padarinių žmonių gyvenimui šiandien, bet ir turės ilgus metus ateityje. Suniokoti miestai, Rusijos palikta metalo laužu paversta ginkluotė, aplinkos – oro, vandens ir dirvožemio – tarša darys neigiamą įtaką ne vienos ukrainiečių kartos sveikatai“, – sakė V. Sinkevičius.
„Mes privalome padėti kaip įmanoma greičiau likviduoti šiuos karo padarinius. LIFE programa yra vienas iš įrankių tai padaryti“, – pridūrė jis.
Anot EK nario, šiuo metu jau yra atrinkti du Ukrainos organizacijų teikti projektai: biologinės įvairovės ir žiedinės ekonomikos srityse, kuriems Europos Komisija pasirengusi suteikti finansavimą.
12:28 | Kyjive atidaryta paroda, skirta kare žuvusiems ar sužeistiems žurnalistams pagerbti
Kyjive ketvirtadienį atidaryta paroda, skirta pagerbti žurnalistus, kurie žuvo arba buvo sužeisti Ukrainoje per Rusijos invaziją, rašo BNS.
„Karas tęsiasi, karas nesibaigė. Ir tai yra karas, kuriame miršta mūsų piliečiai, kuriame miršta Ukrainos ir užsienio žurnalistai“, – kalbėjo viena iš parodos organizatorių, nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos PEN“ vykdomoji direktorė Tetjana Teren.
„Štai kodėl prašome užsienio žiniasklaidos skelbti tiesą apie šį karą ir toliau pasakoti pasauliui apie mūsų šalyje Rusijos daromus nusikaltimus “, – naujienų agentūrai AFP kalbėjo ji.
Parodoje konflikto aukomis tapusių žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų portretai žvelgia į praeivius iš didelių nespalvotų stendų, įrengtų sostinės centre.
12:21 | V. Zelenskis dėkoja JAV už papildomą 450 mln. dolerių karinę pagalbą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo šalis yra „dėkinga“ JAV prezidentui Bidenui ir Amerikos žmonėms už 450 mln. dolerių karinės pagalbos paketą, rašo CNN.
Bideno administracija ketvirtadienį paskelbė apie papildomą karinę pagalbą Ukrainai, o JAV suteikė karo nukentėjusiai šaliai dar keturias daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir artilerijos amuniciją kitoms sistemoms.
12:05 | Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 338 vaikai
Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, šalyje dėl agresijos žuvo 338 vaikai
11:27 | Rusija kaltina JAV dėl Lietuvos tranzito ribojimo į Kaliningradą
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį apkaltino JAV dėl Lietuvos draudimo sankcionuotoms prekėms tranzitu judėti iš Rusijos į Kaliningrado sritį, rašo „The Guardian“.
Lietuvai ėmusis tokių veiksmų, Rusija pagrasino padariniais.
Užsienio reikalų ministerija pranešime taip pat nurodė, kad „neįmanoma“ surengti ekspertų lygio konsultacijų su Vašingtonu daugeliu dvišalių klausimų, kurie turėjo įvykti artimiausioje ateityje. „Reuters“ pažymi, kad ministerija nenurodė, apie kokius klausimus kalbama ir kada turėjo vykti derybos.
10:57 | Rusijos kariuomenė per dieną įvykdė iki 10 Sumų ir Černigovo sričių apšaudymų
Per pastarąją parą, birželio 23 d., buvo užfiksuota iki 10 Rusijos karių apšaudymų į Sumų ir Černigovo sritis iš Rusijos teritorijos.
Tai pareiškė sienos apsaugos atstovas spaudai Andrius Demčenka, praneša „Ukrinform“.
„Černigovo ir Sumų regionų teritorija nuolat apšaudoma iš Rusijos teritorijos, praėjusią parą jų buvo beveik 10“, – sakė D. Demčenka.
Černigovo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Chausas pranešė apie penkis naktinius sprogimus.
Demčenka taip pat pažymėjo, kad pasieniečiai nefiksuoja situacijos Baltarusijos pasienyje pokyčių. Pasak jo, kaip ir anksčiau, Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai toliau stiprina sieną su Ukraina.
10:43 | Ginkluotosios pajėgos jau nukovė apie virš 34 tūkst. Rusijos karių
Nuo vasario 24 d. iki birželio 24 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 34 530 Rusijos karių.
Apie tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“.
10:00 | Chersone susprogdintas antiukrainietiška veikla užsiiminėjusio vietos politiko automobilis, vyras mirė
Chersone susprogdintas vietos politiko Dmitrijaus Savlučenkos automobilis, praneša UNIAN.
Pranešama, kad vyras mirė.
Pasak UNIAN, D. Savlučenka daug metų užsiėmė antiukrainietiška veikla mieste. Jis buvo jaunimo organizacijos „Novaja Rus“ narys ir prorusiškas aktyvistas. Taip pat mieste užėmė jaunimo politikos departamento direktoriaus pareigas.
09:25 | Rusijos raketa netyčia pataikė pati į save
Rusijos raketa netyčia pataikė į save, praneša UNIAN. Dėl sprogimo šalia namų kilo didelis gaisras.
Rusijos oro gynybos sistema iššovė, kai danguje aptiko objektą. Tačiau vos pakilusi raketa apsisuko ir trenkėsi vos už kelių metrų nuo paleidimo vietos.
09:19 | Ukrainiečiai sulaikė nepilnametį Rusijos karį
Vienas Ukrainos legionų pasidalijo nuotrauka, kuriame užfiksuotas sulaikytas nepilnametis Rusijos karys. Ukraunos kariai pabrėžė, kad V. Putino režimas „į karo krosnį meta“ visus, kurie gali būti priverstinai mobilizuoti.
Legiono kariai praneša, kad vaikinui dar nėra 18 metų.
„Vėl turime dar vieną kalinį, mobilizuotą iš Luhansko miesto. Vaikinui dar nėra 18 metų. Putinas meta į karo krosnį tūkstančius nekaltų žmonių gyvybių, ėmėsi ir nepilnamečių", – sakoma pranešime.
08:58 | Ukraina atrėmė puolimą Lisičansko pakraštyje
Pasak regiono gubernatoriaus Sergejaus Haidai, Ukrainos kariai atrėmė ataką pietiniame Lisičansko pakraštyje.
Lisičansko miestas yra paskutinis visiškai Ukrainos kontroliuojamas miestas Luhansko regione ir pastarosiomis savaitėmis buvo Rusijos pajėgų taikinys.
Serhiy Haidai, Luhansko srities gubernatorius, vienas iš dviejų rytinėje Donbaso dalyje, anksti ryte prisijungė prie savo „Telegram“ paskyros ir pasakė:
„Išpuolis prieš Lisichanską buvo atremtas ... buvo rasti dviejų aukų kūnai.“
Haidai sakė, kad Lisičanskas ir gretimas Borivske kaimas naktį nukentėjo nuo Rusijos oro antskrydžių, dėl kurių buvo sugriauti keli namai.
Jis pridūrė, kad Rusijos puolimas Borivsky rajone taip pat buvo sėkmingai sustabdytas.
Tačiau Rusija perėmė kontrolę Mykolaivkos kaime, esančiame netoli pagrindinio greitkelio į Lysičanską, kur vyksta intensyvios kovos, pridūrė jis.
08:51 | Ukraina: Sjevjerodonecką ginantys kariai bus išvesti, bijoma dėl jų gyvybės
„The Guardian“ praneša, kad Ukrainos kariai, ginantys svarbiausią rytinį Sjevjerodonecko miestą, „turės būti išvesti“, šį rytą patvirtino Luhansko regiono gubernatorius Sergejus Haidai.
„Išlikti pozicijose, kurios per daug mėnesių buvo sudaužytos į gabalus vien dėl to, kad ten liktų, nėra prasmės“, – Ukrainos televizijai sakė Sergejus Haidai.
Gubernatorius anksčiau išleido rytinį pranešimą „Telegram“, kuriame parašė:
„Deja, turėsime išvežti savo kariuomenę iš Sjevjerodonecko, nes likti sulaužytose pozicijose nėra prasmės – žuvusiųjų skaičius auga“, – rašė S. Haidai.
Gubernatorius pridūrė, kad 90 proc. namų Sjevjerodonecke buvo apgadinti arba sunaikinti.
08:21 | Ukraina surengė penkis oro smūgius rusų pozicijos pietų kryptimi
Ukrainos kariai surengė penkis oro smūgius okupantų pozicijoms pietų kryptimi, praneša Unian.
Ukrainiečiams pavyko sunaikinti keletą karinės technikos vienetų, įskaitant ginklus, taip pat eliminavo dalį karių.
08:11 | „Politico“ šaltiniai: Zelenskis nori atleisti Ukrainos saugumo tarnybos vadą dėl nesėkmingų operacijų ir nuostolių Chersone
Volodymyras Zelenskis nori atleisti Ukrainos saugumo tarnybos vadą dėl nesėkmingų operacijų ir nuostolių Chersone, praneša „Politico“. remdamasis savo šaltiniais.
Pasak leidinio, V. Zelenskis ieško žmogaus, kuris labiau tiktų į pareigas.
Keturi prezidentui artimi pareigūnai ir Vakarų diplomatas, konsultavęs Kyjivą reformų klausimais, leidiniui sakė, kad Zelenskis siekia „pakeisti Bakanovą kažkuo, tinkamesniu į pareigas“.
07:44 | Apšaudyta Zaporižės sritis, vietoje dirba gelbėtojai
Zaporižės sritis buvo apšaudyta, praneša Unian.
Teritorija apšaudyta naktį iš raketinių granatsvaidžių. Preliminariai nukentėjo infrastruktūros objektai, esantys vienos iš gyvenviečių, esančių netoli regiono centro, rajone.
Pažymima, kad informacija apie sunaikinimą ir aukas tikslinama.
07:27 | „Tai pergalė“: šypsodamasis Zelenskis žada narystę ES, o Rusijai – pralaimėjimą
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė pergale ES žingsnį priimti Ukrainą kandidate į ES ir pažadėjo nenurimti, kol nebus užtikrintas Rusijos pralaimėjimas ir visateisė narystė Europos Sąjungoje.
„Tai pergalė“, – trumpame vaizdo įraše, paskelbtame savo „Instagram“ kanale, sakė besišypsantis Zelenskis, pažymėdamas, kad Ukraina šios akimirkos laukė 30 metų.
„Galime nugalėti priešą, atstatyti Ukrainą, įstoti į ES, o tada galėsime pailsėti“, – pusbalsiu kalbėjo jis. „O gal visai nepailsėsime – mūsų vaikai įsižeistų. Bet, be jokios abejonės, laimėsime."
07:20 | Pavlo Klimkinas: Ukraina greitai įgyvendins Europos Komisijos rekomendacijas dėl kandidato statuso
Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas pritaria nuomonei, kad Ukraina gali greitai įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas dėl kandidatės į ES statuso. Kartu jis pabrėžia tvarios pažangos svarbą, o ne individualius demonstracinius žingsnius, praneša „Ukrinform“.
„Taip pat tikiu, kad galime jas (Europos Komisijos rekomendacijas – red.) įgyvendinti pakankamai greitai. Tačiau yra keblių dalykų, susijusių su teisėsaugos sistemos reforma, toliau tobulinant teismų sistemą“, – sakė diplomatas.
Jis prognozavo, kad Europos partneriai padės Ukrainai sukurti teismų sistemą ir pasiūlys atitinkamus projektus.
„Svarbiausia, kad procesas būtų tvarus. Kad būtų ne tik parodomieji žingsniai, bet kad viskas liktų su mumis, taptų mūsų gyvenimo ir Europos ateities dalimi. Esu tikras, kad tai galima padaryti per kelis mėnesius. Tada galėsime kalbėti apie plataus masto derybų dėl stojimo į ES pradžią“, – sakė K. Klimkinas.
07:14 | JAV: Rusijos pajėgos pasiekė laimėjimų Sjevjerodonecko ir Lysičansko srityje
JAV ekspertų grupė paskelbė, kad Rusijos pajėgos per pastarąsias kelias dienas pasiekė reikšmingų laimėjimų Sjevjerodonecko ir Lysičansko srityje, o Ukrainos kariai ir toliau patiria daug nuostolių, praneša „The Kyiv Independent“.
Tačiau Ukrainos pajėgos iš esmės pasiekė savo tikslą mūšyje, sulėtindamos Rusijos karius. Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos puolimo operacijos greičiausiai sustos.
07:09 | Netoli Riazanės sudužus Rusijos kariniam krovininiam lėktuvui žuvo 4 žmonės
Netoli Riaznės sudužo Rusijos karinis krovininis lėktuvas, praneša BNS.
Pranešama, kad nelaimės metu žuvo 4 žmonės.
Karinis krovininis lėktuvas Il-76 sudužo ankstų birželio 24 d. rytą ir užsidegė leisdamasis netoli Rusijos vakarinio Riazanės miesto.
07:02 | Baltarusijoje turtingi žmonės pradėjo bėgti iš Mozyro miesto
Turtingi žmonės pradėjo organizuoti savo šeimų ir turto evakuaciją iš Mozyro. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi 24 kanalu.
Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai artimi pareigūnai ir verslininkai ruošiasi, kad diktatorius įsakys savo kariuomenei dalyvauti kare prieš Ukrainą.
Tikroji evakuacija iš Mozyro prasidėjo po birželio 20 d. Turtingi žmonės pradėjo organizuoti savo šeimų evakuaciją į užsienį arba į Baltarusijos šiaurę. Kartu jie evakuoja ir savo kilnojamą turtą.
Kaip pranešama, Baltarusijoje prasidėjo dešimties dienų mobilizacijos pratybos su Gomelio srities, besiribojančios su Ukraina, kariniais komisariatais.
06:55 | JAV priImta rezoliuciją dėl Rusijos pripažinimo terorizmo rėmėja
JAV Senato Užsienio santykių komitetas trečiadienį priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusiją terorizmo rėmėja. Apie tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Rusijos „Amerikos balso“ tarnyba.
Kaip paaiškinta komitete, galutinį sprendimą dėl Rusijos pripažinimo tokia valstybe priima prezidento administracija, komiteto rezoliucija tik ragina tai padaryti Baltuosius rūmus.
„Nėra jokių abejonių, kad Rusija, vadovaujama Putino, yra terorizmo rėmėja. Tai, ką jis padarė, kai liepė vykti į Ukrainą, buvo teroro aktas. Jis yra karo nusikaltėlis ir yra atsakingas už kiekvieną jo vardu padarytą nusikaltimą “, – cituojamas respublikonų senatorius Jamesas Rishas.
Iki šiol į šį sąrašą įtrauktos keturios šalys: Kuba, Šiaurės Korėja, Iranas ir Sirija.
06:40 | Ukrainos ministrų kabinetas paskelbė apytikslę Ukrainos įstojimo į ES datą
Numatoma Ukrainos įstojimo į Europos Sąjungą data – 2029 m. Tai ketvirtadienį pareiškė vyriausybės Europos ir euroatlantinės integracijos koordinavimo biuro generalinė direktorė Natalija Forsiuk, praneša „Ukrinform“.
„Anksčiau tai buvo mažai tikėtina dėl didžiulio teisės aktų kiekio, kurį reikia priimti ir įgyvendinti. Turime gyventi pagal Europos teisę", - sakė ji.
Kartu N. Forsiuk patikslino, kad derybų dėl Ukrainos narystės ES atidarymo tikimasi kitų metų pradžioje.
Pasak jos, Ukrainai įgijus kandidatės į ES statusą teisiškai įtvirtinama europinė perspektyva ir atveriama galimybė gauti struktūrinių fondų.
„Šias lėšas gali naudoti tik ES šalys kandidatės, pinigai suteikiami lengvatinėmis sąlygomis, beveik nemokamai... Kandidatės statusas sustiprins Ukrainos pozicijas taikos derybose“, – sakė Forsiuk.
06:31 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariuomenė nukovė 44 Rusijos karius, sunaikino įrangą pietų Ukrainoje, praneša „The Kyiv Independent“.
06:25 | JAV ragina Kremlių atskleisti Ukrainoje sulaikytų veteranų vietą
Pasak vieno iš pagrobtų amerikiečių motinos, JAV ambasada Rusijoje šią savaitę spaudė Kremlių, kad šis atskleistų dviejų Alabamos vyrų, sulaikytų Ukrainoje ginant šalį nuo Rusijos įsibrovėlių, buvimo vietą.
„The Guardian“ praneša, kad kreiptąs dėl karių Aleksandro Drueke ir Andy Tai Ngoco Huynho. Pasak leidinio, jie buvo ne samdiniai, o savanoriai.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Ketvirtadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad Jungtinės Valstijos siunčia papildomą karinę pagalbą Ukrainai, rašo „The Guardian“. Į 450 mln. dolerių vertės siuntą įeina papildomos raketų sistemos, skirtos naudoti prieš Rusijos invazines pajėgas. Tarp kitos karinės įrangos yra dešimtys tūkstančių artilerijos šaudmenų, taip pat patruliniai kateriai.
► Intensyvėjant Rusijos ir Ukrainos karių kovoms, nė vienas miestas Donecko regione nėra saugus gyventojams, praneša regiono vadovas Pavlo Kyrylenko, rašo AFP. „Donecko srityje nėra nė vienos vietos, nė vieno miesto, kuriame būtų saugu“, – agentūrai sakė jis, remdamasis naujausiais žvalgybos duomenimis.
► Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai, pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pridūrė, kad Lietuva palaikys Ukrainą jai siekiant narystės ES.
► Luhansko srityje tęsiasi įnirtingos kovos, rašo „Kanal 24“. Ukrainos kariams pavyko atremti Rusijos puolimą pietinio Lysyčansko kryptimi, o dėl to rusai buvo priversti trauktis. Skelbiama, kad rusų okupantai besitraukdami taip pat patyrė didelių nuostolių.
► Rusijos gynybos ministerijos pranešime cituojamas Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, vakar susitikęs su savo kolega iš Baltarusijos Viktoru Chreninu: „Aplinkybės diktuoja būtinybę imtis skubių bendrų veiksmų stiprinant Sąjungos valstybės gynybines pajėgas, didinti regiono kariuomenės karinės parengties lygį ir (stiprinti) regiono oro gynybos sistemas“. Jis taip pat pridūrė, kad šiandien „tai tampa vis labiau aktualu, o Rusija yra pasirengusi suteikti bet kokią pagalbą draugams baltarusiams“.
► Ukrainos kariuomenė praneša, kad padėtis Sjevjerodonecko mieste yra „sudėtinga“, bet „stabili“, rašo CNN. Taip pat pranešta, kad Rusija sugadino Ukrainos aprūpinimo kelius į miestą, tačiau karinė vadovybė rado alternatyvių būdų siųsti amuniciją ir išvežti sužeistuosius.
► Skandalingą nuomonę pateikė Ukrainos gynybos ekspertas Michailis Samusis. Jo manymu, Rusija gali ryžtis Suvalkų koridoriaus puolimui, o NATO šalys „gali nesileisti į Trečiojo pasaulinio karo eskalaciją“. Tokio puolimo atveju NATO šalys „gali pasirinkti poziciją, kad geriau paaukokime dalį Lietuvos, suteikiame Rusijai koridorių… ir neleidžiame (įvykiams) eskaluotis iki Trečiojo pasaulio karo“, mano M. Samusis. Nepaisant tokio skambaus pareiškimo, savo teiginių jis nepagrindė, o oficialūs JAV atstovai iškart po Rusijos grūmojimų dėl tranzito ribojimų pareiškė, kad Kremliaus puolimo atveju gins Lietuvą.
► Daugiau nei pusę Ukrainos Donecko regiono miestų kontroliuoja Rusija, rašo CNN. Teigiama, kad Ukrainos pajėgos kontroliuoja tik apie 45 proc. Donecko teritorijos. Visa likusi teritorijos dalis – 55 proc. – kontroliuojama Rusijos.
► Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos kariai prarado dviejų gyvenviečių kontrolę rytiniame Donbaso regione, kur vyksta įnirtingos kovos, siekiant išlaikyti miestų dvynių Sjevjerodonecko ir Lysyčansko kontrolę. „Praradome Loskutivkos ir Raj Oleksandrivkos kontrolę“, – sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
► Baltarusijos ginkluotosios pajėgos įrenginėja įtvirtinimus palei sieną su Ukraina, Lenkija ir Lietuva, skelbiama „Belaruski Gajun“. Informaciją apie Baltarusijos kariuomenės technikos ir dalinių judėjimą ir veiklą, paleidžiamas raketas ar kylančius lėktuvus teikiančiame „Telegram“ kanale skelbiama, kad apkasus baltarusių kariai kasa netoli sienos su kaimyninėmis valstybėmis.
► Rusijos opozicinių pažiūrų politikas, buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis pareiškė, kad Europos Sąjunga padarė milžinišką klaidą, įvesdama embargą Rusijos naftai. Jo teigimu, sankcijos smogė pačios Europos valstybių ekonomikoms, o ne Rusijos karinėms išlaidoms.
► Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 34 430 Rusijos karių. Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 216 lėktuvų, 183 sraigtasparnius, 1504 tankus, 3632 šarvuočius, 756 artilerijos pabūklus, 240 raketų sistemų, 14 laivų, 2548 mašinas, 620 bepiločių orlaivių, 99 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 60 specialiosios įrangos vienetų bei 137 sparnuotąsias raketas.
