Svarbiausi įvykiai:
19:34 | Rusų pajėgoms tęsiant Ukrainos apšaudymą žuvo ir buvo sužeisti keli žmonės
usijos pajėgos savaitgalį vėl apšaudė kelis Ukrainos miestus, o ukrainiečių pareigūnai teigė, kad Maskvai sunkiai sekasi pradėti numanomą plataus masto puolimą šalies rytuose.
Sekmadienio rytą per Nikopolio miesto pietrytinėje Dnipropetrovsko srityje apšaudymą žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas, pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas. Per apšaudymą apgadinti keturi gyvenamieji namai, profesinė mokykla ir vandens valymo įrenginiai.
Antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive naktį trims Rusijos raketoms S-300 pataikius į infrastruktūros objektus buvo sužeistas vienas žmogus, sakė regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Rusijos kariai sakė, kad jos pataikė į šarvuočių surinkimo cechus Malyševo mašinų gamykloje.
Šeštadienio vakarą Ukrainos pajėgos taip pat numušė penkis bepiločius – keturis dronus kamikadzes „Shahed“ ir vieną žvalgybinį droną „Orlan-10“ – virš iš dalies okupuotų Zaporižios ir Donecko sričių, pranešė Kyjivas.
Iš viso per pastarąją parą Rusijos pajėgos Ukrainoje surengė 12 raketų ir 32 oro smūgius, taip pat paleido daugiau kaip 90 raketų iš kelių raketų paleidimo įrenginių, kasdienėje ataskaitoje pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Šie apšaudymai įvykdyti Rusijos pajėgoms siekiant užimti daugiau teritorijos rytiniame pramoniniame Donbaso regione, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys. Ukrainos ir Vakarų pareigūnai perspėjo, kad artėjant pirmosioms karo metinėms Rusija gali pradėti naują plataus masto puolimą ir taip bandyti pakeisti konflikto eigą.
Tačiau Ukrainos pareigūnai teigia, kad Maskva susiduria su sunkumais rengdamasi tokiam puolimui.
„Jie turi didelių problemų dėl didelio puolimo“, – šeštadienio vakarą vietos televizijai sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
„Jie pradėjo puolimą, tik nesako, kad pradėjo, o mūsų kariai labai stipriai jį atremia. Jų suplanuotas puolimas jau pamažu vyksta. Bet (tai) ne tas puolimas, kurio jie tikėjosi“, – sakė O. Danilovas.
Vienas JAV įsikūręs analitinis centras pažymėjo, kad prokremliški Rusijos karo tinklaraštininkai abejoja Maskvos galimybėmis pradėti plataus masto puolimą Ukrainoje.
Jie „ir toliau atrodo demoralizuoti dėl Kremliaus perspektyvų vykdyti didelį puolimą“, teigiama naujausioje Karo studijų instituto ataskaitoje.
Anksčiau šią savaitę kovose Ukrainoje aktyviai dalyvaujančios privačios karinės bendrovės „Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas, milijonierius, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakė, kad karas gali užsitęsti ne vienerius metus.
Toks jo pareiškimas reiškia pripažinimą, kad Maskva susidūrė su sunkumais kampanijoje, kurią iš pradžių tikėjosi užbaigti per kelias savaites, kai Rusijos kariai 2022-ųjų vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.
Rudenį Rusija patyrė nemažai nesėkmių, kai Ukrainos kariuomenė pradėjo sėkmingas kontrpuolimo operacijas, siekdama susigrąžinti didelius teritorijos plotus rytuose ir pietuose.
12:51 | NATO vadovas J. Stoltenbergas spalio mėnesį planuoja palikti postą
Ilgametis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas neplanuoja pratęsti savo įgaliojimų ketvirtą kartą ir tikisi, kad spalį bus pakeistas, sekmadienį pranešė karinis aljansas.
„Generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo įgaliojimai buvo pratęsti tris kartus ir iš viso jis dirbo beveik devynerius metus“, – sakė atstovė spaudai Oana Lungescu – Generalinio sekretoriaus kadencija baigiasi šių metų spalio mėnesį, ir jis neketina siekti, kad jo įgaliojimai būtų dar kartą pratęsti.“
12:44 | TOK vadovas T. Bachas dalijasi Ukrainos sportininkų „sielvartu ir žmogiškomis kančiomis“
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas šeštadienį pareiškė, kad jis dalijasi Ukrainos sportininkų „sielvartu ir žmogiškomis kančiomis“, ir pabrėžė, kad ne atskirų šalių vyriausybės turi spręsti, kas dalyvaus tarptautinėse sporto varžybose.
Pasaulio slidinėjimo čempionato kuluaruose T. Bachas sakė, kad Ukrainos sportininkai „žino, kaip mes dalijamės jų sielvartu, jų žmogiškomis kančiomis ir visomis pastangomis, kurias dedame, kad jiems padėtume“.
T Bachas pridūrė: „Ne vyriausybės sprendžia, kas gali dalyvauti kokiose sporto varžybose, nes tai reikštų tarptautinių sporto varžybų, pasaulio čempionatų ir olimpinių žaidynių, kokias mes pažįstame, pabaigą.“
11:48 | Berlynas balsuoja iš naujo: O. Scholzo socialdemokratams gresia pralaimėjimas
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratams gresia gėdingas pralaimėjimas sekmadienį per pakartotinius chaotiškus 2021 metų savivaldos rinkimus Berlyne.
Teismas nurodė Vokietijos sostinei, vienai iš 16 šalies federalinių žemių, grįžti prie balsadėžių, nes paskutinis balsavimas 2021 metų rugsėjo 26 dieną neatitiko pagrindinių demokratijos standartų.
Visuomenės nuomonės apklausos, atliktos prieš rinkimus, parodė, kad konservatyvioji opozicinė CDU patija užima pirmąją vietą, aplenkdama O. Scholzo Socialdemokratų partiją (SPD), kuri 2021 metais užėmė pirmąją vietą.
Jei ši tendencija pasitvirtins, tai bus pirmas kartas per daugiau nei 20 metų, kai CDU laimės rinkimus į sostinės savivaldą.
SPD generalinis sekretorius Kevinas Kuehnertas pabrėžė vietos balsavimo poveikį nacionaliniu lygmeniu ir perspėjo, kad jis gali nulemti, ar O. Scholzas ir toliau turės stiprią SPD vadovaujamų žemių paramą, kai sieks įgyvendinti savo planus Vokietijai.
Bet kokie pralaimėjimai gali pakeisti jėgų pusiausvyrą Bundesrate, federalinio parlamento aukštuosiuose rūmuose, kurie atstovauja regioninėms žemėms.
Nuo 2021 metų balsavimo „daug kas pasikeitė“, todėl varžybos bus neįprastos, sakė Berlyno laisvojo universiteto politikos mokslų profesorius Thorstenas Faasas.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pasikeitė politinis kraštovaizdis, o dėl to, kad sekmadienį vyksiančio balsavimo laikas nebeatitinka federalinių rinkimų dienos, rinkėjų aktyvumas greičiausiai bus mažesnis, teigė jis naujienų agentūrai AFP.
Pakartotinis balsavimas Berlyne yra tik antras kartas Vokietijos pokario istorijoje, kai valstybiniai rinkimai buvo paskelbti negaliojančiais po to, kai 1991 metais Hamburge buvo pranešta apie balsavimo pažeidimus.
Dėl 2021 metų rinkimų organizavimo tą pačią dieną, kai vyko nacionalinis balsavimas, vietos referendumas ir Berlyno maratonas, kilo didelių logistikos problemų.
Balsavimo biuleteniai įstrigo eisme, nes dėl lenktynių buvo uždaryti keliai, o prie rinkimų apylinkių, kuriose kilo problemų skaičiuojant balsus, susidarė eilės.
Federaliniai rinkimų pareigūnai nustatė balsavimo pažeidimų Berlyno apylinkėse, prilygstančiose maždaug pusei miesto.
Vokietijos parlamentas taip pat nusprendė iš dalies pakartoti nacionalinius rinkimus Berlyne, tačiau balsavimo data dar nenustatyta.
2021 metų fiasko – dar viena dėmė sostinės, kurioje administraciniai nesklandumai yra įprastas reiškinys, reputacijai.
Sekmadienį vyksiančius rinkimus stebės tarptautiniai rinkimų stebėtojai iš Europos Tarybos, kuriuos, siekdamas atkurti pasitikėjimą, pakvietė pats miestas.
Berlynas taip pat pasitelkė 42 000 rinkimų pagalbininkų armiją – 8 000 daugiau nei praėjusį kartą – ir planuoja rinkimų apylinkėms duoti papildomų balsavimo biuletenių, kad jų nepritrūktų.
11:27 | Rusijos grupuotės „Wagner“ lyderis skelbia apie užimtą teritoriją netoli Bachmuto
Rusijos sukarintos grupuotės „Wagner“ lyderis sekmadienį pranešė, kad jo kariai užėmė Rytų Ukrainos miestą, esantį už kelių kilometrų nuo svarbaus Bachmuto miesto, kurį Maskva bando užimti jau kelis mėnesius.
„Šiandien „Wagner“ šturmo daliniai užėmė Krasna Horos miestą“, – sakoma „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino pareiškime.
Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti šių teiginių.
Ekspertai yra diskutavę dėl Bachmuto strateginės svarbos, tačiau užsitęsus mūšiui šis miestas tapo svarbiu politiniu ir simboliniu prizu.
Kovos dėl Bachmuto metu išryškėjo sukarintos „Wagner“ grupės ir Rusijos kariuomenės priešprieša, nors Kremlius neigia bet kokius nesutarimus.
Sausio 11 dieną J. Prigožinas pareiškė, kad jo kovotojai užėmė Soledarą – druskos kasyklų miestą, kuriame prieš karą netoli Bachmuto gyveno apie 10 000 gyventojų.
Rusijos gynybos ministerija tik po dviejų dienų pranešė, kad Maskvos pajėgos kontroliuoja miestą.
„Po to, kai buvo užimtas Soledaras, ir po masinio triukšmo, kad Soledare, be „Wagner“, buvo ir kitų [karių], vyrai, žinoma, buvo labai nusivylę“, – sekmadienį sakė Prigožinas.
„Maždaug 50 kilometrų spinduliu liko tik „Wagner“ kovotojai, ir jie užims Bachmutą“, – pridūrė jis.
09:15 | Ukrainos atstovas: Rusijos karinė vadovybė neturi pakankamai išteklių didelio masto puolimui
Kovose Ukrainoje aktyviai dalyvaujančios Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ įkūrėjas prognozuoja, kad karas gali tęstis ne vienerius metus.
Vėlai penktadienį paskelbtame vaizdo interviu Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad visiškai užtikrinti pramoninio Donbaso regiono Ukrainos rytuose kontrolę Rusijai gali prireikti nuo pusantrų iki dvejų metų.
Jis pridūrė, kad karas galėtų tęstis trejus metus, jeigu Maskva nuspręstų užimti platesnes teritorijas į rytus nuo Dniepro upės.
Toks J. Prigožino – Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo milijonieriaus, praminto Putino virėju – pareiškimas prilygsta pripažinimui, kad Kremlius šioje karinėje kampanijoje patiria didelių sunkumų, nors iš pradžių planavo ją sėkmingai užbaigti per kelias savaites po Rusijos karių įsiveržimo į Ukrainą 2022 metų vasario 24-ąją.
Nuo rudens, kai Ukrainos karinės pajėgos pradėjo sėkmingus kontrpuolimus ir atkovojo dideles teritorijas šalies rytuose ir pietuose, Rusija patyrė virtinę žeminančių pralaimėjimų.
Kremlius vengia prognozuoti, kiek galėtų tęstis mūšiai, ir tesako, jog karas, kurį jis vadina specialiąja karine operacija, bus tęsiamas tol, kol bus pasiekti jo tikslai.
Rusijos pajėgos pastaruoju metu sutelkė dėmesį į Ukrainos Luhansko ir Donecko sritis, priklausančias Donbaso regionui, kuriame Maskvos remiami separatistai prieš Ukrainos pajėgas kovoja nuo 2014 metų.
Ukrainos ir Vakarų pareigūnai yra įspėję, kad, karui artėjant prie niūrios vienų metų ribos, Rusija gali pradėti didelio masto puolimą.
Tačiau Ukrainos karinės žvalgybos atstovas spaudai Andrijus Černyakas leidiniui „Kyiv Post“ pareiškė, jog „Rusijos karinė vadovybė neturi pakankamai išteklių didelio masto puolamiesiems veiksmams“.
„Pagrindinis Rusijos pajėgų tikslas tebėra pasiekti bent kažkokią taktinę sėkmę Rytų Ukrainoje“, – pažymėjo jis.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
- Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas tvirtina, kad gynybos pajėgos kai kuriuose fronto sektoriuose atkūrė anksčiau prarastas pozicijas ir įsitvirtino;
-
Karinės bendrovės „Wagner“ vadovas pareiškė, kad neva rytinio Ukrainos regiono užėmimui gali prireikti 2 metų. Tačiau šie Kremliaus ruporo žodžiai prieštarauja diktatoriaus Vladimiro Putino paskelbtam planui;
-
Suomijos prezidentas šeštadienį paskelbtame interviu sakė tikįs, kad Suomija ir Švedija bus priimtos į NATO iki liepos mėnesio, ir užsiminė, kad nori, jog Jungtinės Valstijos darytų spaudimą Turkijai, kol ši patvirtins jų narystės paraiškas;
-
Rusija dar kartą pareiškė reikalaujanti derybų su Ukraina. Visgi Ukrainos atstovai tokius Kremliaus pareiškimus vertina itin atsargiai, rašo „Obozerevatel“;
-
„Reuters“ naujienų agentūra skelbia, kad Slovakija gali pradėti derybas dėl turimų MiG-29 naikintuvų perdavimo Ukrainai po to, kai Kyjivas oficialiai paprašė šios karinės pagalbos, sakė šalies ministras primininkas Eduardas Hegeris;
-
Du Rusijos bombonešiai šeštadienio naktį atakavo legendinę, ukrainiečių pasipriešinimo prieš rusų okupantus simboliu tapusią, Gyvačių salą;
-
JAV gynybos pareigūnai skelbia, kad pusė pagrindinių Rusijos turimų tankų buvo sunaikinti karinės invazijos metu, rašo „The Guardian“;
-
Baltųjų rūmų atstovas pareiškė, kad Rusija planuoja surengti naują didelio masto ataką prieš Ukrainą šių metų pavasarį, rašo UNIAN.
