Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:22 | Mariupolio mero patarėjas: Rusija blokuoja evakuaciją, žmonės yra priversti grįžti į miestą
Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka sako, kad dėl okupantų veiksmų miesto gyventojai yra priversti grįžti į miestą, rašo „UNIAN“.
„Kalbame apie žmonių skaičiaus padidėjimą mieste. Pirmiausia tai susiję su tuo, kad evakuacijos procesai faktiškai sustojo, juos visokeriopai blokuoja Rusijos pusė... Todėl žmonės priversti grįžti į miestą, nes neturi kur gyventi... ir dėl to didėja įtampa humanitarinėje srityje, kyla daugiau grėsmių ir naujų iššūkių“, – kalbėjo P. Andriuščenka.
Jis pabrėžė, kad Mariupolyje šiuo metu praktiškai nebėra vandens, maisto, be to, žmonės nebeturi,m kur gyventi.
„Suprantame, kad beveik neliko… gyvenamųjų būstų. Yra keletas butų, mažiau apgadintų, faktiškai beveik be langų... Nėra vandens, geriamojo vandens nepakanka... yra cisternų, tačiau tiekiamo vandens kokybė labai prasta, nes jis imamas iš pirmojo istorinio gręžinio Mariupolyje... Daugiau nei 2 mėnesius gerti šį vandenį tikrai nėra gerai sveikatai. Katastrofiškai trūksta maisto“, – sakė Mariupolio miesto mero patarėjas.
Anot jo, net okupantų skleidžiama informacija leidžia nuspėti, kad mieste katastrofiškai trūksta maisto. Kaip sako P. Andriuščenka, okupantai skelbė, kad per pastaruosius mėnesius į Mariupolį atvežė 100 tūkst. humanitarinių rinkinių.
„Tačiau jei mieste liko 100–130 tūkst. žmonių, tai mes suprantame, kad vienam žmogui tenka po vieną maisto rinkinį per mėnesį!“ – pabrėžė P. Andriuščenka.
Jis taip pat teigė, kad susidūrę su badu žmonės ima dirbti okupantams už maistą.
00:07 | Ukraina: Rusija toliau bombarduoja Mariupolio plieno gamyklą
Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė naujausią atnaujintą informaciją apie padėtį Ukrainoje. Kyjivas teigia, kad Rusijos pajėgos Charkivo regione naujų veiksmų nepradėjo.
„Didžiausias okupantų aktyvumas toliau stebimas Slobožansko ir Donecko kryptimis“, – priduriama pranešime.
Mariupolyje situacija sudėtingesnė. Rusų pajėgos toliau bombarduoja „Azovstal“ plieno gamyklą, kur vis dar yra besislepiančių Mariupolio gynėjų.
23:48 | Rusija pranešė, kad per apšaudymą Belgorode žuvo žmogus
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad „per Soločių kaimo apšaudymą žuvo vienas žmogus“, rašo CNN. Šis kaimas yra Rusijos teritorijoje, už dešimties kilometrų nuo Ukrainos sienos.
„Vadovaujant rajono vadovui Vladimirui Percevui ir srities Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovui Sergejui Potapovui, į saugią vietą bus išvežti Solochų kaimo gyventojai“, – komentavo V. Gladkovas.
Pastarosiomis savaitėmis Belgorodo srityje įvyko keli sprogimai, kuriuos, kaip skelbiama, sukėlė raketos ir bombos. Ukraina nei patvirtino, nei paneigė, kad yra atsakinga už šiuos sprogimus.
23:36 | Žiniasklaida: JAV Kongresas po kelių dienų patvirtins 40 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai įstatymą
Panašu, kad po kelių dienų JAV Kongresas galutinai patvirtins 40 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai įstatymą. Aukščiausi JAV Senato respublikonai trečiadienį pareiškė, kad tikisi tvirtos savo partijos paramos priemonei, kuriai jau pritarė Atstovų Rūmai, praneša „The Associated Press“.
„Manau, kad parama bus didelė. Mes stengsimės kuo greičiau tai apdoroti“, – sakė Senato mažumos lyderis respublikonas Mitch McConnell.
Antrasis respublikonas Senate John Thune prognozuoja „didelį balsavimą“ dėl įstatymo projekto, kuris, jo nuomone, gali įvykti ketvirtadienį, tačiau gali užsitęsti ir kitai savaitei.
J. Thune’as sako, kad kai kurie respublikonai balsuos prieš, o oponentai gali siekti pristabdyti priėmimą.
„Aš manau, kad dėl to, jog yra toks didelis postūmis į priekį, kad tai būtų padaryta laiku, nemanau, kad atsiras kas nors, kas tai stabdys“, – kalbėjo jis.
23:14 | Zelenskis ir Scholzas aptarė sankcijas, gynybą ir bendradarbiavimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu aptarė pagalbos gynybai, bendradarbiavimo energetikos srityje ir „sankcijų Rusijai didinimo“ klausimus.
„Vertiname dialogo su Vokietija lygį ir jos paramą mūsų kovai“, – „Twitter“ rašė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas anksčiau kritikavo Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos energetikos.
Held regular talks with 🇩🇪 Chancellor @Bundeskanzler. Talked about defensive aid, cooperation in the energy sector, increasing sanctions on the Russian aggressor. We appreciate the high level of dialogue with 🇩🇪 and support in our struggle!
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) May 11, 2022
23:00 | Rusai Karlovskio rajone smogė infrastruktūros objektui
Kiek anksčiau pranešta, kad Rusija apšaudė Poltavos regioną. Srities vadovas Dmytro Luninas tikslina, kad apšaudytas Karlovskio rajonas, rašo „UNIAN“. Pasak jo, raketa pateikė į infrastruktūros objektą.
„Gelbėtojai gesina gaisrą. Informacija apie aukas ir žalą tikslinama“, – pabrėžė jis.
22:38 | Ukrainiečių pulkininkas: Iš „Azovstal“, tikriausiai, yra evakuoti visi civiliai
„Azovstal“ esantis ukrainiečių kapitonas, „Azov“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras CNN teigė, kad, jo vertinimu, visi gamykloje besiglaudę civiliai jau buvo evakuoti. Vis dėlto jis įspėjo, kad dėl nuolat besitęsiančio bombardavimo yra sunku visapusiškai įvertinti padėtį didžiulėje gamykloje.
„Jei kalbate apie pačią „Azovstal“ gamyklą, tai civilių, apie kuriuos žinojome, civilių, kuriuos turėjome su savimi, civilių, kuriais rūpinomės, su mumis nėra. Jiems pavyko palikti gamyklą.
Negaliu jums tiksliai pasakyti, gal dar kas nors yra toliau teritorijoje, nes jokia tarptautinė organizacija nė karto nebuvo atvykusi ar neturėjo galimybės atvykti ir įvertinti situacijos“, – sakė jis.
S. Palamaras pridūrė, kad ugnies nutraukimo reikia tam, kad tarptautinės nevyriausybinės organizacijos galėtų patekti į plieno gamyklą ir tinkamai įvertinti padėtį, mat dabartinė apgultis neleidžia tinkamai įvertinti esamos situacijos.
„Iš esmės reikia paskelbti paliaubas, kad kokia nors tarptautinė organizacija galėtų atvykti ir įvertinti padėtį, nes dėl nuolatinio bombardavimo mes negalime nieko apeiti ir patikrinti“, – teigė jis.
Šeštadienį Ukrainos prezidentas Voldomiras Zelenskis pranešė, kad „Azovstal“ evakuacijos „pirmasis etapas“ baigėsi ir kad iš esmės visi civiliai gyventojai, t. y. moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės, paliko gamyklą.
Anot jo, antrajame etape bus evakuojami sužeistieji ir medikai, taip pat kariškiai, vis dar esantys gamykloje.
22:25 | Naujoji Chersono „valdžia“ žada naujus pasus iki metų galo
Chersono srities rusų paskirta vadovybė pareiškė, kad iki metų pabaigos pageidaujantiems gyventojams bus pradėti išduoti rusiški pasai, rašo CNN.
„Kitas žingsnis bus pasiūlymas visiems išduoti Rusijos Federacijos pasus. Manau, kad jau šiais metais pradėsime išduoti pasus“, – sakė Rusijos įvestos karinės-civilinės administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas.
Jis teigė, kad regiono gyventojams nebus privaloma gauti Rusijos pasus.
Anksčiau trečiadienį naujoji Rusijos įvesta Chersono srities vadovybė pareiškė, kad planuoja pateikti oficialų prašymą tapti Rusijos Federacijos dalimi.
22:02 | Zelenskis: karas baigsis tada, kai ukrainiečiai atsiims, kas jiems priklauso
„Ukrainos žmonėms karas su Rusija baigsis tik tada, kai atsiimsime tai, kas mums priklauso. Ukraina siekia sugrąžinti taiką į savo žemę, ir mums nereikia nieko papildomo“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak „UNIAN“, V. Zelenskis tai pasakė trečiadienį nuotoliniu būdu kalbėdamasis su Prancūzijos studentais.
„Karas dėl Ukrainos žmonių baigsis tik tada, kai mes atgausime savo. Tokia yra tiesa. Atvirai sakau: mes nenorime nieko papildomo... Mes norime sugrąžinti taiką mūsų valstybei, mūsų kraštui. Rusija ėmė vieną po kitos, okupavo visas mūsų teises: teisę į savo žemę, teisę rinktis, galiausiai priėjome prie teisės gyventi“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, Ukraina dabar kovoja už savo teisę gyventi ir praranda geriausius ukrainiečius. V. Zelenskis aiškina, kad veiksmingos derybos su Rusija įmanomos tik tada, kai ji pripažins katastrofišką savo sprendimų pobūdį.
Tačiau su kiekvienu išlaisvintu kaimu, kuriame randama masinių egzekucijų ir civilių kankinimų pėdsakų, kaip Bučoje, Irpinėje ir Mariupolyje, vis mažiau norima kalbėtis su Rusija. Net jei derybos bus tęsiamos, jos turi vykti dialogo, o ne ultimatumų forma, kaip tai daro Rusija.
21:48 | Rusijos šnipų vadas palygino JAV valstybės departamentą su nacių propaganda
Rusijos šnipų vadas Sergejus Naryškinas palygino JAV valstybės departamentą su Antrojo pasaulinio karo nacių propagandos mašina, kuriai vadovavo Josephas Goebbelsas, praneša „Sky news“.
Jis pareiškė, kad JAV socialinėse medijose pradėjo antirusiškų žinučių kampaniją ir teigė, kad JAV esą skatina melagingos informacijos sklaidą, siekdamos „diskredituoti“ ir „dehumanizuoti Rusijos politinę ir karinę vadovybę Rusijos žmonių akyse“.
„Jų veiksmai turi daug bendro su Trečiojo reicho Visuomenės švietimo ir propagandos ministerijos ir jos vadovo Josepho Goebbelso tradicijomis“, – sakė J. Naryškinas.
Rusija nuolat kaltina Vakarus finansuojant ir remiant antikremliškus judėjimus.
„Šis pareiškimas yra neįtikėtinai ironiškas, turint omenyje ilgalaikes Rusijos valstybės remiamas dezinformacijos ir propagandos pastangas“, – atsakydamas į tai pareiškė JAV valstybės departamentas.
21:26 | Ukraina prašo iškeisti rusų kalinius į sužeistus karius Mariupolio plieno gamykloje
Kyjivas pateikė Maskvai naują pasiūlymą dėl ukrainiečių karių, įstrigusių „Azovstal“ gamykloje Mariupolyje, rašo „Sky news“.
Ukraina paprašė Rusijos apsvarstyti galimybę sunkiai sužeistus plieno gamykloje įstrigusius karius iškeisti į rusų karo belaisvius.
Šį pasiūlymą pateikė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk.
„Kol kas nėra jokio susitarimo. Derybos tęsiasi“, – teigė ji.
I. Vereščuk pridūrė, kad vyriausybė rengia keletą variantų, kaip nutraukti „Azovstal“ apgultį, tačiau pripažįsta, kad nė vienas iš jų nėra tobulas.
21:16 | Pranešama apie smūgius Poltavos srityje
Pranešama, kad Poltavos srityje suduotas smūgis raketomis.
„Poltavos sritis. Raketos smūgis iš priešo lėktuvo. Aiškinamės detales apie sunaikinimą ir aukas“, – „Telegram“ žinutėje cituojamas srities vadovas Dmitrijus Luninas.
21:00 | Suomijos prezidentas: Putinas turėtų pažvelgti į veidrodį
Suomijos prezidento Sauli Niinisto buvo paklausta, ar jis nemano, kad Suomijos prisijungimas prie NATO išprovokuos Rusiją. Jis priminė, kad Suomija apie NATO kalba ne pirmą kartą, rašo BBC.
„Praėjusių metų pabaigoje jie [Rusija] pareiškė, kad Suomija ir Švedija negali įstoti į NATO – jie reikalavo, kad NATO nepriimtų naujų narių“, – sako jis.
Pasak jo, viskas pasikeitė Rusijai užpuolus Ukrainą.
„Jie pasirengę pulti savo kaimyninę šalį, todėl... mano atsakymas būtų toks: jūs patys tai sukėlėte – pažiūrėkite į veidrodį“, – sako jis.
20:49 | Suomijos stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas – prezidentas
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė Rusija perspėjo to nedaryti.
„Stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas. Tai nėra žaidimas, kur vieno pergalė reiškia kito pralaimėjimą“, – sakė prezidentas per ceremoniją, kurios metu Suomija pasirašė politinę deklaraciją dėl savitarpio pagalbos su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu.
20:44 | JAV: Putinas nenori imtis NATO kariuomenės
Pentagonas nemano, kad Vladimiras Putinas norėtų kariniu požiūriu įveikti NATO aljansą, teigia JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas
„Žvelgiant į V. Putino skaičiavimus, mano nuomone – ir esu tikras, kad pirmininkas turi savo nuomonę – bet mano nuomone, Rusija nenori imtis NATO aljanso“, – sakė L. Austiną cituoja „Sky news“.
Rusijai ir toliau sunkiai sekasi siekti savo tikslų Ukrainoje. Dabar Maskva savo pastangas nukreipė į rytus ir pietus, tačiau, pasak ekspertų, ji daro labai minimalią pažangą.
20:17 | Johnsonas: „NATO niekam nekelia grėsmės“
JK premjeras Borisas Johnsonas pasirašė gynybos įsipareigojimą su Suomija, praneša „Sky news“. Šis įsipareigojimas rieškia, kad Suomija gali tikėtis JK pagalbos, jei jai jos prireiktų.
Vizito Helsinkyje metu jis pakartojo, kad NATO „niekam nekelia grėsmės“, ir pridūrė, kad aljansas yra skirtas „abipusei gynybai“.
„Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė Europos saugumo lygtį, perrašė mūsų tikrovę ir pakeitė mūsų ateitį“, – kalbėjo jis.
„Mes matėme laikotarpio po Šaltojo karo pabaigą, o įsiveržimas į Ukrainą, deja, atvėrė naują skyrių“, – tęsė B. Johnsonas.
„Ši invazija jau žlugo dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl nepalaužiamos Ukrainos žmonių dvasios, kurie atsilaikė ir sutelkė už save visą pasaulį.
Antra, dėl to, kad ta Ukrainos kova už laisvę, ta didvyriška kova, suvienijo pasaulį pasmerkiant šį išpuolį prieš mūsų vertybes, ir būtų teisinga sakyti, kad šiandien ji taip pat dar labiau suartino Suomiją ir Jungtinę Karalystę“, – kalbėjo JK premjeras.
20:00 | Čekijos prezidentas leido dešimtims savanorių kovoti Ukrainoje
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, pakeitęs savo prorusišką poziciją dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, trečiadienį patenkino prašymą leisti 103 piliečiams kariauti šioje šalyje kartu su Kijevui lojaliomis ginkluotomis pajėgomis.
M. Zemanas kadaise buvo artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, bet pavadino jį „bepročiu“, Kremliui vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą.
Trečiadienį M. Zemanas uždegė žalią šviesą čekų kovotojams, kurie prašėsi prisijungti prie Ukrainos kariuomenės, nepaisydami galiojančios taisyklės, draudžiančios Čekijos piliečiams kovoti užsienyje.
„Zemanas pasirašė sprendimą, kuriuo patvirtinamas 103 piliečių įstojimas į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas jų prašymu“, – sakoma prezidento atstovo Jiri Ovcačeko pareiškime.
Invazijos pradžioje Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paprašius savanorių pagalbos, ukrainiečių pusėje dabar kovoja užsienio kovotojai iš kelių šalių, įskaitant Lenkiją, Baltarusiją, Kanadą, Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę.
M. Zemanas ir Čekijos premjeras Petras Fiala kovą sutarė atsisakyti bet kokių bausmių čekams, norintiems kariauti kartu su Ukrainos kariais.
Paprastai Čekijos piliečiams kovoti užsienyje draudžia įstatymai.
19:48 | Ukrainos viceministrė: Ukrainos laukia kelios sunkios savaitės
Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar sako, kad Ukraina pergalingai užbaigė pirmąjį karo etapą, tačiau prieš akis šalies laukia kelios itin sudėtingos savaitės, rašo „24tv.ua“.
Pasak jos, Ukrainos pajėgos sudavė Rusijai stiprų smūgį, agresorei nepavyko įgyvendinti pagrindinių išsikeltų tikslų. Todėl Rusija, anot A. Malyar, turi performuluoti savo tikslus ir keisti karo prieš Ukrainą strategiją.
Viceministrė pažymėjo, kad Rusija iš esmės patyrė strateginį pralaimėjimą, tačiau vis dar turi daug išteklių, ginkluotės ir pajėgų, be to gali paskelbti mobilizaciją. Pasak A. Malyar, tai gali įvykti per ateinančias kelias savaites, kurios Ukrainai bus sunkios.
Jos vertinimu, Rusija yra pasiruošusi ilgam karui Ukrainoje.
19:25 | Zelenskis: jei Ukraina būtų buvusi NATO narė, karo nebūtų buvę
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karo su Rusija būtų išvengta, jei Ukraina būtų buvusi NATO aljanso narė, rašo BBC.
„Jei Ukraina prieš karą būtų buvusi Nato narė, karo nebūtų buvę“, – per vaizdo pokalbį su Paryžiaus studentais sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis taip pat sakė, kad jo šalis yra „pasirengusi“ vesti derybas, „jei tik nebus per vėlu“, pranešė CNN.
„Su kiekviena nauja Bučia, su kiekvienu nauju Mariupoliu, su kiekvienu nauju miestu, kuriame yra dešimtys žuvusių žmonių, prievartavimo atvejų, su kiekvienu nauju žiaurumu dingsta noras ir galimybė derėtis, taip pat galimybė išspręsti šį klausimą diplomatiniu būdu“, – teigė V. Zelenskis.
Rusija jau seniai priešinasi NATO plėtrai ir Ukrainos prisijungimui prie aljanso bei kaltina NATO pradėjus aktyvų karinių pajėgų telkimą su Rusija besiribojančiose teritorijose.
19:11 | Suomijos ekspremjeras: 99,9 proc. tikimybė, kad Suomija prisijungs prie NATO
Buvęs Suomijos premjeras Alexanderis Stubbas BBC pareiškė, kad yra 99,9 proc. tikimybė, jog Suomija įstos į NATO.
Anot jo, Suomijos prezidentas ketvirtadienį tikriausiai paskelbs apie Suomijos ketinimą prisijungti prie karinio aljanso. Savaitgalį apie tai turėtų paskelbti šalies vyriausybė, o netrukus po to bus paskelbtas bendras Suomijos ir Švedijos pareiškimas.
„Vienintelis asmuo, kuriam galime padėkoti, yra V. Putinas, dėl jo mes prisijungiame“, – kalbėjo A. Stubbas.
Jis pridūrė, kad Suomijos prisijungimo prie NATO idėja sulaukė „didžiulės paramos“. Antradienį atlikta apklausa parodė, jog 76 proc. apklaustųjų pasisakė už šį žingsnį, o 12 proc. buvo prieš.
18:52 | Scholzas: Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar dar „100 metų“
Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar „100 metų“ dėl nesprogusių sviedinių miestuose, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Jis taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės prisidės prie šalies atstatymo.
„Tie, kas gyvena Vokietijoje, žino, jog Antrojo pasaulinio karo laikų bombų randama dar gana dažnai, – žurnalistams sakė O. Scholzas. – Ukraina turi ruoštis, kad su karo pasekmėmis ji kovos dar 100 metų.“
„Todėl mes turėsime bendradarbiauti atstatant“ šią šalį, kalbėjo Vokietijos kancleris.
18:34 | Chersono meras: niekas neturi teisės už gyventojus priiminėti sprendimus
Dar kovą rusų okupuoto Chersono prokremliška „valdžia“ ketina prašyti Vladimiro Putino, kad šis regionas taptų Rusijos dalimi.
Ukrainiečių išrinktas Chersono meras Ihoris Kolychajevas pateikė atsakymą rusams, rašo BBC.
„Tikrai žinau, kad Chersono gyventojai save laiko būtent Ukrainos dalimi“, – sakoma jo pareiškime.
„Niekas neturi teisės tyliai priimti už juos tokį lemtingą sprendimą“, – rašė I. Kolychajevas.
Jis kreipėsi į Ukrainos prezidento kanceliariją, prašydamas nedelsiant įsikišti ir pateikti oficialų pareiškimą, patvirtinantį, kad Ukraina kovoja už Chersoną ir „vertina kiekvieną jo gyventoją, kuris nepaliko miesto sudraskyti į gabalus“.
I. Kolychajevas teigė, kad mieste šiuo metu gyvena daugiau kaip 114 tautybių gyventojai, tarp kurių yra moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių.
18:20 | Dūmai virš „Azovstal“
Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip virš „Azovstal“ kyla didelis juodų dūmų stulpas.
18:11 | Rusija reikalauja Lenkijos atsiprašymo dėl ambasadoriaus apipylimo dažais
Rusija pareikalavo oficialaus Lenkijos atsiprašymo ir pagrasino galimomis atsakomosiomis priemonėmis po to, kai šalies ambasadorius Sergejus Andrejevas Varšuvoje buvo apipiltas raudonais dažais.
Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lenkijos ambasadorių Krzysztofą Krajewskį, kad priimtų jos protestą, ir pareiškė, kad Rusija laukia Lenkijos atsiprašymo dėl incidento, rašo „the Guardian“.
„Rusija tikisi oficialaus Lenkijos vadovybės atsiprašymo dėl incidento ir reikalauja užtikrinti Rusijos ambasadoriaus ir visų Rusijos užsienio institucijų Lenkijoje darbuotojų saugumą.
Sprendimas dėl tolesnių veiksmų bus priimtas priklausomai nuo Varšuvos reakcijos į mūsų reikalavimus“, – cituojamas rusų ministerijos pareiškimas.
17:56 | Ukraina teis pirmąjį Rusijos karį: jis įtariamas nušovęs dviračiu važiavusį ukrainietį
Ukraina teis pirmąjį Rusijos karį, kaltinamą 62 m. amžiaus vyro mirtimi, rašo CNN.
Ukrainos generalinė prokuratūra nurodė, kad pateikė kaltinamąjį aktą 21-erių Vadimui Šišimarinui, Maskvos srities 4-osios tankų Kantemirovo divizijos 32010 karinio dalinio vadui.
Įtariama, kad rusas vasario 28 d. Sumų srities Čupachivkos kaime nužudė neginkluotą 62 metų gyventoją, kuris važiavo dviračiu pakelėje.
Pareiškime teigiama, kad Rusijos pajėgos į kaimą įvažiavo vogtu automobiliu su pradurtais ratais.
Pakeliui jie pamatė namo grįžtantį ir telefonu kalbantį vyrą. Vienas iš rusų įsakė seržantui nužudyti civilį gyventoją, kad šis nepraneštų apie juos Ukrainos kariuomenei.
V. Šišimarinas pro atvirą automobilio langą iš Kalašnikovo automato paleido kelis šūvius į vyro galvą, teigia prokurorai.
„Šišimarinas šiuo metu yra sulaikytas. Prokurorai ir SBU (Ukrainos saugumo tarnybos – aut. past.) tyrėjai surinko pakankamai įrodymų, kad jis dalyvavo pažeidžiant karo įstatymus ir papročius kartu su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).
Jam gresia nuo 10 iki 15 metų kalėjimo arba kalėjimas iki gyvos galvos“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros prokurorės Irynos Venediktovos pareiškime.
CNN kreipėsi į Rusijos gynybos ministeriją dėl komentarų, tačiau jų kol kas negavo.
17:34 | Guterresas: susitikimas su Putinu davė konkrečių rezultatų
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas sako, kad vizitas Rusijoje ir susitikimas su Vladimiru Putinu buvo teisingas sprendimas, rašo CNN. Pasak jo, norint rasti išeitis, reikia „bendrauti su tais, kurie sukelia problemą arba gali ją išspręsti“.
„Visiškai prasminga kalbėtis su Rusijos Federacijos vadovu; visiškai prasminga kalbėtis su visais kitais svarbiais dabartinės krizės dalyviais“, – sakė jis.
A. Guterresas balandžio pabaigoje Maskvoje susitiko su V. Putinu, o po to vyko į Ukrainą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Dėl vizito Rusijoje A. Guterresas sulaukė kritikos.
Jis sakė, kad susitikimas su V. Putinu davė „konkrečių rezultatų“ ir leido evakuoti Ukrainos Mariupolio mieste įstrigusius civilius.
„Manau, kad išgelbėtos Mariupolio bunkeriuose buvusių civilių gyvybės nusipelno, kad susitikčiau su bet kuriuo žmogumi bet kurioje pasaulio vietoje, neabejodamas, kad tai yra teisinga“, – teigė A. Guterresas.
17:08 | Nacionalinė gvardija pirmą kartą nuo karo pradžios paskelbė žuvusių ir sužeistųjų karių skaičius
Pirmą kartą nuo karo pradžios Ukrainos Nacionalinė gvardija įvardijo, kiek jai priklausiusių karių žuvo ir buvo sužeisti kovų prieš Rusijos pajėgas metu.
Pasak ukrainiečių naujienų agentūros „UNIAN“, per šį karą žuvo daugiau nei 500 Ukrainos Nacionalinės gvardijos karių. Sužeisti buvo 1 697 Nacionalinės gvardijos kariai.
Nacionalinės gvardijos štabo operatyvinio departamento vadovas Oleksijaus Nadtočyj pažymėjo, kad Nacionalinė gvardija dalyvauja vykdant gynybines operacijas Donecko, Slobožansko, Južnobugsko ir rytinėje Tavričesko operatyvinės zonos dalyje. Be to, Nacionalinė gvardija apima ir valstybės sieną su Baltarusija.
„Vykdant užduotis per šį laikotarpį Nacionalinės gvardijos personalo nuostoliai sudaro: sužeistieji – 1 697 kariai, žuvę – 501 karys“, – sakė jis.
16:53 | JT: Ukraina nuo invazijos pradžios prarado beveik trečdalį darbo vietų
Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios jau prarado 30 proc. darbo vietų, o karui užsitęsus šie praradimai taps dar didesni, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos.
„Ekonominiai sutrikimai kartu su dideliu skaičiumi namus palikusių žmonių šalies viduje bei pabėgėlių srautais sukelia didelių žmonių darbo vietų ir pajamų praradimų“, – nurodė JT Tarptautinė darbo organizacija (TDO).
Pirmojoje ataskaitoje apie Rusijos karo Ukrainoje pasekmes ne tik jame dalyvaujančioms šalims, bet ir Centrinei Azijai bei visam pasauliui, TDO pateikė kelis galimus scenarijus, kurie priklausys nuo to, kaip toliau plėtosis šis konfliktas.
„Jei karo veiksmai būtų nedelsiant nutraukti, galėtų prasidėti greitas (ekonomikos) atsigavimas, 3,4 mln. darbo vietų atkūrimas, o tai sumažintų darbo vietų praradimą iki 8,9 proc.“, – nurodė agentūra.
„Tolesnio karinio eskalavimo scenarijaus atveju prarandamų darbo vietų toliau daugėtų ir jų skaičius pasiektų 7 mln. arba 43,5 proc.“, – skelbiama ataskaitoje.
TDO gyrė Kyjivo pastangas išlaikyti veikiančią Ukrainos socialinės apsaugos sistemą.
„Ukrainos vyriausybė yra visiškai veikli, kaip ir darbdaviai ir darbininkų organizacijos“, – per spaudos konferenciją sakė TDO Europos ir Centrinės Azijos regiono direktorius Heinzas Kolleris (Heincas Koleris).
„Mes ir toliau juos remiame, kad būtume pasirengę jiems padėti [ne tik] esant dabartinei situacijai, bet, tikimės, kad ir rekonstrukcijos etapu, pasibaigus šiam konfliktui“, – nurodė jis.
Kovą JT agentūra pranešė stabdanti visą techninį bendradarbiavimą su Rusija, kol ji nutrauks savo karą Ukrainoje, ir pavadino šią Maskvos invaziją visiškai „nesuderinama“ su narystės TDO principais.
Vasarį Rusijos pradėta invazija į Ukrainą išprovokavo didžiausią pabėgėlių krizę Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
16:38 | Kremlius: Rusijoje neplanuojama skelbti karinės padėties
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad politinė padėtis šalies viduje yra stabili, ir teigė, kad Vladimiras Putinas Rusijoje neplanuoja paskelbti karinės padėties, rašo CNN.
„Ne, to nėra planuose“, – paklaustas apie karinės padėties įvedimą tikino D. Peskovas.
Antradienį JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines sakė, kad dabartinės tendencijos Ukrainoje didina tikimybę, jog V. Putinas griebsis drastiškesnių priemonių, įskaitant „karinės padėties įvedimą, pramonės gamybos perorientavimą arba potencialiai eskaluojančius karinius veiksmus, kad atlaisvintų išteklius, reikalingus jo tikslams pasiekti, konfliktui užsitęsus“.
Plačiau apie JAV žvalgybos vadovės pareiškimus galite skaityti tv3.lt straipsnyje.
16:30 | Ukraina atgavo 1,2 tūkst. km sienos kontrolę
Ukraina atgavo 1 200 km ilgio sienos ruožo kontrolę, du trečdaliai yra siena su Rusija, skelbia Valstybės sienos apsaugos departamento direktorius Leonidas Baranas.
16:25 | Ukrainos tyrėjai: Rusija ruošėsi užgrobti visą Ukrainos teritoriją
Ukrainos Valstybinio tyrimų biuro specialistai Sumų srityje esančiame Trostjaneco mieste rado Rusijos kariuomenės dokumentų, iš kurių matyti, kad Rusija ruošėsi užgrobti visą Ukrainos teritoriją. Jie taip pat ekshumavo 23 aukų kūnus, įskaitant du vaikų lavonus, rašo „UNIAN“.
Pažymima, kad biuro tyrėjai apžiūrėjo daugiau kaip du tūkst. hektarų okupantų faktiškai sunaikinto miesto teritorijos. Nustatytos agresoriaus kovinių dalinių ir šaudymo pozicijų vietos, iš kurių buvo vykdomas apšaudymas. Buvo konfiskuoti rusų karių dokumentai ir asmeniniai daiktai, sako Valstybinio tyrimų biuro direktorius Oleksijus Suchačiovas.
Tiriant Rusijos ginkluotųjų pajėgų apšaudymų padarinius miesto infrastruktūrai, nustatyta, kad tyčia buvo apgadinti 322 gyvenamieji namai ir civilinės paskirties objektai Trostjaneco mieste.
„Tyrėjai rado svarbių Rusijos ginkluotųjų pajėgų dokumentų, iš kurių aiškiai matyti, kad Rusija ruošėsi užgrobti visą Ukrainos teritoriją. Visa ši informacija bus išnagrinėta ir pridėta prie bylos medžiagos“, – pabrėžė O. Suchačiovas.
Tyrėjai taip pat nustatė vietas, kuriose okupantai kankino civilius gyventojus. Užfiksuoti mažiausiai 34 neteisėto laisvės atėmimo ir civilių kankinimo atvejai. Nusikaltimų vietose rasta lazdų, antrankių, metalinių žnyplių ir aukų drabužių su kraujo žymėmis.
Be to, atliktos 29 įvykių vietų apžiūros, buvo ekshumuoti 23 aukų kūnai, įskaitant du vaikų lavonus.
16:06 | Lavrovas apie Vakarų sankcijas: Rusija turi pakankamai kitų pirkėjų
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad ES šalims stengiantis sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos, šalis ir už Vakarų ribų turi pakankamai pirkėjų savo naftai bei dujoms, rašo BBC.
„Tegul Vakarai moka daugiau nei mokėjo Rusijos Federacijai ir tegul paaiškina savo gyventojams, kodėl jie turėtų skursti“, – kalbėjo S. Lavrovas.
ES, griežtindama sankcijas Rusijai, siūlo visiškai uždrausti rusiškos naftos importą.
Jau įsipareigota iki metų galo rusiškų dujų importą sumažinti dviem trečdaliais, o per šešis mėnesius palaipsniui planuojama atsisakyti žalios naftos importo.
15:43 | Ukraina skelbia perėjusi į kontrpuolimą keliomis kryptimis
Ukrainos kariuomenė sustabdė Rusijos puolimą Charkivo, Chersono, Melitopolio ir Iziumo kryptimis ir perėjo į gynybą, paskelbė Ukrainos generalinio štabo atstovas Oleksijus Gromovas.
Anot jo, okupantai gali bandyti perimti Odesos, Mykolajivo ir dalies Zaporožės srities kontrolę.
„Priešas neatsisakė ketinimų susiorganizuoti „koridorių“ į Padniestrę ir užgrobti Kyjivą“, – pažymėjo jis.
15:42 | Ukrainos atstovas: jau netrukus rusai bus šokiruoti dėl vietos, į kurią smogsime
„Jau artimiausiu metu rusai bus šokiruoti dėl smūgio, kurį suduos Ukrainos kariuomenė, vietos“, – televizijai „24 kanalas“ pasakojo Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas.
Jo teigimu, jau dabar matyti ginkluotės tiekimo Ukrainai rezultatas. Pavyzdžiui, ukrainiečiai jau pradėjo kontrpuolimą Charkivo srityje.
„Tai yra labai teisinga, nes kontrpuolimas leidžia nustumti rusus nuo Charkivo. Jie daugiau negalės artilerijos pabūklais apšaudyti gyvenamųjų rajonų“, – cituojamas jis „Zerkalo“.
Jis taip pat pareiškė, vyksta ruošimasis Chersono išlaisvinimui ir tokia situacijos eiga taps Rusijos Federacijai „šoku“.
„Kuo geriau mes pasiruošime, tuo mažiau bus aukų. Tame visa esmė, ir ne tik Chersono kryptimi. Manau, artimiausiu metu rusai bus šokiruoti smūgio, kurį suduos mūsų Ginkluotosios pajėgos, vieta. Situacija keisis, priklausomai nuo to, kiek mes sustiprėsime nuo Vakarų ginkluotės“, – pažymėjo patarėjas.
Diena anksčiau jis minėjo, kad Krymą ir žemyninę Rusiją jungiantis tiltas „būtinai bus sugriautas ir tai tėra laiko klausimas“.
„Mes tam kol kas neturime ginklo. Tiksliau turime, tačiau mums reiktų gerokai arčiau priartėti prie Azovo jūros pakrantės“, – pareiškė J. Andrusivas.
15:02 | M. Podoliakas: įsibrovėliai gali prašytis prisijungti nors ir prie Marso ar Jupiterio
Kyjivas netruko atsakyti į Rusijos statytinių Chersone pareiškimus. Derybinės grupės su Rusija atstovas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad tai yra tuščios kalbos, o Ukrainos kariuomenė atsikovos laikinai užimtas teritorijas.
„Vienintelis prašymas, kurį gali pateikti Chersono srities „gauleiteriai“ yra malonės prašymas po teismo sprendimo. Įsibrovėliai gali prašytis prisijungti nors ir prie Marso ar Jupiterio. Ukrainos kariuomenė išlaisvins Chersoną, nepaisant to, kokius žodžių žaidimus jie čia žaidžia“, – savo tviteryje rašė M. Podoliakas.
14:46 | Vokietijos politikas: Merkel niekada nepasitikėjo Putinu ir vadino jį melagiu
Krikščionių demokratų partijos atstovas Thomas Heilmannas interviu ukrainiečių TSN metu pripažino, kad Vokietija netinkamai įvertino Rusiją ir tai buvo klaida, nes nepavyko išvengti Rusijos puolimo Ukrainoje.
„Aš kalbėjau su Merkel. Aš ją pažįstu jau 20 metų. Ir ji visada sakė, kad Putinas meluoja. Todėl ji niekada juo nepasitikėjo. Ji pareiškė man asmeninio pokalbio metu, kad visiškai nepasitiki Putinu. Ji pasakė, kad jis meluoja. Todėl mūsų nestebina, kad jis yra melagis. Kita vertus, vokiečių patirtis Šaltojo karo metais rodė, kad intensyvūs ekonominiai santykiai padeda sumažinti įtampą, nusiraminti. Ir tai buvo būdinga ne tik Merkel, bet ir įprastam vokiečių politinės klasės, nuo kairės iki dešinės, požiūriui“, – pažymėjo jis.
Politikas taip pat pažymėjo, kad Vokietija nepasitiki Rusija. Tačiau kartais šalių ekonominiai interesai ima viršų politikoje.
„Mes jais nepasitikime asmeniškai ir žinome, kad jie, deja, mums meluoja, tačiau jų ekonominiai interesai yra priklausomi tiek pat, kiek ir mūsų, o tai sutrukdys imtis absoliučiai neracionalių veiksmų. Taip jau buvo 1970-1980 metais, kuomet egzistavo Sovietų Sąjunga“, – cituojamas jis.
Th. Heilmanno teigimu, karas prieš Ukrainą yra „ekonominė Rusijos savižudybė“, kuri grąžins Rusiją 30-40 metų atgal.
„Ekonominė žala bus neįtikėtina ir tik stiprės. Mes matome, kiek žmonių jau paliko Rusiją, kiek ryšių buvo nutraukta. Todėl ekonomine prasme pradėti šį nusikalstamą karą prieš Ukrainą buvo visiškai nelogiška“, – pažymėjo jis.
13:51 | Kremliaus statytinis pareiškė, kad Ukrainos teritorijas tiesiog prijungs prie Rusijos
Laikinai okupuotos Chersono srities administracija pareiškė, kad Chersonas yra Rusija, jokių referendumų ar „respublikų“ net nebus varginamasi organizuoti. Skelbiama, kad bus kreipimąsi tiesiogiai į Rusijos prezidentą dėl administracijos teritorijos įtraukimo į Rusijos Federaciją.
„Miestas Chersonas – tai Rusija, jokių ChLR Chersono srities teritorijoje kuriama nebus, referendumų nebus. Tai bus vienas įsakas kreiptis Chersono srities administracijos vardu į Rusijos Federacijos prezidentą, ir bus prašoma įtraukti sritį kaip visavertį Rusijos Federacijos regioną“, – UNIAN cituojamas Rusijos įsteigtos Chersono civilinės-karinės administracijos atstovas Kirilas Stremousovas.
13:32 | Azovo pulkas pasakė, kodėl negali trauktis
Ukrainos Azovo pulkas pasauliui vieną po kitos siunčia pagalbos prašymo žinutes – gamykloje yra apie 1000 ukrainiečių karių, bent 600 jų yra sužeisti, jiems kritiškai trūksta maisto, vandens, vaistų, tvarsčių. Vis dėlto kariai nesitraukia iš savo bastiono ir jį gina nuo kasdienių Rusijos pajėgų atakų.
Azovo pulko atstovas, žvalgybos karininkas Ilja Samoilenka sakė, kad jo padalinys negali pasiduoti rusams, nes gavo įsakymą Mariupolyje ginti „Azovostal“ gamyklą ir negali jo pažeisti.
„Negalime pasiduoti, nes neturime įsakymo pasiduoti. Pirminio įsakymo nepažeisime. Tai labai svarbu. Įsakymų nepažeidžiame. Griežtai vykdome įsakymus“, – sakė I. Samoilenka „Sky News“.
Ne ką mažiau svarbu, kad Azovo pulkas Rusijoje buvo pripažinti teroristine organizacija, taigi pasidavus jiems ir ko kovos draugams grėstų įgalinimas.
I. Samoilenka pridūrė, kad visi gynėjai yra Rusijos nusikaltimų Mariupolyje, kur okupantai nužudė daugiau nei 25 tūkst. vietos gyventojų, liudininkai, todėl rusai nėra suinteresuoti, kad Azovo pulko kariai liktų gyvi.
Pasak I. Samoilenkos, „kiekviena diena jiems gali būti paskutinė“, tačiau apie savo gyvybę jis negalvoja, nes „jo gyvybė nėra svarbi“, bet jei karas bus pralaimėtas, pasekmės Ukrainai bus katastrofiškos.
12:58 | Kare Rusija „atsidūrė aklavietėje“ – JAV jai mato vienintelį kelią
Amerikos žvalgyba mano, kad Rusija savo pačios inicijuotame kare prieš Ukrainą atsidūrė aklavietėje ir nesugeba pelnyti pergalių nė viena kryptimi. Vienintelis būdas Rusijai ištrūkti iš aklavietės būtų skelbti visuotinę mobilizaciją.
Tai pranešė „Sky News“, remdamiesi JAV gynybos žvalgybos agentūros vadovo Scotto Berriero žodžiais. Jo nuomone, kol kas nė viena iš ginkluoto konflikto pusių neturi galutinio pranašumo mūšio lauke.
„Rusai nelaimi, bet nelaimi ir ukrainiečiai, ir šioje vietoje atsidūrėme aklavietėje“, – susitikime su Senato ginkluotųjų pajėgų komitetu sakė generolas leitenantas S. Berrieras.
Jis sakė nematantis reikšmingų pokyčių kare, jei Rusija neskelbs visuotinės mobilizacijos.
„Jei Rusija nepaskelbs karo ir mobilizacijos, aklavietė kažkiek užtruks ir aš neįsivaizduoju nė vienos šalies prasilaužimo“, – sakė S. Berrieras.
„Jei jie tikrai mobilizuosis ir tikrai paskelbs karą, į kovą įsitrauks dar tūkstančiai karių ir nors jie gali nebūti labai gerai parengti ir kompetentingi, jie vis tiek padidins masę ir atneš daug daugiau amunicijos“, – sakė jis.
Tuo pačiu metu S. Berrieras pažymėjo, kad nuo karo pradžios Ukrainos armija likvidavo mažiausiai 10 Rusijos generolų, tikrasis jų skaičius gali siekti ir 12.
Kartu jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos nepasiekė rimtos pergalės nė viena kryptimi.
12:37 | Rados vicepirmininkė: Ukraina tikisi Lietuvos pagalbos rengiantis stojimui į ES, atstatyme
Ukraina tikisi Lietuvos pagalbos rengiant stojimo į Europos Sąjungą (ES) paraišką, taip pat atstatant šalį, sako šalies Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk.
Ji sako, kad šalis tikisi kandidatės statuso jau birželį.
„Tai dėl Ukrainos yra labai svarbi užduotis mes labai tikimės ir Lietuvos advokatavimo, ir pagalbos. Lietuva jau sėkmingai perėjo šį periodą, turi labai daug patirties. Mums reikalingas didelis palaikymas teisingai teisinės sistemos adaptacijai, pagalba teisingai užpildant paraišką dėl ES kandidatės“, – spaudos konferencijoje Vilniuje trečiadienį sakė O. Kondratiuk.
Ji įvardijo penkis Ukrainai šiuo metu svarbiausius klausimus. Be minėtos pagalbos rengiantis stojimui į ES, pirmiausia – karinės ginkluotės tiekimą, humanitarinę pagalbą, tarptautinių teisinių veiksmų prieš karo nusikaltimus vykdančią Rusiją, taip pat Vakarų pagalbos atstatant sugriautą šalį.
12:15 | Rusijos kariai paliko „mirtinų spąstų“ Charkivo srityje
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas teigia, kad miestas smarkiai apšaudytas, o regione vyksta „įnirtingi mūšiai“. Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas, kuriame nuo pat Rusijos invazijos pradžios vyksta intensyvūs apšaudymai.
O. Synehubovas sakė, kad Rusijos kariai paliko „mirtinus spąstus“ regione, ir paragino gyventojus likti slėptuvėse, o ne „skubėti į išlaisvintas gyvenvietes“.
„Priešas yra klastingas ir daro viską, kad sužalotų kuo daugiau civilių ukrainiečių“, – „Telegram“ rašė jis.
Ukrainos kariams pavyko atkovoti kelias Charkivo gyvenvietes ir rusų pajėgas nustumti iki pasienio su Rusija.
11:52 | JT: Ukrainoje per karą nukentėjo 7 172 civiliai
Pasak Jungtinių Tautų, gegužės 9 d. vidurnakčio duomenimis, Rusijos kare prieš Ukrainą nuo vasario 24 d. žuvo 3 459 civiliai ir 3 713 buvo sužeisti.
Agentūra mano, kad faktiniai skaičiai yra daug didesni.
11:27 | Lukašenka perspėja, kad Baltarusija gali „pridaryti nepriimtinos žalos“
Baltarusija dislokuos specialiųjų operacijų karius trijose teritorijose prie pietinės sienos su Ukraina, reaguodama į „augančią grėsmę“, kurią kelia JAV ir jos sąjungininkai, pranešė Baltarusijos ginkluotosios pajėgos. Savo ruožtu Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Maskva sutiko padėti Minskui gaminti raketas.
Baltarusijos generalinio štabo viršininkas Viktoras Gulevičius sakė: „JAV ir jų sąjungininkės toliau stiprina savo karinį buvimą prie Baltarusijos valstybės sienų. Šios pajėgos per pastaruosius šešis mėnesius išaugo daugiau nei dvigubai“.
Jis sakė, kad Vakarų sąjungininkų karinių pajėgų stiprinimas „liudija didėjančią grėsmę Baltarusijos Respublikai“, ir pridūrė, kad Baltarusija taip pat dislokuoja oro gynybos, artilerijos ir raketų dalinius pratyboms vakaruose.
Šis pranešimas paskelbtas po to, kai antradienį A. Lukašenka pareiškė, kad Maskva sutiko padėti Minskui gaminti raketas, kad sustiprintų jo karinius pajėgumus.
Kalbėdamas gynybos pareigūnų susitikime, A. Lukašenka sakė, kad įvykiai Ukrainoje parodė, kaip svarbu turėti karius su modernia, labai efektyvia ginkluote ir atsargomis.
Kartu A. Lukašenka sakė, kad pelnė Rusijos prezidento Vladimiro Putino palaikymą, jog žmonės, užsiimantys raketų gamyba Rusijoje, galėtų pažvelgti į Baltarusijos raidą šioje srityje.
Jo teigimu, kad Baltarusijos kariuomenė yra pasirengusi kovai ir išorinės agresijos atveju galės „padaryti nepriimtiną žalą priešui“: „Esame realistai, suprantame, kad NATO nugalėti nepavyks. Tačiau turime visus ginklus, kad padarytume žalą, ypač teritorijoms, iš kurių būsime užpulti“.
Baltarusijos prezidentas sakė, kad „nieko neužsiminė, bet noriu, kad visi suprastų mūsų turimų ginklų diapazoną“, jį citavo Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
10:48 | Zacharova Lietuvos Seimo sprendimą dėl Rusijos pavadino ekstremistiniu
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Lietuvos Seimo nutarimas pripažinti Rusiją teroristine valstybe yra ekstremistinis.
Tai ji pareiškė radijo stoties „Sputnik“ eteryje.
M. Zacharova atkreipė dėmesį į tai, kad tokius dokumentus priimančios šalys yra NATO narės. Per pastaruosius dešimtmečius, kaip pažymėjo Zacharova, „neteisėti agresyvūs aljanso ir jo narių veiksmai paskatino naujų konfliktų atsiradimą“.
Antradienį Lietuvos Seimas paskelbė, kad Kremliaus režimas siekia sunaikinti ukrainiečių tautą, todėl tokie veiksmai turi būti pripažįstami genocidu, o Rusija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė,
Už tokią rezoliuciją parlamentarai balsavo vienbalsiai – 128 „už“ .
Rezoliucijoje Seimas konstatavo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir samdiniai įvykdė masinius karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje, ypač Bučos, Irpinės, Mariupolio, Borodjankos, Gostomelio miestuose.
Anot dokumento, siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti ukrainiečių tautą, palaužti jos dvasią, žudant jos narius ištisomis šeimoms, įskaitant vaikus, grobiant juos, kankinant, prievartaujant, žaginant, tyčiojantis iš nužudytųjų ir nukankintųjų kūnų.
10:18 | Rusijos pajėgos apšaudė Zaporižią
Apie tai pranešta Zaporižios regiono karinės administracijos „Telegram“ kanale.
„Šį rytą priešas smogė Zaporižioje. Mūsų Zaporižios srities oro gynybos pajėgos sėkmingai dirbo. Raketa sprogo virš infrastruktūros objekto gyvenvietėje netoli regiono centro. Objektas buvo smarkiai apgadintas“, – rašoma pranešime.
Pirminiais duomenimis, aukų pavyko išvengti.
09:52 | Sėkminga ukrainiečių kontrataka
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį džiaugėsi, kad Ukrainos kariuomenė išvadavo kelias gyvenvietes Charkivo srityje. JAV Karo studijų centras (ISW) patvirtino, kad ukrainiečių kontrataka buvo sėkminga ir jie atstūmė rusus iki pat Rusijos pasienio.
„Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas tęsėsi į šiaurę nuo išlaisvinto Starij Saltovo. Rusai perdislokuoja kariuomenę iš Izyumo, siekdami susilpninti Ukrainos kontrpuolimą ir užkirsti kelią tolesniam judėjimui į šiaurę link Rusijos sienos.
Tikėtina, kad Ukrainos kontrpuolimas ir toliau nukreips Rusijos karių dėmesį nuo dislokavimosi į kitas puolimo vietas, kur kovas taip pat sustabdė sėkminga Ukrainos gynyba“, – rašoma centro analizėje pranešime.
Ekspertai taip pat prognozuoja, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsakomieji puolimo veiksmai sustabdys Rusijos artilerijos atakas šiaurės rytiniame Charkivo pakraštyje ir galbūt leis Ukrainos gynėjams atakuoti Rusijos užnugarį.
Ekspertų teigimu, ši kontrataka paralyžiuos okupantų puolimo veiksmus Iziume, iš kurio jie bandė suformuoti žiedą, siekdami apsupti Ukrainos pajėgas Donbase.
09:30 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 26 350 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 199 lėktuvus, 160 sraigtasparnių, 1187 tankus, 2856 šarvuočius, 528 artilerijos pabūklus, 185 raketų sistemas, 12 laivų, 1997 mašinas, 76 kuro cisternas, 390 bepiločių orlaivių, 87 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 41 specialiosios įrangos vienetą.
09:11 | Vakarai kaltina Rusiją prieš invaziją į Ukrainą surengus ataką prieš palydovinį tinklą
Didžiosios Vakarų valstybės antradienį apkaltino Rusijos valdžios institucijas, kad likus valandai iki invazijos į Ukrainą jos įvykdė kibernetinę ataką prieš palydovinį tinklą, siekdamos paruošti dirvą savo puolimui.
Pasak Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos, britų, amerikiečių ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo ekspertai susitiko įvertinti naujų žvalgybos duomenų, rodančių, kad su vasarį įvykdyta ataka tiesiogiai susijusi Rusijos valstybė.
„Tai aiškus ir šokiruojantis įrodymas, kad Rusija sąmoningai ir piktavališkai užpuolė Ukrainą, o tai turėjo didelių pasekmių paprastiems žmonėms ir įmonėms Ukrainoje bei visoje Europoje“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
Tai pirmas kartas, kai Europos Sąjunga oficialiai apkaltino Rusijos valdžios institucijas įvykdžius kibernetinę ataką, sakė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės kartu su tarptautiniais partneriais griežtai smerkia kenkėjišką kibernetinę veiklą, kurią Rusijos Federacija vykdė prieš Ukrainą ir kurios taikinys buvo bendrovės „Viasat“ valdomas palydovų tinklas KA-SAT“, – nurodė 27 valstybių blokas išplatintame pareiškime.
„Kibernetinė ataka buvo įvykdyta likus valandai iki neišprovokuotos ir nepagrįstos Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną, taip palengvinant karinę agresiją“, – priduriama pareiškime.
ES pareiškime nurodoma, kad ši ataka sukėlė didelių trikdžių „Ukrainos valdžios institucijoms, įmonėms ir vartotojams, taip pat paveikė kelias ES valstybes nares“.
08:46 | JK: Rusija gali dominuoti Juodosios jūros šiaurės vakaruose
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos teigimu, Rusija gali dominuoti Juodosios jūros šiaurės vakaruose, jei sugebės sustiprinti savo pozicijas Gyvačių saloje.
„Mūšiai tęsiasi Gyvačių saloje, Rusijai nuolat bandant sustiprinti ten esančias pajėgas.
Ukraina sėkmingai smogė Rusijos oro gynybai ir atsargų papildymo laivams bepiločiais orlaiviais „Bayraktar“. Rusijos atsargų laivai beveik nesaugomi vakarinėje Juodosios jūros dalyje, Rusijos kariniam jūrų laivynui pasitraukus į Krymą po to, kai buvo prarastas kreiseris „Moskva“.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 11 May 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) May 11, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/DjNroJk7jh
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/iFMlDEKM4T
Jei Rusija sustiprins savo pozicijas Gyvačių saloje strateginėmis oro gynybos ir pakrančių gynybos sparnuotomis raketomis, ji galėtų dominuoti Juodosios jūros šiaurės vakaruose“, – savo ataskaitoje įspėjo Gynybos ministerija.
08:17 | Nustatė Rusijos puolimo kryptis
Rusijos kariuomenė sutelkė dėmesį į Slobožanskų ir Donecko kryptis, taip pat bando įsitvirtinti Kryvyj Riho kryptimi, o nepripažintoje Padniestrėje rusų kariai palaiko visą savo dalinių kovinę parengtį, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Priešas nenutraukia puolimo operacijų Rytų operatyvinėje zonoje, siekdamas visiškai kontroliuoti Donecko, Luhansko ir Chersono sričių teritorijas bei išlaikyti sausumos koridorių tarp šių teritorijų ir okupuoto Krymo. Aktyviausia okupantų veikla pastebėta Slobožanskų ir Donecko kryptimis“, – rašoma pranešime.
Donecko kryptimi okupantų karių grupė sutelkia pagrindines pastangas tęsdama puolimo operacijas, siekdama visiškai kontroliuoti Rubižnės miestą, užimti Limano ir Severodonecko gyvenvietes.
07:47 | Zelenskis prakalbo apie naują karo etapą: perspėjo nesitikėti „tam tikrų pergalių“
Savo naujausioje naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė naujienas, kad Ukrainos pajėgos atkovojo kaimus Charkivo srityje, o tai gali reikšti naują karo etapą.
Jis taip pat perspėjo ukrainiečius nesitikėti „tam tikrų pergalių“ ir morališkai nespausti karių.
„Mūsų valstybės ginkluotosios pajėgos mums visiems suteikė gerų žinių iš Charkivo srities. Okupantai pamažu stumiami nuo Charkivo.
Esu dėkingas visiems mūsų gynėjams, kurie laikosi ir demonstruoja tikrai antžmogišką jėgą, išvarydami įsibrovėlių armiją. Kadaise [rusai] buvo antra galingiausia armija pasaulyje.
Bet taip pat noriu paraginti visus mūsų žmones, neskleisti perteklinių emocijų. Neturėtume kurti moralinio spaudimo, kai kas savaitę ir net kasdien tikimasi tam tikrų pergalių.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro viską, kad išlaisvintų mūsų žemę ir žmones. Išvaduoti visus mūsų miestus – Chersoną, Melitopolį, Berdianską, Mariupolį ir visus kitus“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
Karo pradžioje Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgoms nepavyko užimti Ukrainos sostinės Kyjivo ir dabar jis sako, kad pagrindinis jo tikslas yra Donbasas, tačiau vienas generolas užsiminė, kad tarp Maskvos tikslų taip pat yra visiškas Ukrainos atkirtimas nuo Juodosios jūros, užimant visas šios šalies pakrantes.
07:25 | Azovo pulkas: padėtis kritinė
Azovo pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras mano, kad norint išgelbėti Mariupolio gynėjus iš „Azovstal“ plieno gamyklos, pirmiausia reikia paramos iš „trečiųjų šalių“. Tai jis pareiškė „Laisvės radijo“ eteryje.
„Čia ne tiek pačios valdžios gali kažką padaryti, čia reikia trečiosios šalies paramos. Garantijos iš tarptautinių partnerių, spaudimo Putinui. Jei jis pasinaudojo tuo, kad jam pavyko evakuoti civilius gyventojus ir jis to siekė, tada tokia a priori galimybė egzistuoja. Viskas priklauso nuo išorinio spaudimo, nuo tų šalių, kurios gali su juo kalbėtis, gali daryti jam įtaką“, – sakė jis.
Anot jo, padėtis kritinė.
„Vaikinai miršta, mes neturime pakankamai vaistų. Turime daryti operacijas be anestezijos... Jei niekas iš trečiosios šalies nestos už kariuomenę, tai bus nelaimė“, – perspėjo S. Palamaras.
06:54 | Rusai pradėjo raketų ataką prieš Sumų sritį ir apšaudė gyvenamuosius pastatus
Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Sumų srities karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvickis.
„Rusijos kariai į gyvenvietę smogė dviem raketomis, kurios į Šostkos rajoną buvo paleistos iš Rusijos lėktuvo“, – rašė jis.
Dėl smūgio buvo apgadinti keli namai ir pastatai. Tarp vietos gyventojų aukų nebuvo.
06:24 | JAV Atstovų Rūmai patvirtino 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą
JAV įstatymų leidėjai antradienį nubalsavo už 40 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, amerikiečių prezidentui Joe Bidenui perspėjus, kad lėšos, skirtos padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją, greičiausiai baigsis per kelias dienas.
Atstovų Rūmai 368 balsais prieš 57 pritarė gynybos, humanitarinės ir ekonominės pagalbos paketui, abiem partijoms jau susitarus dėl detalių. Senatas jį greičiausiai patvirtins iki šios savaitės pabaigos arba kitą savaitę.
06:02 | Dvi savaites atsilieka nuo Putino plano
Anot JAV Gynybos departamento, Rusijos karinės pajėgos Rytų Ukrainos regione Donbase dviem savaitėmis atsilieka nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino plano.
„Mūsų skaičiavimais, jis dviem savaitėmis ar daugiau atsilieka nuo vietos, kur tikėjosi būti Donbase ir pietuose“, – rašoma Pentagono pranešime, skelbia UNIAN.
Pentagonas mano, kad V. Putinas nepasiekė savo tikslų po kovų, sutelktų į Donbasą.
„Net Mariupolis dar nepaimtas. Jis perkėlė dešimt bataliono taktinių grupių į šiaurę, bet jos jėga prilygsta tik dviem, jis vis dar bombarduoja Mariupolį, nes plieno gamykloje tęsiasi pasipriešinimas. Tai yra, jis nepasiekė bet kokios pergalės, kurios tikėjosi“, – pažymėjo JAV Gynybos departamentas.
Kiek anksčiau AV nacionalinės žvalgybos vadovė Avril Haynes pareiškė, kad V. Putinas vis dar siekia sukurti „sausumos tiltą“ tarp laikinai okupuotų Donbaso teritorijų ir nepripažintos Padniestrės. Jis ruošiasi užsitęsusiems karo veiksmams Ukrainos teritorijoje.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Ukrainos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad Kyjivas dėkingas Berlynui už pasikeitusią poziciją Maskvos atžvilgiu, įskaitant nuomonę dėl rusiškos naftos embargo ir ginkluotės tiekimo Ukrainai.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos karo neužbaigs Donbaso kampanija ir yra pasiryžęs sukurti sausumos tiltą į Uždniestrę, antradienį sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines.
► Rusijos pajėgos įnirtingai bombarduoja Ukrainai gyvybiškai svarbų Odesos uostą, tikriausiai bandydamos sutrikdyti tiekimo linijas ir ginklų gabenimą, antradienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.
► JAV Kongreso demokratai rengia planą, pagal kurį prezidento Joe Bideno prašomas 33 mlrd. JAV dolerių (31,3 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketas būtų padidintas iki beveik 40 mlrd. JAV dolerių (38 mlrd. dolerių).
► Kyjivas antradienį pranešė, kad Mariupolio uostamiestyje esančioje metalurgijos gamykloje „Azovstal“ liko daugiau kaip 1 000 Ukrainos karių, daugelis jų sužeisti.
► Ukrainos Iziumo mieste, esančiame į pietus nuo antro pagal dydį šalies miesto Charkivo, po rusų pajėgų kovą sunaikinto namo griuvėsiais rasti 44 civilių palaikai, antradienį pranešė pareigūnai.
► Pentagonas pareiškė pastebėjęs požymių, kad nuo Rusijos invazijos nukentėję ukrainiečiai prievarta išvežami iš tėvynės ir siunčiami į Rusiją.
