Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
23:30 | Zelenskis: Krymo tiltas turi būti neutralizuotas
Neteisėtai pastatytas tiltas per Kerčės sąsiaurį turi būti neutralizuotas, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Ukrinform“.
„Krymo tiltas yra ne tik logistikos kelias, bet ir kelias, kuriuo kasdien tiekiama karo amunicija. <...> Žinoma, tai yra mūsų tikslas: bet koks taikinys, kuris neša karą, o ne taiką, turi būti neutralizuotas“, – cituojamas jis.
Pasak jo, Krymo tiltas yra „priešo objektas, pastatytas nesilaikant tarptautinės teisės ir visų įmanomų normų“.
Ukrainos prezidentas taip pat patvirtino, kad jo šalis planuoja išlaisvinti visą laikinai okupuotą Krymą.
„Tai mūsų suvereni teritorija, neatskiriama mūsų valstybės dalis“, – nurodo V. Zelenskis.
Ant Krymo tilto dar šios savaitės pradžioje nugriaudėjo sprogimai.
19 km ilgio Krymo tiltas, kurį 2018-aisiais asmeniškai atidarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, 2022 metų spalį buvo apgadintas ant jo sprogus sunkvežimiui su sprogmenimis. Maskva dėl šios atakos, per kurią žuvo trys žmonės, kaltino Ukrainą, bet ši atsakomybę neigia.
22:32 | Bulgarija Ukrainai siųs 100 šarvuočių
Bulgarija išsiųs apie 100 šarvuočių į Ukrainą – tai pirmoji šalies sunkiosios technikos siunta į Kyjivą, praneša AFP.
„Ši įranga nebereikalinga Bulgarijos poreikiams ir gali būti rimta parama Ukrainai kovoje už šalies nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimą po nepagrįstos ir neišprovokuotos Rusijos agresijos“, – teigiama šalies parlamento pranešime.
Bulgarija buvo susiskaldžiusi pagalbos Ukrainai klausimu.
Iki šiol Bulgarija Kyjivui išsiuntė tik vieną karinės pagalbos paketą, kuriame daugiausia buvo neperšaunamos liemenės ir šalmai.
21:50 | Rusams nužudžius du vaikus – Zelenskio žinutė: „Mes atsakysime“
Rusams artilerijos smūgio metu nužudžius du vaikus, Ukraina į tai atsakys, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Sky news“.
Rusai penktadienį smogė Ukrainos rytuose esančiai Donecko sričiai, žuvo du vaikai. Iš pradžių skelbta, kad žuvo brolis ir sesuo, tačiau V. Zelenskis skelbia, kad žuvo 2007 ir 2013 m. gimę berniukai.
Dar dvi moterys žuvo rusams smogus Černihivui.
Rusai taip pat tęsia Odesos atakas, jas vykdo praktiškai visą šią savaitę.
„Iš viso nuo savaitės pradžios vien Odesos regione nuo Rusijos teroro nukentėjo daugiau kaip 20 žmonių“, – sako V. Zelenskis.
„Tik absoliutus blogis gali suduoti tokius smūgius. Mes atsakysime“, – pabrėžia jis.
19:23 | Maskvoje sulaikytas buvęs separatistų lauko vadas I. Girkinas kaltinamas ekstremizmu
Rusija pradėjo tyrimą dėl ekstremizmo prieš buvusį separatistų lauko vadą ir nacionalistų tinklaraštininką Igorį Girkiną po to, kai jį sulaikė, penktadienį parodė teismo dokumentai.
Igoris Girkinas, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, anksčiau penktadienį buvo sulaikytas ir pristatytas į Maskvos teismą po to, kai socialinėje žiniasklaidoje ne kartą kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Jam gresia iki penkerių metų kalėjimo.
18:50 | Rusija prašo kibernetinio saugumo įmonės vadovą įkalinti 18 metų
Rusijos prokuroras penktadienį paprašė skirti 18 metų laisvės atėmimo bausmę vienos iš didžiausių šalies kibernetinio saugumo įmonės įkūrėjui Iljai Sačkovui, kaltinamam valstybės išdavimu.
37-erių I. Sačkovas 2003 metais įkūrė kibernetinio saugumo įmonę „Group-IB“. Ji specializuojasi kibernetinių atakų aptikimo ir prevencijos srityse, bendradarbiauja su Interpolu ir keliomis kitomis pasaulinėmis institucijomis.
„Valstybės prokurorai prašė skirti I. Sačkovui 18 metų laisvės atėmimo bausmę“, – jo advokatą Sergejų Afanasjevą citavo Rusijos naujienų agentūros.
Tikimasi, kad Maskvos teismas nuosprendį paskelbs liepos 26 dieną.
2021 metais jis buvo suimtas po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Maskva leidžia šalyje klestėti kibernetiniams nusikaltimams, nukreiptiems prieš Vakarų šalis.
Valstybės išdavystės bylos Rusijoje paprastai yra įslaptintos ir nagrinėjamos už uždarų durų.
„Group-IB“ teigė, kad jos darbuotojai buvo „įsitikinę savo vadovo nekaltumu ir sąžininga verslo reputacija“.
I. Sačkovas prie „Group-IB“ įkūrimo prisidėjo būdamas vos 17 metų. 2016-aisiais jis buvo įtrauktas į žurnalo „Forbes“ „30-ies jaunesnių nei 30-ies“ technologijų srities verslininkų sąrašą.
Po trejų metų I. Sačkovas iš prezidento Vladimiro Putino rankų atsiėmė „novatoriško proveržio“ apdovanojimą „už pasiekimus kibernetinių grėsmių identifikavimo ir prevencijos srityje“, nurodoma Kremliaus interneto svetainėje.
18:22 | Gubernatorius: per Rusijos apšaudymą Ukrainoje žuvo du vaikai
Ukrainos rytuose esančiame Družbos (Draugystės) kaime penktadienį per Rusijos apšaudymą žuvo du vaikai – brolis ir sesuo, pranešė vietos gubernatorius.
„Apie trečią valandą po pietų rusai artilerijos ugnimi apšaudė kaimą – vienas iš sviedinių pataikė į kiemą, kuriame buvo vaikai“, – socialiniame tinkle pranešė gubernatorius Pavlo Kyrylenko.
Berniukui buvo 10 metų, o mergaitei – 16 metų.
Anksčiau penktadienį P. Kyrylenko teigė, kad Kostiantynivkoje nuo „Grad“ raketų ugnies taip pat žuvo pora.
Šiaurinės Černihivo srities administracijos vadovas Vjačeslavas Čausas pranešė, kad po Rusijos apšaudymo rastas negyvas kultūros centro darbuotojas.
Odesos regiono administracijos vadovas Olehas Kiperis sakė, kad iš 21 žmogaus, sužeisto per pastarąsias keturias dienas per Rusijos raketų ir dronų atakas, keturi vis dar gydomi ligoninėje.
17:52 | Rusijos valdžia pritarė Prancūzijos „Decathlon“ pasitraukimui iš Rusijos
Rusijos vyriausybės speciali komisija pritarė tarptautiniu mastu veikiančio Prancūzijos sporto prekių mažmenininkės „Decathlon“ aktyvų Rusijoje pardavimo sandoriui, penktadienį skelbia Rusijos žiniasklaida.
„Pirkėja yra Rusijos bendrovė ARM, kuri taip pat prekiauja madingais drabužiais ir turi „Mango“ franšizę. Šis sandoris jau patvirtintas“, – sakė viceministras Viktoras Jevtuchovas.
Pasak jo, naujoji savininkė įsipareigojo atnaujinti visų 35 tinklo parduotuvių Rusijoje veiklą ir išsaugoti apie 1,4 tūkst. darbo vietų.
Sandorio vertės V. Jevtuchovas neįvardijo, o Prancūzijos bendrovė komentarų kol kas nepateikė.
Tai, kad „Decathlon“ ieško pirkėjo verslui Rusijoje, tapo žinoma šių metų pradžioje. Rusijos internetinis leidinys RBC sausį, remdamasis šaltiniais, skelbė, kad prancūzų mažmenininkė ketina parduoti visą šį verslą, tačiau gali apsvarstyti galimybę parduoti jį dalimis.
„Decathlon“, į Rusijos rinką įžengusi 2006-aisiais, pernai pavasarį, prasidėjus karui Ukrainoje, Rusijoje turėjo 57 parduotuves, birželį sustabdė joms tiekimą, visų jų veiklą sustabdė, o dalį jų likvidavo.
17:46 | Ukraina nacionalizuoja Rusijai priklausantį banką „Sense“
Ukraina pranešė apie Rusijai priklausančio vieno didžiausių šalyje komercinių bankų „Sense“ nacionalizavimą, penktadienį įvestas jo laikinasis administravimas, skelbia Ukrainos žiniasklaida.
Ukrainos nacionalinis bankas išplatino pareiškimą, kuriuo nurodė nusprendęs „pašalinti iš rinkos sistemiškai svarbų“ banką ir pateikė vyriausybei pasiūlymą dėl valstybės dalyvavimo procese, o dėl galimo nacionalizavimo konsultavosi su Tarptautiniu valiutos fondu.
Vyriausybė penktadienį pritarė „Sense“ perėmimui už 1 griviną.
Anksčiau žinomas kaip „Alfa Bank Ukraine“ šis bankas pagal turtą yra 10-as pagal dydį Ukrainoje ir yra sistemiškai svarbių bankų sąraše, turi apie 3 mln. indėlininkų, pernai patyrė 7 mlrd. grivinų (190 mln. JAV dolerių) nuostolį, rodo centrinio banko duomenys.
Vykdydamas ekonominį atsaką į didelio masto Maskvos invaziją Kijevas paskelbė nacionalines sankcijas Rusijai bei iškėlė bylas dėl Rusijos valstybės Ukrainoje laikomo turto ir Kremliui artimų verslininkų aktyvų konfiskavimo.
Praėjusį mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė parlamento priimtą įstatymą, leidžiantį vyriausybei nacionalizuoti bankus iš savininkų, kuriems taikomos sankcijos.
Savo ruožtu centrinis bankas pareiškė, kad „Sense“ banko ryšiai su Rusija „kelia didelę reputacijos riziką ir daro didelę neigiamą įtaką jo veiklai“.
Ukrainoje gimęs Rusijos ir Izraelio verslininkas Michailas Fridmanas turi 32,9 proc. bendrovės „ABH Holdings S.A.“, didžiausios „Sense“ banko savininkės, akcijų, o Rusijos magnatas Piotras Avenas – 12,4 procento. Abu jie įtariami ryšiais su Kremliumi.
17:18 | R. T. Erdoganas vis dar bando įtikinti V. Putiną grįžti prie susitarimo dėl Ukrainos grūdų
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad nori įtikinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną vėl prisijungti prie susitarimo dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą, kurį Maskva atsisakė pratęsti.
„Manau, kad išsamiai pasikalbėję su V. Putinu galėsime užtikrinti (humanitarinio koridoriaus) tęstinumą“, – R. T. Erdogano žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.
Turkijos vadovas, kuris anksčiau paragino „Vakarų šalis atsižvelgti į Putino lūkesčius“, sakė, kad su Kremliaus šeimininku aptars šį klausimą, pastarajam atsisakius pratęsti 2022 metų liepą Stambule, tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms, pasirašytą, o po to nekart pratęstą susitarimą su Ukraina.
Rusija pareiškė esanti pasirengusi grįžti prie susitarimo, pagal kurį iš Ukrainos uostų pavyko saugiai eksportuoti beveik 33 mln. tonų grūdų, jei bus įvykdyti visi jos reikalavimai.
Maskva teigia, kad jos pačios žemės ūkio produktų ir trąšų tiekimą stabdo Vakarų sankcijos.
Abu lyderiai aptars susitarimą dėl grūdų rugpjūtį Turkijoje, „jei (Putino) vizitas įvyks“, sakė jis.
Trečiadienį Rusija pareiškė, kad visi krovininiai laivai, plaukiantys į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, nuo šiol bus laikomi potencialiais kariniais laivais, o valstybės, su kurių vėliavomis šie laivai plaukioja, bus laikomos konflikto dalyvėmis.
JT ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl „neigiamo poveikio pasaulinėms kviečių ir kukurūzų kainoms, dėl kurio nukenčia visi, bet ypač – pažeidžiami žmonės globaliuosiuose Pietuose“.
16:47 | L. Kasčiūnas: V. Putino teiginiai apie lietuvių, lenkų karinę grėsmę Ukrainai – absurdiški
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas absurdiškais vadina Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, neva lietuvių ir lenkų su Ukraina formuojami kariniai daliniai skirti vėliau okupuoti Vakarų Ukrainą.
„Visiškas absurdas – tiktai tiek galima pasakyti neinant į gilias analizes. Putinas yra visiškoje desperacijoje bandydamas sukurti dar vieną išorinį priešą, išorinio priešo naratyvą. Galbūt jis bando žaisti kažkokiais antilenkiškais jausmais, kažkam pažadinti šitą gaidelę, bet čia visiškai nebus efektyvu ir veiksminga“, – BNS penktadienį sakė L. Kasčiūnas.
Viešai transliuotame Saugumo Tarybos posėdyje penktadienį Rusijos užsienio žvalgybos agentūros vadovas Sergejus Naryškinas pareiškė, jog Lenkijos vadovybė „intensyvina savo ketinimus kontroliuoti vakarines Ukrainos teritorijas“ dislokuodama karius ir planuoja gerokai padidinti „Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos visų ginkluotųjų pajėgų brigadą“.
V. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad kalbama „apie reguliarų, organizuotą, aprūpintą karinį dalinį, kuris bus naudojamas operacijoms Ukrainos teritorijoje“.
„Įskaitant tariamą šiuolaikinės Vakarų Ukrainos saugumo užtikrinimą, o iš tikrųjų, jei vadinsime dalykus tikraisiais vardais, – ir vėlesnę šių teritorijų okupaciją. Juk perspektyva akivaizdi: jei lenkų daliniai įžengs, pavyzdžiui, į Lvivą ar kitas Ukrainos teritorijas, jie ten ir liks. Ir jie ten liks amžinai“, – kalbėjo V. Putinas.
Anot L. Kasčiūno, Lietuva ir Lenkija padeda patiems ukrainiečiams atsikovoti savo teritorijas, atkurti savo teritorinį vientisumą, išsaugoti laisvę ir valstybingumą.
„Tą mes darom ir darysim ir nesuksim sau galvos dėl kažkokių politinių ligonių svaičiojimų“, – sakė NSGK pirmininkas.
Tuo metu V. Putinas kalbėjo manantis, kad Vakarams neužtenka „ukrainiečių patrankų mėsos“.
„Jie planuoja panaudoti naują nereikalingą medžiagą: pačius lenkus, lietuvius ir toliau sąraše esančius, tuos, kurių nereikia gailėti. Tai – labai pavojingas žaidimas, ir tokių planų autoriai turėtų susimąstyti apie pasekmes“, – sakė V. Putinas.
16:10 | V. Putinas griebėsi melo
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį tvirtino, esą Kyjivo kontrpuolimas, pradėtas siekiant išstumti iš Ukrainos pietų ir rytų rusų pajėgas, žlunga, nepaisant Vakarų šalių karinės ir finansinės paramos.
„Bet kokiu atveju kol kas nėra jokių kontrpuolimo rezultatų, – sakė V. Putinas per televiziją. – Nepadeda nei milžiniški ištekliai, kurie buvo perpumpuoti į Kyjivo režimą, nei Vakarų ginklų, tankų, artilerijos, šarvuočių ir raketų tiekimas.“
Ukraina, sukaupusi vakarietiškos ginkluotės atsargų ir sustiprinusi savo pajėgas, praėjusį mėnesį pradėjo labai lauktą kontrpuolimą.
Ukraina praėjusią savaitę pripažino, kad jos pajėgoms nepavyksta greitai judėti į priekį kontrpuolime. Pirmadienį Ukraina pranešė, kad jos pajėgos susigrąžino 7 kv. km teritoriją aplink rytinį Bachmuto miestą, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužę.
Maskvos pajėgos tebėra užėmusios teritorijas Ukrainos pietuose ir rytuose, o padėtis didelėje dalyje fronto atrodo įšaldyta.
Anksčiau šią savaitę aukšto rango prezidento padėjėjas Kyjive naujienų agentūrai AFP sakė, kad operacija bus ilga ir sudėtinga, bei paragino sąjungininkus atsiųsti daugiau šarvuočių ir ginklų.
V. Putinas ir Rusijos užsienio žvalgybos agentūros vadovas Sergejus Naryškinas penktadienio Saugumo Tarybos posėdyje išskyrė Lenkiją ir tvirtino jos vadovus ketinant tiesiogiai įsikišti į konfliktą ir užimti Ukrainos žemes.
S. Naryškinas pareiškė, jog Lenkijos vadovybė „intensyvina savo ketinimus kontroliuoti vakarines Ukrainos teritorijas“ dislokuodama karius ir planuoja gerokai padidinti „Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos visų ginkluotųjų pajėgų brigadą“.
V. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad kalbama „apie reguliarų, organizuotą, aprūpintą karinį dalinį, kuris bus naudojamas operacijoms Ukrainos teritorijoje“.
„Įskaitant tariamą šiuolaikinės Vakarų Ukrainos saugumo užtikrinimą, o iš tikrųjų, jei vadinsime dalykus tikraisiais vardais, – ir vėlesnę šių teritorijų okupaciją. Juk perspektyva akivaizdi: jei lenkų daliniai įžengs, pavyzdžiui, į Lvivą ar kitas Ukrainos teritorijas, jie ten ir liks. Ir jie ten liks amžinai“, – kalbėjo V. Putinas.
Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas absurdiškais pavadino V. Putino pareiškimus, neva lietuvių ir lenkų su Ukraina formuojami kariniai daliniai skirti vėliau okupuoti Vakarų Ukrainą.
Lenkija, taip pat suteikusi Ukrainai ginklų ir priėmusi milijonus pabėgėlių, sustiprino savo gynybą pasienyje su Rusijos sąjungininke Baltarusija, į kurią po nutraukto maišto persikėlė „Wagner“ kovotojai.
V. Putinas penktadienį taip pat perspėjo, kad Maskva panaudos visas turimas priemones, kad apsaugotų sąjungininkę Baltarusiją nuo galimų išpuolių.
„Kalbant apie Baltarusiją, ji yra sąjunginės valstybės dalis, todėl agresija prieš Baltarusiją reikštų agresiją prieš Rusijos Federaciją“, – sakė jis Kremliaus Saugumo Tarybos posėdyje.
„Atsakytume į tai visomis turimomis priemonėmis“, – pridūrė jis.
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra vienas iš artimiausių Rusijos sąjungininkų.
Pernai A. Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija puolimui Ukrainoje pradėti.
Be to, Rusija neseniai pradėjo gabenti taktinius branduolinius ginklus į Baltarusiją.
15:56 | A. Lukašenka susitiks su V. Putinu
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka vyks į Rusiją susitikti su Kremliaus galva Vladimiru Putinu, rašo UNIAN.
Kaip pranešė Baltarusijos propagandinė naujienų agentūra „BelTA“, A. Lukašenkos ir V. Putino susitikimas turėtų įvykti kitą savaitgalį.
Visgi tiksli vieta, kur susitiks diktatoriai, nėra nurodoma.
„Yra daugybė klausimų, kuriuos reikia aptarti“, – sakė A. Lukašenka.
Teigiama, kad darbotvarkėje yra numatyta aptarti saugumo, tarptautinės politikos, ekonomikos, „sąjunginių“ programų įgyvendinimo, pasipriešinimo sankcijų spaudimui klausimus.
15:33 | JAV žvalgybos atstovas: Putino sukurta sistema turi trūkumų, Ukraina turi visas galimybes pasiekti proveržį
JAV žvalgybos atstovai teigia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi visas įmanomas galimybes padaryti proveržį mūšio lauke tebevykstant kontrpuolimui, rašo UNIAN.
Centrinės žvalgybos valdybos (ČŽA) direktorius Williamas Burnsas, kurį cituoja „Bloomberg“, teigė, kad Rusijos kairuomenė šiuo metu susiduria su dideliais „struktūriniais trūkumais“, kuriuos iki šiol pavykdo nuslėpti dėl stiprių gynybinių įtvirtinimų.
V. Bernsas atkreipia dėmesį į rusų karių sumenkusią moralę, kariuomenės vadų prastų komandų nurodymą, o taip pat ir ginčus tarp Rusijos elito, karinės vadovybės.
„Tai bus sudėtinga užduotis, tačiau mes, kaip žvalgybos agentūra, darysime viską, kad užtikrintumėme informacijos, duomenų suteikimą, kuri galėtų pagelbėti Ukrainai pasiekti progresą [mūšio lauke]“, – optimistiškai kalbėjo jis. Pasak CŽV vadovo, birželio mėnesį surengtas Jevgenijaus Prigožino maištas taip pat „atskleidė dalį svarbių Putino sukurtos sistemos trūkumų“.
14:56 | Putinas propagandinėje kalboje sako, kad kariauti Ukrainoje Vakarai esą siųs lenkus, lietuvius ir tuos, kurių negaila
Rusijos diktatorius penktadienį griebėsi grasinimų ir perspėjo, kad Baltarusija bus ginama nuo išpuolių. Savo propagandinėje kalboje V. Putinas taip pat metė kaltinimus Lenkijai, esą ji rengia revanšistinius planus Vladimiras Putinas penktadienį perspėjo, kad Maskva panaudos visas turimas priemones, kad apsaugotų sąjungininkę Baltarusiją nuo galimų išpuolių.
Propagandinėje kalboje diktatorius V. Putinas sako, kad esą Vakarai kariauti Ukrainoje Vakarai siųs lenkus, lietuvius ir visus, kurių negaila.
„Lenkijos valdžia, regzdama revanšistinius planus, savo gyventojams irgi visos tiesos nesako. O tiesa yra ta, kad ukrainiečių patrankų mėsos Vakarams jau akivaizdžiai trūksta, neužtenka. Dėl to planuoja į veiksmą įtraukti naują nuostoliams nurašomą medžiagą“, – kalbėjo V. Putinas.
Tuo metu „The Guardian“ rašo, kad diktatorius taip pat užsimena, kad esą Lenkija nori susigrąžinti istorines teritorijas – Vakarų Ukrainos dalį.
Putinas kreipėsi į Lenkijos vadovus: pamiršote, kad vakarinė Lenkijos dalis yra Stalino dovana
Kaip rašo „SkyNews“, kreipdamasis į Lenkijos vadovus, diktatorius V. Putinas sakė, kad jie neva „pamiršo, kad vakarinė Lenkijos dalis yra Stalino dovana šaliai“.
Tokia V. Putino retorika atsirado po to, kai Lenkija, reaguodama į karinės bendrovės „Wagner“ veiksmus Baltarusijoje, sustiprino savo sienų saugumą ir karius perkėlė į rytinę dalį.ėti.
14:09 | V. Putinas: Rusija panaudos visas priemones, kad apsaugotų Baltarusiją nuo galimų išpuolių
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį perspėjo, kad Maskva panaudos visas turimas priemones, kad apsaugotų sąjungininkę Baltarusiją nuo galimų išpuolių.
„Kalbant apie Baltarusiją, ji yra sąjunginės valstybės dalis, todėl agresija prieš Baltarusiją reikštų agresiją prieš Rusijos Federaciją“, – sakė jis Kremliaus Saugumo Tarybos posėdyje.
„Atsakytume į tai visomis turimomis priemonėmis“, – pridūrė jis.
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra vienas iš artimiausių Rusijos sąjungininkų.
Pernai A. Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija puolimui Ukrainoje pradėti.
13:54 | Rusijoje sulaikytas Igoris Girkinas-Strelkovas
Buvęs vadinamasis „Donecko liaudies respublikos gynybos ministras“ Igorį Girkiną (Strelkovą) buvo sulaikytas Rusijoje, rašo „Ukrainska Pravda“.
RBC šaltiniai teigė, kad penktadienį rusų teisėsaugos pareigūnai sulaikė Igorį Girkiną. Tai patvirtino ir jo paties advokatas.
Teigiama, kad jį iš namų teisėsaugos pareigūnai išvedė apie vidurdienį, bute atliekamos kratos.
Pirminiais duomenimis, sulaikymas atliktas „Wagner“ karinės bendrovės samdinio prašymu.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad I. Girkinas Nyderlandų teismo pripažintas kaltu dėl skrydžio MH-17 lėktuvo numušimo buvęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) karininkas, buvęs vienu iš svarbiausių asmenų 2014-ųjų karo veiksmų Ukrainoje metu.
Kiek anksčiau, komentuodamas įvykius Ukrainoje, jis dėl rusų pajėgų nesėkmių jis apkaltino karinę vadovybę, šalies gynybos ministrą Sergejų Šoigu išvadinęs „retu kvailio, vagies ir niekšo deriniu, kuris yra bukas kaip kamštis“.
13:24 | Rusija vėl atakavo Ukrainą raketomis, dviejose srityse griaudėjo sprogimai
Rusija penktadienį priešpiet atakavo Ukrainą raketomis, ukrainiečių pareigūnai pranešė apie dvi atakos bangas.
Iš pradžių raketos buvo leidžiamos apie 11 valandą.
„Pakartotiniai viršgarsinių priešlaivinių raketų „Oniks“ paleidimai Odesos srities link. Likite slėptuvėse!“ – savo „Telegram“ kanalu paskelbė Ukrainos oro pajėgos.
Pietinio Odesos regiono administracijos vadovas Olehas Kiperis taip pat įspėjo gyventojus dėl raketų pavojaus.
Keliais „Telegram“ kanalais buvo pranešta apie sprogimus Odesos srityje.
Šiaurinės Černihivo srities administracijos vadovas Viačeslavas Čausas taip pat pranešė, kad rusai atakuoja jo sritį raketomis.
Ukrainos kariuomenės Šiaurinė vadavietė nurodė, kad per raketų smūgį vienoje iš Černihivo srities gyvenviečių buvo apgadinti kultūros namai, bet pranešimų apie nukentėjusius žmones nebuvo.
Apie 12 val. Ukrainos pietuose vėl buvo paskelbtas oro pavojus, oro pajėgos informavo apie priešo taktinės aviacijos aktyvumą virš Juodosios jūros.
12:59 | Vokietija perdavė Ukrainai pirmuosius jai skirtus tankus „Leopard 1“
Vokietija jau perdavė Ukrainai pirmuosius 10 jai skirtų tankų „Leopard 1A5“, skelbiama vokiečių vyriausybės interneto svetainėje.
Pagal bendrą su Danija projektą ateityje Vokietija Ukrainai turi pristatyti dar 100 tokių tankų.
Ketvirtadienį atnaujinta Vokietijos vyriausybės informacija apie karinę pagalbą Ukrainai rodo, kad ukrainiečiams taip pat buvo pristatyta dar 20 kulkosvaidžių MG3, skirtų sunkiajai šarvuotajai technikai. Iš viso tokių kulkosvaidžių pristatyta 138.
12:33 | Po jo atžvilgiu išreikštos kritikos V. Zelenskis atleido Ukrainos ambasadorių JK
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis penktadienį atleido šalies ambasadorių Jungtinėje Karalystėje Vadymą Prystaiką po to, kai šis sukritikavo prezidento atsaką į ginčą dėl JK karinės pagalbos.
V. Prystaika buvo atleistas po to, kai sukritikavo sarkastišką V. Zelenskio atsakymą į britų gynybos ministro Beno Wallace'o pastabą, kad Ukraina turėtų būti dėkingesnė už sąjungininkų tiekiamą ginkluotę.
V. Zelenskis pasirašė dekretą dėl V. Prystaikos atleidimo, kuris buvo paskelbtas prezidentūros interneto svetainėje. Jame nenurodyta atleidimo priežastis.
Ginčas prasidėjo, kai šį mėnesį Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime B. Wallace'as žurnalistams pareiškė, kad Britanija nėra „Amazon“ ginklų pristatymo į Ukrainą tarnyba, ir užsiminė, kad Kyjivas nepakankamai dėkingas už pagalbą.
Jungtinė Karalystė yra didelė ginklų Ukrainai donorė ir taip pat rengia jos karius.
Per viršūnių susitikimo spaudos konferenciją V. Zelenskis atsakė, kad nežino, kaip aiškiau išreikšti Ukrainos dėkingumą, ir pridūrė: „Galėtume atsibusti ryte ir asmeniškai ministrui išsakyti padėkos žodžius.“
Ukrainos diplomatas savo ruožtu sutiko su „Sky News“ žurnalisto prielaida, kad V. Zelenskis atsakė B. Wallace'ui „su trupučiu sarkazmo“.
„Nemanau, kad šis sarkazmas yra sveikas. Mes neturime rodyti rusams, kad tarp mūsų kažkas ne taip, jie turi žinoti, kad mes dirbame kartu“, – pridūrė V. Prystaika.
„Jei kas nors atsitiks, Benas gali man paskambinti ir papasakoti viską, ką nori“, – sakė diplomatas.
JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas atsiribojo nuo minėtų B. Wallace'o komentarų, sakydamas, kad V. Zelenskis „ne kartą išreiškė dėkingumą už tai, ką mes darome“.
Šeštadienio vakarą socialiniame tinkle „Twitter“ B. Wallace'as parašė kelis pranešimus ukrainiečių kalba, kuriuose teigė, kad minėti jo komentarai buvo šiek tiek iškraipyti ir kad jis norėjo pasakyti, jog kai kuriuose parlamentuose „nėra tokio stipraus palaikymo kaip Didžiojoje Britanijoje“.
Jis pažymėjo, kad Britanijos visuomenė tvirtai remia Ukrainą, ir pridūrė, kad „ir toliau rems Ukrainą jos kelyje tiek, kiek reikės“.
V. Prystaika yra karjeros diplomatas, ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje dirbęs nuo 2020 metų liepos. Anksčiau, 2019–2020 metais, jis buvo Ukrainos užsienio reikalų ministras.
11:55 | Yra ženklų, kad Kinija tiekia karinę pagalbą Rusijai – CNN
Yra ženklų, kad Kinija tiekia karinę pagalbą Rusijos Federacijai, skelbia CNN.
Teigiama, kad šiuos pastebėjimus CNN išsakė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas užsienio politikos klausimais Emmanuelis Bonnas.
Pasak jo, yra ženklų, kad Kinija remia Rusijos Federaciją, o vėliau perduoti kariniai reikmenys naudojami fronte Ukrainoje.
„Taip, yra ženklų, kad jie [Kinija] daro tai, ko mes nenorime, kad jie darytų. Kiek mums yra žinoma, Kinija perduoda reikšmingą kiekį karinės pagalbos Rusijai“, – sakė jis.
Vėliau Prancūzijos pareigūnai taip pat patikslino, kad E. Bonnas omenyje turėjo, jog Kinija su Rusija dalijasi dvejopo naudojimo technologijoms, taip pat perduoda šalmus, neperšaunamas liemenes.
11:25 | Britų žvalgyba: „Wagner“ užbaigia savo kalinių verbavimo projektą
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija penktadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje sako, kad artimiausiomis dienomis Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ nuo tarnybos tikriausiai atleis paskutinius savo užverbuotus kalinius.
Jos projekto, vadinamo K, kalinių verbavimo schema aukščiausią tašką pasiekė 2023-iųjų pradžioje ir pagal ją tarnavo mažiausiai 40 000 vyrų.
Tikėtina, kad nemažai nuteistųjų, dabar atleistų nuo bausmės, pasinaudos pasiūlymu ir toliau pagal sutartį dirbs „Wagner“. Tuo tarpu verbavimą kalėjimuose perėmė Rusijos gynybos ministerija.
Schemos pabaiga žymi posūkį „Wagner“ ir Rusijos karo Ukrainoje istorijoje, sako britų žvalgyba. Projekto sutelktos karių pajėgos leido Rusijai užimti Bachmutą – tai buvo vienas iš nedaugelio pastarojo meto Maskvos laimėjimų.
Pasak žvalgybos, projektas pavertė „Wagner“ organizacija, kuri praėjusį mėnesį metė tiesioginį iššūkį šalies prezidento Vladimiro Putino autoritetui. Jis taip pat žymi vieną kruviniausių šiuolaikinės kariuomenės istorijos epizodų: per kelis mėnesius buvo nužudyta iki 20 000 užverbuotų kalinių.
Po „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino birželį surengto, bet greit nutraukto maišto prieš Rusijos karinę vadovybę Kremlius pažadėjo, kad grupės samdiniai galės persikelti į Baltarusiją arba pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija. Kalbėta, kad „Wagner“ kovotojai gali dalytis patirtimi su Baltarusijos kariuomene.
Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė, kad į šalį jau įvažiavo devyni konvojai su daugiau kaip 2 000 „Wagner“ samdinių. „Wagner“ bosas pranešime, paskelbtame su bendrove susijusiame susirašinėjimo programėlės kanale, teigė, kad į Baltarusiją ketina atvykti apie 10 tūkst. „Wagner“ karių.
Praėjusią savaitę JK gynybos ministerija sakė, kad Rusijoje ėmė formuotis laikinas susitarimas dėl „Wagner“ ateities. Žvalgybos pranešime pažymėta, kad kai kurios su „Wagner“ susijusios socialinių tinklų grupės atnaujino veiklą, daugiausia dėmesio skirdamos bendrovės veiklai Afrikoje pabrėžti. Remiantis naujausiais Rusijos pareigūnų pranešimais, valstybė greičiausiai yra pasirengusi pritarti „Wagner“ siekiui toliau plačiai veikti šiame žemyne, nurodoma pranešime.
Maskva birželio gale pareiškė, kad „Wagner“ ir toliau dirbs Afrikoje, jei regionų vyriausybės nuspręs tęsti sutartis su privačia karine bendrove.
Ilgus metus buvo manoma, kad ginkluotos „Wagner“ pajėgos padėjo išplėsti Maskvos įtaką Afrikoje, tačiau dėl nutraukto privačios karinės bendrovės boso maišto kilo abejonių dėl jos operacijų užsienyje.
Grupei ir jos lyderiui J. Prigožinui taikomos įvairios sankcijos dėl, Vakarų teigimu, destabilizuojančio vaidmens keliose Afrikos šalyse.
Anksčiau šiemet Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras pranešė, kad užsienio pajėgos, kurias JAV įvardijo kaip „Wagner“, dalyvavo 2022 metų kovo mėnesį centrinėje Malio dalyje esančiame Muros mieste išžudant mažiausiai 500 žmonių.
10:57 | Rusija pradeda įgyvendinti didelį suskystintų gamtinių dujų projektą Arktyje
Rusija Arktyje pradėjo įgyvendinti didžiulio suskystintų gamtinių dujų (SGD) projekto „Arctic LNG 2“ pirmąjį etapą.
„Arctic LNG 2“ yra vienas svarbiausių Rusijos projektų, kuriais ji siekia atverti Aziją ir Europą jungiantį šiaurinį jūrų kelią, o tai tapo įmanoma dėl visuotinio atšilimo ir dėl to tirpstančių ledynų.
„Prašau leidimo pradėti transportavimo operacijas jūroje“, – sakė operatorius per paleidimo ceremoniją, kurioje dalyvavo prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį, transliuotos per televiziją.
„Leidimas suteiktas“, – atsakė V. Putinas, įjungdamas svirtį, o šalia jo stovėjo dujų milžinės „Novatek“ pirmininkas Leonidas Michelsonas.
Projekto, kurio preliminari vertė siekia 21 mlrd. JAV dolerių, tikslas – naudojant tris gamybos linijas pasiekti 19,8 mln. tonų SGD gamybos pajėgumus per metus.
Prancūzijos energetikos milžinė „TotalEnergies“ buvo susijusi su šiuo projektu, tačiau pernai paskelbė pasitraukianti iš jo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Novatek“ kontroliuoja 60 proc. projekto, o jos partneriai yra Kinijos bendrovės CNPC ir CNOOC, taip pat Japonijos „Arctic LNG“.
Maskva tikisi, kad šis maršrutas ilgainiui galės konkuruoti su Sueco kanalu kaip angliavandenilių transportavimo maršrutas.
10:48 | Rusijoje – labdaros koncertas: už surinktus pinigus pirktų lavonmaišius ir perduotų kariams fronte
Rusijoje planuojama surengti labdaros koncertą, kurio metu žadama rinkti lėšas tam, kad būtų nupirkti lavonmaišiai ir perduoti rusų kariams, kovojantiems fronte.
Kaip rašo „Daily Beast“, Amūro srityje, Blagoveščensko mieste, liepos 22 d. ruošiamasi surengti labdaros koncertą, skirtą paremti rusų karius.
Tuo metu šventės organizatoriai pažada, kad renginio metu bus muzikinių pasirodymų, kostiumais apsirengusių personažų, taip pat renginio vietoje svečiai galės išvysti papuošimus – Rusijos vėliavos spalvų balionus.
Teigiama, kad už šventės metu paaukotus pinigus vėliau būtų perkami lavonmaišiai, kurie būtų skiriami rusų kariams, vykdantiems karinę invaziją Ukrainos teritorioje.
„Mes taip pat užsakėmė 100 atvirukų, kuriuose kiekvienas turės galimybę parašyti savo palinkėjimą mūsų vaikinams [esantiems front]e“, – sakė šventės organizatorius Igoris Memetovas.
Visgi pastebima, kad vėliau ši informacija buvo pašalinta, o žiniasklaidos priemonė „Sirena“ skelbė, kad labdaros šventės organizatoriai socialiniame tinkle paskelbto renginio reklaminiame pranešime taip pat neužsimena apie lavonmaišių pirkimą.
10:17 | ES planuoja 20 mlrd. eurų fondą Ukrainos gynybai – diplomatai
Europos Sąjunga rengia planus įsteigti 20 mlrd. eurų fondą, iš kurio ketverius būtų padedama Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, ketvirtadienį sakė diplomatai.
Atvykdamas į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė negalintis pateikti skaičių dėl šio fondo, kol šalys narės jo neaptarė.
„Tad aptarsime, kaip toliau remti Ukrainą ilguoju periodu, ilgalaikius saugumo įsipareigojimus ir mūsų garantijas Ukrainai“, – reporteriams sakė J. Borrellis.
„Pateikėme planą, kad užtikrintume finansinę paramą Ukrainai nuo kitų metų, kurią sudarys gan reikšminga pinigų suma. Tikiuosi, kad ministrai jį parems“, – sakė jis.
Diplomatinis šaltinis Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad vyksta pradiniai 5 mlrd. eurų per metus karinės pagalbos ketveriems metams – nuo 2024-ųjų iki 2027-ųjų – aptarimo etapai.
Pasak jo, planas bus pateiktas per ketvirtadienio derybas, bet detalesni debatai vyks rugpjūčio 31 dieną per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Ispanijos mieste Tolede.
Kai kurios šalys narės, įskaitant Maskvai artimą Vengriją, gali nepritarti tokiam planui, o galutinio politinio pritarimo nesitikima iki ES viršūnių susitikimo spalį ar net susitikimo gruodį.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), paklausta apie 20 mlrd. eurų sumą, jos neginčijo.
„Tam mums reikia labai, labai didelių finansinių išteklių, kad toliau remtume Ukrainą karinėje srityje, – sakė ji. – Viskas turi būti labai susieta. Neužtenka tiesiog sakyti skaičius, tai turi būti logiškai ir prasmingai suderinta, ir mes apie tai šiandien, taip pat ir ateinančiais mėnesiais, kalbėsimės.“
09:35 | Lenkija perkelia karius į rytinę dalį
Baltarusija ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ instruktoriai pradėjo baltarusių specialiųjų pajėgų apmokymą netoli Lenkijos sienos.
Pranešimas pasirodė praėjus beveik mėnesiui po Rusijoje surengto trumpo „Wagner“ maišto.
„Nors lyja, Bresto poligone karšta“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministerijos pareiškime, paskelbtame drauge su kaukėtų kovotojų nuotraukomis.
„Savaitę specialiųjų pajėgų junginiai ir kompanijos atstovai Bresto poligone praktikuosis vykdyti kovines užduotis“, – nurodė ministerija, kalbėdama apie „Wagner“.
Lenkija, reaguodama į karinės bendrovės veiksmus, perkelia karines pajėgas iš šalies vakarų į rytus dėl galimos grėsmės, kurią kelia „Wagner“ smogikai kaimynėje Baltarusijoje, rašo „The Guardian“.
„Baltarusijos kariuomenės apmokymai, kuriuos rengia „Wagner“ grupė, ar bendros pratybos – neabejotina provokacija“, – PAP citavo šalies saugumo komiteto sekretorių Zbigniewą Hoffmanną.
Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė, kad į šalį jau įvažiavo devyni konvojai su daugiau kaip 2 000 „Wagner“ samdinių. „Wagner“ vadas pranešime, paskelbtame su bendrove susijusiame susirašinėjimo programėlės kanale, teigė, kad į Baltarusiją ketina atvykti apie 10 tūkst. „Wagner“ karių.
„Planet Labs PBC“ palydovinėse nuotraukose, kurias išanalizavo naujienų agentūra „The Associated Press“ (AP), matyti transporto priemonių kolona bazėje netoli Celio Asipovičių rajone, maždaug už 90 km į pietryčius nuo Minsko, kurią Baltarusijos pareigūnai pasiūlė „Wagner“ grupei.
Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri buvo priversta pasitraukti į užsienį po to, kai metė iššūkį A. Lukašenkai 2020 metų rinkimuose, opozicijos ir Vakarų pasmerktus kaip suklastotus, sakė, kad „Wagner“ dislokavimas Baltarusijoje destabilizuos šalį ir kels grėsmę jos kaimynėms.
„Wagner“ atvykimas padidins nestabilumą, ir niekas nesijaus saugus, kai šalyje klajos šie karo nusikaltėliai, – sakė ji. – Jie yra labai pavojingi, o jų nenuspėjamumas didina grėsmę baltarusiams ir mūsų kaimynams.“
Tuo tarpu lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas) ketvirtadienį pranešė, kad įsakė perkelti dalį karių iš šalies vakarų į Palenkės Bialą, esančią maždaug už 45 km į vakarus nuo Bresto, ir į Kolną, esantį toliau į šiaurę.
„Turime nepamiršti, kad kelių tūkstančių „Wagner“ karių įvedimas į Baltarusiją kelia grėsmę mūsų šaliai, todėl priėmiau sprendimą perkelti kai kuriuos karinius dalinius iš Lenkijos vakarų į Lenkijos rytus, – valstybiniam radijui „Radio 1“ sakė M. Blaszczakas. – Jų užduotis – apmokyti ir atgrasyti agresorių, parodyti Rusijai, kad Lenkijos sienos kirsti nevalia, kad pulti Lenkiją neapsimoka.“
09:10 | Baltieji rūmai: ukrainiečiai mūšio lauke jau naudoja JAV kasetinę amuniciją
Baltieji rūmai pranešė, kad Ukrainos pajėgos mūšio lauke naudoja Jungtinių Valstijų tiekiamą kasetinę amuniciją, Kyjivui siekiant įgauti pagreitį savo kontrpuolimui.
Šių prieštaringai vertinamų ginklų, kurie paskleidžia iki kelių šimtų mažų sprogstamųjų užtaisų, galinčių iš karto nesprogti ir ilgam likti žemėje, Vašingtonas ukrainiečiams pirmą kartą suteikė šį mėnesį, Kyjivui bandant susigrąžinti pirmaisiais Maskvos invazijos mėnesiais rusų užgrobtas žemes.
Daugelis šalių šiuos ginklus uždraudė dėl ilgalaikio civiliams gyventojams keliamo pavojaus.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Ukrainos pajėgos kasetinius šaudmenis naudoja maždaug savaitę.
„Jie juos naudoja tinkamai, efektyviai ir jie iš tikrųjų daro įtaką Rusijos gynybinėms formuotėms ir gynybiniams manevrams“, – sakė jis.
Maskvos pajėgos tebėra užėmusios dideles teritorijas Ukrainos pietuose ir rytuose, o praėjus daugiau nei mėnesiui po ilgai laukto Kyjivo kontrpuolimo pradžios didžioji fronto dalis atrodo įšalusi.
Anksčiau šią savaitę vienas Ukrainos prezidento aukšto rango padėjėjas naujienų agentūrai AFP sakė, kad kontrpuolimas bus ilgas ir sudėtingas.
08:33 | Rusija: karinis laivynas Juodojoje jūroje surengė kovinio šaudymo pratybas
Rusijos karinis jūrų laivynas Juodosios jūros šiaurės vakaruose surengė kovinio šaudymo pratybas, penktadienį paskelbė rusų Gynybos ministerija.
Pranešimas pasirodė kelios dienos po to, kai Kremlius pareiškė laikysiantis į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje plaukiančius laivus potencialiai kariniais taikiniais.
Juodosios jūros laivynas „kovinio mokymo poligone Juodosios jūros šiaurės vakarų dalyje vykdė kovinį priešlaivinių sparnuotųjų raketų šaudymą į laivą taikinį“, sakoma Gynybos ministerijos pareiškime, paskelbtame per platformą „Telegram“.
„Laivas taikinys per raketų smūgį buvo sunaikintas“, – nurodė ministerija.
„Per bendras pratybas laivai ir laivyno lėktuvai taip pat vykdė veiksmus laikinai laivybai uždarytam rajonui izoliuoti ir (...) priemones laivui pažeidėjui sulaikyti“, – sakoma pranešime.
Netrukus po to, kai pasitraukė iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra, Rusija trečiadienį pareiškė, kad krovininiai laivai, plaukiantys į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius.
Kremlius taip pat paskelbė, kad tam tikri rajonai „Juodosios jūros tarptautinių vandenų šiaurės vakarų ir pietryčių dalyse yra laikinai pavojingi plaukioti“, tiksliai nenurodydamas tų rajonų ribų.
Kremlius įspėjo, kad rizikinga nustatyti laivybos kelius Juodojoje jūroje nedalyvaujant Maskvai.
Kyjivas sakė, kad yra pasirengęs tęsti grūdų eksportą per savo pietinius uostus, nors Rusija ir pasitraukė iš susitarimo.
07:42 | TATENA sako vis dar negalinti patikrinti Zaporižios AE stogų
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ketvirtadienį sakė, kad negali patikrinti Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės, kurią kontroliuoja rusų kariuomenė, stogų.
Ukraina kaltina ją užpuolusią Rusiją pavertus elektrinę skydu savo artilerijos pabūklams ir padėjus dinamito ant reaktoriaus stogo, tokiu būdu paverčiant elektrinę branduoline derybų korta.
TATENA ekspertai „vis dar laukia galimybės patekti ant reaktoriaus pastatų stogų“, sakoma šios Jungtinių Tautų agentūros generalinio direktoriaus Rafaelio Grossi pareiškime.
Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą planuojant incidentą elektrinėje, kurią rusų kariuomenė užėmė netrukus po to, kai pernai vasarį pradėjo didelio masto invaziją į kaimyninę šalį.
Kyjivas yra sakęs, kad Rusija elektrinėje padėjo sprogmenų, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina tarptautinę bendriją įsikišti.
TATENA pareikalavo geresnių galimybių nepriklausomai ir objektyviai patikrinti faktus pačioje elektrinėje.
R. Grossi vėliau pranešė apie pažangą, nes jo komanda galėjo apžiūrėti kuro aušinimo rezervuarus. Tačiau prašymas leisti patikrinti stogus nepatenkinamas jau beveik dvi savaitės.
Po to, kai pateko į rusų rankas, didžiausia Europos atominė elektrinė buvo ne kartą apšaudyta ir atkirsta nuo energetinės sistemos, todėl nuogąstaujama dėl didelio branduolinio incidento grėsmės.
07:14 | Putino elgesys pakurstė kalbas apie jo sveikatą
Neseniai per pokalbį Kremliuje Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas susipainiojo dėl vaiko amžiaus. Tai sukėlė gandus apie senatvinę demenciją, rašo 24 kanalas.
Per susitikimą Kremliuje Putinas kalbėjosi su okupantu Ivanu Štokmanu, kuris papasakojo apie savo karjerą nuo darbo kepykloje iki IT verslo kūrimo.
Pasak Štokmano, sėkmė vadybos konkurse lėmė, kad jis tapo Nižnij Novgorodo mero pavaduotoju, kurio pareigos apėmė informacines technologijas, turizmą ir verslo plėtrą. V. Putinas apsimetė esąs sužavėtas šios istorijos, o paskui pavertė ją palyginimu apie tai, ką išgyvena Rusija.
Tada diktatorius paklausė, kiek metų jo vaikams. Štokmanas atsakė: „Jauniausiam devyneri, o vyriausiajam 23 metai“. Tačiau Putinas suklydo dėl amžiaus, sakydamas: „Jūsų vaikui treji metai“.
Socialiniuose tinkluose pradėta kalbėti apie tai, kad Putinas „negirdi žmonių“, kad galbūt jis serga demencija, o gal net Alzheimeriu.
06:51 | Rusai atakavo Odesos regioną
Liepos 21 d. naktį rusai kelis kartus raketomis atakavo Odesos regioną. Tai patvirtino karinių oro pajėgų atstovai ir Odesos regioninės karinės administracijos Visuomeninės tarybos vadovas Serhijus Bratčiukas, rašo 24 kanalas.
Kaip skelbia ukrainiečių žiniasklaida, penktadienį 03.32 val. nakties Odesos regione buvo paskelbtas oro pavojus. Maždaug tuo pačiu metu regione pasigirdo nežinomi sprogimai.
04.23 val. oro pajėgos antrą kartą įspėjo apie pavojų, pranešdamos apie raketų paleidimą Odesos regiono kryptimi. Regione vėl buvo garsiai girdėti.
„Šiuo metu nežinoma, kas konkrečiai atakavo Odesos regioną. Stebėjimo grupės teigė, kad tai atrodė kaip povandeninis laivas, paleidęs raketas „Kalibr“, nes taikiniai buvo žemi ir lengvai susekami“, – rašo 24 kanalas.
Oficialios informacijos apie atakos padarinius kol kas nėra.
06:50 | Prancūzija gali suteikti pabėgėlio statusą dezertyrams iš Rusijos
Prancūzija gali suteikti pabėgėlio statusą dezertyrams iš Rusijos, rašo UNIAN
Prancūzija, remdamasi 2011 m. gruodžio 13 d. Europos direktyva ir 2015 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, priėmė doktriną dėl dezertyrų iš Rusijos kariuomenės.
Ši doktrina – pirmoji Prancūzijoje, susijusi su dezertyrais iš Rusijos kariuomenės, – grindžiama Europos direktyva ir ES Teisingumo Teismo sprendimu.
Joje numatyta, kad Rusijos dezertyrams gali būti leista įsikurti Europoje. Prancūzija gali suteikti pabėgėlio statusą Rusijos kariams, atsisakiusiems kariauti Ukrainoje.
„Rusams, bėgantiems nuo mobilizacijos į karą Ukrainoje, ir dezertyravusiems mobilizuotiesiems gali būti suteiktas pabėgėlio statusas“, – cituojamas leidinys „Le figaro“.
Pažymima, kad „Rusijos pilietis, pašauktas dalyvauti šioje mobilizacijoje, gali tiesiogiai ar netiesiogiai įvykdyti karo nusikaltimus“.
06:40 | JAV įvedė sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos prieigą prie mūšio lauko atsargų
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė su Rusija susijusias sankcijas beveik 120 asmenų ir subjektų, kuriomis siekiama užkirsti kelią Maskvai gauti elektronikos ir kitų prekių, naudojamų kare su Ukraina, pranešė Iždo ir Valstybės departamentai. APie tai rašo „Reuters“.
Naujomis priemonėmis taip pat siekiama „sumažinti Rusijos pajamas iš metalų ir kasybos sektoriaus, pakenkti jos būsimiems energetiniams pajėgumams ir pabloginti Rusijos prieigą prie tarptautinės finansų sistemos“, sakoma Iždo departamento pareiškime.
Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų sąjungininkės suteikė Ukrainai dešimtis milijardų dolerių ginkluotės ir karinės technikos, kad ši galėtų apsiginti po 2022 m. vasario mėn. įvykdytos Rusijos invazijos. Vakarų sąjungininkės neigia Maskvos teiginius, kad jos nori sunaikinti Rusiją, kurią kaltina neišprovokuotu imperiniu žemės užgrobimu Ukrainoje.
06:30 | Rusas sulaikytas dėl bandymo padegti Vladimiro Lenino kapą
Maskvos teismas ketvirtadienį nurodė sulaikyti rusą, kaltinamą bandymu padegti buvusio bolševikų revoliucijos lyderio Vladimiro Lenino mauzoliejų, esantį Raudonojoje aikštėje.
Pasak Maskvos Tagankos rajono teismo, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, Konstantinui Starčiukovui dėl įtariamo išpuolio skirtas kardomasis kalinimas dviem mėnesiams.
Remiantis šalies žiniasklaida, pirmadienį, savo 37-ojo gimtadienio dieną, K. Starčiukovas buvo sustabdytas policijos po to, kai link Sovietų Sąjungos įkūrėjo kapo metė Molotovo kokteilį.
Teismas nenurodė galimo įtariamo bandymo padegti, už kurį vyrui gresia iki septynerių metų kalėjimo už chuliganizmą, motyvo.
Panašų išpuolį prieš mauzoliejų vienas įtariamasis bandė įvykdyti 2023-ųjų gegužę, o vasarį apsvaigęs vyras bandė pavogti balzamuotą V. Lenino kūną.
Bolševikų lyderio palaikų likimas Rusijoje kelia karštas diskusijas, net ir po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas 2019 metais pasisakė prieš idėją sovietų lyderį palaidoti.
1924-aisiais, V. Lenino mirties metais, iškilmingai atidarytas mauzoliejus užima garbingą vietą Raudonojoje aikštėje, ir kasmet jį aplanko tūkstančiai turistų.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai:
- Ketvirtadienio popietę rusų okupuotame Kryme nugriaudėjo galingi sprogimai, skelbė UNIAN. Socialiniame tinkle „Telegram“ vietos gyventojai pranešė, kad taip pat suveikė Rusijos oro gynybos sistemos prie Novodefedorivkos aerodromo teritorijoje
- Rusijai atakuojant Ukrainos Odesos, Sumų ir Mykolajivo miestus, buvo sužeista per 20 žmonių, pranešė vietos pareigūnai.
- Baltarusijos Raudonasis Kryžius sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, jo vadovui per baltarusių valstybinę televiziją pareiškus, kad organizacija aktyviai dalyvauja vežant į Baltarusiją ukrainiečių vaikus iš Rusijos okupuotų Ukrainos rajonų, esą gerinti sveikatos.
- Trečiadienį paskelbtas vaizdo įrašas kuriame, matomas „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas. Tai būtų jo pirmas viešas pasirodymas nuo praėjusį mėnesį Rusijoje surengto maišto. Įraše, kurio autentiškumas kol kas nebuvo patvirtintas, J. Prigožinas savo kovotojams sako, kad jie kurį laiką bus Baltarusijoje, instruktuos šios šalies pajėgas, o paskui bus dislokuoti Afrikoje.
- Lietuva atmeta Rusijos prašymą švelninti Europos Sąjungos (ES) sankcijas mainais į susitarimą dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra.
- Nacionalinis krizių valdymo centras BNS ketvirtadienį patvirtino, kad praėjusią savaitę paviešinti galimai nutekinti NATO viršūnių susitikimo duomenys yra susiję su įsilaužimu į Lietuvos valdžios institucijų sistemas. „Policija tęsia ikiteisminį tyrimą, todėl jo komentuoti negaliu. Vis dėlto, gylis šitos problemos, tikėtina, yra didesnis, nei buvo manyta iš pradžių. (…) Taip, kibernetinis incidentas buvo fiksuotas, tačiau kokia yra žala – dar nustatinėjama“, – sakė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
