Pažymima, kad tarp aukų yra 9 mėnesių mergaitė. „Laimei, jos būklė stabili. Gydytojai suteikė pagalbą vietoje“, – nurodė Dnipro srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
ES vyksta diskusijos dėl galimo „karinių patarėjų“ dislokavimo Ukrainoje
Europos Sąjunga svarsto galimybę siųsti į Ukrainą „karinius patarėjus“, kurie organizuotų Ukrainos kariuomenės mokymus, balandžio 16 d. spaudos konferencijoje Briuselyje sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Anitta Hipper, rašoma „Kyiv Independent“.
„Iš tiesų, tai buvo aptarta. Tačiau svarbiausia čia yra kuo labiau paremti Ukrainą ir ją sustiprinti“, – pažymėjo ji.
Ir pridūrė: „Vyksta diskusijos dėl misijos pritaikymo, tačiau šiuo metu nieko daugiau negaliu pasakyti.“
Ukrainoje sulaikyti paaugliai, įtariami padedant Rusijai ruošti išpuolius
Ukraina trečiadienį pranešė sulaikiusi devynis žmones, tarp jų – penkis paauglius, įtariamus ruošus sabotažo išpuolius bendradarbiaujant su Rusijos saugumo tarnybomis.
Kyjivas sako užkertantis kelią vis daugiau nepilnamečių planuojamų ir Maskvos remiamų išpuolių.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) teigė, jog operacija vykdyta keturiuose regionuose ir sulaikyti devyni žmonės, o tarp jų – penki 14–15 metų paaugliai.
Pranešama, jog kai kurie įtariamieji planavo prie gyvenamųjų namų ar geležinkelio linijų panaudoti sprogmenis, taip pat ir improvizuotus sprogstamuosius užtaisus. Teigiama, jog pareigūnai konfiskavo daugiau nei 30 kg sprogmenų.
Trumpas pratęsė draudimą Rusijos laivams įplaukti į JAV uostus
Pranešama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas metams pratęsė draudimą Rusijos laivams įplaukti į JAV uostus, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Macronas surengs derybas su atstovais iš JAV: tikslas – užbaigti karą Ukrainoje
JAV valstybės departamentas patvirtino, kad valstybės sekretorius Marco Rubio ir JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas nuo trečiadienio iki penktadienio lankysis Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, kur susitiks su Prancūzijos prezidentu ir dalyvaus derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Tai teigiama trečiadienį paskelbtame oficialiame JAV užsienio reikalų ministerijos pranešime, rašoma „Ukrinform“.
„Valstybės sekretorius Marco Rubio ir ambasadorius Steve‘as Witkoffas balandžio 16-18 d. lankysis Paryžiuje, Prancūzijoje, kur dalyvaus derybose su kolegomis iš Europos, kad būtų pasiektas prezidento D. Trumpo tikslas užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą ir sustabdyti kraujo liejimą“, – nurodė Valstybės departamentas.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį surengs derybas su JAV valstybės sekretoriumi M. Rubio ir Jungtinių Valstijų pasiuntiniu S. Witkoffu, pranešė Eliziejaus rūmai.
Anksčiau trečiadienį JAV valstybės departamentas nurodė, kad M. Rubio ir S. Witkoffas Paryžiuje surengs susitikimą su Europos pareigūnais ir aptars JAV prezidento Donaldo Trumpo tikslą užbaigti 2022 metais Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
Kol kas D. Trumpo pastangos nutraukti karą nedavė jokių rezultatų.
Per dviejų Rusijos raketų smūgį sekmadienį Sumuose žuvo 35 žmones, daugiau nei 100 buvo sužeisti. Šis išpuolis rodo, kad karas dar toli gražu nesibaigė, nors pasaulio lyderiai ieško būdų jam nutraukti.
Pirmadienį, praėjus kelioms dienoms po savo trečiojo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, S. Witkoffas sakė, kad jis pats tiki, jog taikos susitarimas galiausiai bus pasiektas.
Tuo tarpu E. Macronas ėmėsi iniciatyvos, siekdamas sukurti koordinuotą Europos atsaką, kad apsaugotų Ukrainą tiek dabartinio konflikto metu, tiek po to, kai D. Trumpas supurtė Kyjivą ir jo sąjungininkus Vakaruose, inicijuodamas derybas su Maskva dėl karo užbaigimo.
Prancūzijos diplomatinis šaltinis nurodė, kad M. Rubio taip pat susitiks su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Noeliu Barrot. Tikimasi, kad jie kalbėsis apie karą Ukrainoje, padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Irano klausimą.
Tai trečioji M. Rubio kelionė į Europą nuo tada, kai jis pradėjo eiti JAV valstybės sekretoriaus pareigas.
Derybos dėl karo Gazos Ruože nutraukimo šiuo metu taip pat yra įstrigusios, o Izraelis teigia, kad ir toliau neleis humanitarinei pagalbai patekti į šį konflikto draskomą palestiniečių anklavą.
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas (Izraelis Kacas) nurodė, kad blokuodama humanitarinę pagalbą žydų valstybė daro spaudimą islamistų grupuotei „Hamas“.
Susitikimai su Europos lyderiais Paryžiuje vykta po to, kai šeštadienį Omane surengtos retos Jungtinių Valstijų ir Irano diskusijos dėl Teherano branduolinės programos.
Kitas derybų raundas numatytas balandžio 19 dieną.
Rusija daugiau kaip 30 kartų pažeidė paliaubų susitarimą energetikos srityje
Pranešama, jog Rusija daugiau kaip 30 kartų pažeidė JAV remiamas paliaubas energetikos srityje.
Kovo mėn. pagal Vašingtono tarpininkaujamą susitarimą Ukraina ir Rusija įsipareigojo nesikėsinti į naftos telkinius, elektrines ir kitą svarbią energetikos infrastruktūrą abiejose pusėse, rašoma „Sky News“.
Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus spaudos konferencijoje sakė, kad vien per pastarąją parą Rusija atakavo energetikos objektus Chersone ir Mykolajove šalies pietuose bei Poltavoje šalies centre.
„Matome, kad Rusija šį susitarimą pažeidžia beveik kasdien. Nuo susitarimo sudarymo nepraėjo nė mėnuo, tačiau Rusija šį susitarimą pažeidė jau daugiau kaip 30 kartų“, – teigė jis.
Rusijos pajėgos pradėjo naudoti dronus, aprūpintus nuodingomis dujomis
Ukrainos Donecko srityje užfiksuota nauja klastinga rusų išmonė – šį kartą rusai keliuose savo bepiločiuose orlaiviuose įrengė kapsules su dirginančiomis dujomis. Apie tai pranešė Donecko srities valstybinės administracijos pirmininkas Vadimas Filaškinas, rašoma „Unian“.
Jis pažymėjo, kad šiuos dronus numušė Ukrainos gynybos pajėgų naikintuvai ir teigė, jog „rusai nenustos naudoti cheminio ginklo“.
„Raginu visus ukrainiečius, visų pirma Donecko srities gyventojus, atsargiai elgtis su nežinomais objektais gatvėse ir nesiartinti prie nuolaužų“, – pažymėjo jis.
Sulaikytas buvęs Rusijos Kursko srities gubernatorius
Buvęs Rusijos Kursko srities gubernatorius Aleksejus Smirnovas trečiadienį buvo sulaikytas dėl įtarimų sukčiavimu, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, rašoma „Reuters“.
Smirnovas vadovavo Kursko sričiai nuo 2024 m. gegužės iki tų pačių metų gruodžio, kai jį pakeitė Aleksandras Chinšteinas.
Pranešama, kad A. Smirnovas buvo sulaikytas kartu su savo buvusiu pavaduotoju Aleksejumi Dedovu.
Kyjivas: padaryta didelė pažanga derantis dėl iškasenų susitarimo
Kyjivas trečiadienį pranešė, kad padarė pažangą ilgai trunkančiose įtemptose derybose su Vašingtonu dėl gamtinių išteklių susitarimo, kuriuo iš pradžių buvo siekiama užtikrinti tolesnę JAV paramą Ukrainai.
„Mūsų techninės komandos labai kruopščiai kartu dirba prie susitarimo ir padaryta didelė pažanga“, – socialiniame tinkle parašė Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko.
Abi šalys planavo pasirašyti susitarimą dėl strategiškai svarbių Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos, tačiau vasarį po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio ginčo prieš kameras jo pasirašymas buvo atšauktas.
JAV vadovas Donaldas Trumpas siekia, kad Ukraina suteiktų JAV teisę išgauti retųjų elementų kaip kompensaciją už dešimtis milijardų dolerių pagalbos, suteiktos valdant jo pirmtakui Joe Bidenui.
Šaltinis AFP sakė, kad naujesniuose susitarimo projektuose JAV karinė pagalba nėra laikoma Ukrainos skola.
Anksčiau naujienų agentūra „Bloomberg News“ teigė, kad Vašingtonas sušvelnino savo reikalavimus dėl nuo 2022 metų skirtos karinės pagalbos Ukrainai, paskirtos po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į šalį.
Pirmadienį Argentinoje JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad susitarimas dėl iškasenų gali būti pasirašytas jau šią savaitę.
Trumpas įsižeidė dėl „Europos meilės“ Zelenskiui ir nenori raketų Ukrainai tiekti net už pinigus
Leidinys „Politico“, remdamasis šaltiniais, pažymi, kad po konflikto Ovaliajame kabinete Volodymyras Zelenskis išvyko į Didžiąją Britaniją susitikti su karaliumi Karoliu III, o Donaldą Trumpą papiktino ne tik pats susitikimo faktas, bet ir apskritai „Europos meilė“ Ukrainos lyderiui.
Nepalankumą Ukrainos lyderiui taip pat simbolizuoja ir JAV prezidento nenoras net už pinigus parduoti oro gynybos sistemas.
V. Zelenskis taip pat „supykdė“ D. Trumpą, interviu sakydamas, kad taikos susitarimas vis dar „labai, labai toli“. Kai kurie pareigūnai mano, kad tai suveikė kaip „gaidukas, paskatinęs D. Trumpą po 24 valandų nutraukti karinę pagalbą Ukrainai“.
Po kelių savaičių Prancūzija ir Jungtinė Karalystė bandė „nugludinti kraštus“, tačiau V. Zelenskio ir D. Trumpo santykiai vis dar išlieka įtempti.
Trumpas nenori tiekti Kyjivui ginklų net už pinigus
Ukrainai reikia JAV oro gynybos sistemų „Patriot“ ir raketų jai. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė panaudoti ES finansinę pagalbą ir įšaldytą Rusijos turtą šimtams šių raketų ir kitos ginkluotės įsigyti.
Viena „Patriot“ sistemos raketa kainuoja 5,5 mln. eurų. Iš viso V. Zelenskis pasirengęs ginklams išleisti 50 mlrd. dolerių (apie 45 mlrd. eurų). „Duokite mums paketą, į kurį įeitų ir oro gynybos sistemos, ir kitos atitinkamos priemonės, – mes už tai sumokėsime“, – sakė V. Zelenskis Ukrainos žiniasklaidai.
Tačiau JAV prezidentui vis dar labiau rūpi derėtis su Vladimiru Putinu, o ne užsidirbti pinigų iš ginklų tiekimo. Vieno žurnalisto paklaustas, ar ketina parduoti Ukrainai naujų oro gynybos raketų, D. Trumpas atsakė:
„Žinote, jis (Zelenskis) visada nori pirkti raketas. Bet klausykite, jei pradedate karą, turite žinoti, kad galite jį laimėti. Negalite pradėti karo prieš 20 kartų didesnį priešą ir tikėtis, kad kas nors jums duos raketų“.
Ukrainoje Vašingtono atsisakymas sukėlė pasipiktinimą, pažymi „Bild“ OSINT analitikas Julianas Ropke: stebėtojai ir aktyvistai sako, kad D. Trumpo politika tik skatina dar didesnį kraujo praliejimą.
Kremlius atsisako pasakyti, kada baigsis smūgių į Ukrainos energetikos infrastruktūrą moratoriumas
Kremlius trečiadienį atsisakė patikslinti, kada baigsis ir ar bus pratęstas 30 dienų smūgių į Ukrainos energetikos infrastruktūrą moratoriumas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo 18-ąją pareiškė įsakęs savo kariuomenei 30-čiai dienų nutraukti atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, tačiau nuo to laiko Kyjivas kelis kartus apkaltino Maskvą apšaudžius tokio tipo objektus.
„Mes jus informuosime. Dar nesu pasiruošęs pasakyti, koks sprendimas buvo priimtas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas nurodyti tikslų laiką, kada V. Putino įsakymas turėtų nustoti galioti.
Kremlius teigė, kad V. Putinas įsakymą stabdyti smūgius davė po pokalbio telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Po savaitės JAV pareigūnai Saudo Arabijoje surengė atskiras derybas su Rusijos ir Ukrainos delegacijomis, po kurių Baltieji rūmai pranešė, kad abi pusės sutiko „parengti priemones“, skirtas įgyvendinti „susitarimą uždrausti smūgius į Rusijos ir Ukrainos energetikos objektus“.
Tačiau nebuvo įtvirtintas joks oficialus Maskvos ir Kyjivo susitarimas ir pasigirdo prieštaringi teiginiai, kada įsigaliojo abiejų pusių įsipareigojimas stabdyti tokius smūgius. Ukraina ir Rusija nuo to laiko nuolat kaltino viena kitą toliau smūgiuojant į energetikos taikinius.
Ukraina iki rugpjūčio pratęsė karo padėtį ir mobilizaciją
Ukraina dar 90 dienų – iki rugpjūčio – pratęsė karo padėtį ir mobilizaciją. Anot žiniasklaidos, atitinkamus prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymus parėmė gerokai daugiau nei du trečdaliai parlamentarų.
Karo padėtis dabar galios iki rugpjūčio 6 d. Jei nebūtų pratęsta, jos galiojimas būtų baigęsis gegužės 9 d. Ukraina jau daugiau kaip trejus metus priešinasi Rusijos agresijai.
Prieš balsavimą parlamente buvęs prezidentas Petro Porošenka kritikavo skubą priimti sprendimą dar likus beveik mėnesiui iki termino pabaigos ir kalbėjo apie piktnaudžiavimą karo padėtimi. „Ji naudojama ne tik šalies gynybai, bet ir autoritariniam režimui kurti“, – socialiniuose tinkluose rašė opozicijos lyderis, kuriam V. Zelenskis yra įvedęs sankcijas. Neribota prezidento administracijos valdžia deputatų atžvilgiu esą žemina Ukrainą.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį šalyje buvo įvesta karo padėtis ir paskelbta mobilizacija. Dėl to nevyko eiliniai prezidento ir parlamento rinkimai. Be to, šaukiamojo amžiaus – 18–60 – metų amžiaus vyrai tik išimtinais atvejais gali išvykti iš šalies.
Ukraina apie Šiaurės Korėjos karius: suskaičiavo, kiek jų jau žuvo ir įvardijo, kokios naujos taktikos jie griebėsi
Šiaurės Korėja Rusijos kare prieš Ukrainą jau neteko maždaug penkių tūkstančių karių, sako Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas, rašo UNIAN. Anot jo, dar šeši tūkstančiai karių yra Kursko srityje ir toliau kovoja.
Jo teigimu, šiaurės korėjiečiai gali dalyvauti Rusijos puolime Charkivo ir Sumų regionuose.
A. Černiakas teigia, kad Šiaurės Korėjos kariai tobulėja, pagerino savo mokymus ir pakeitė taktiką. Jei anksčiau jie atakuodavo dideliu mastu ir tapdavo Ukrainos artilerijos ir bepiločių lėktuvų taikiniu, tai dabar jie juda grupėmis po vieną ar du.
Žvalgybos atstovas pabrėžia, kad kalbos barjeras su rusų okupantais, dėl kurio buvo tikimasi, kad šiaurės korėjiečiai negalės kovoti, jiems įtakos neturėjo. Jie tik gauna užduotis, o paskui vykdo į puolimus nesusikalbėdami su rusais.
Danija ketina siųsti karių į mokymus Ukrainoje
NATO narė Danija planuoja į mokymus Ukrainoje pasiųsti neginkluotų karių, trečiadienį transliuotojui „TV 2“ pasakė Danijos kariuomenės vadas Peteris Boysenas.
Jo teigimu, danų kariai mokysis iš ukrainiečių ir ypač stengsis pasisemti patirties bepiločių orlaivių karybos srityje.
P. Boysenas transliuotojui pasakojo, kad danų karių mokymai vyks toli už fronto linijų – greičiausiai vakarų Ukrainoje įsikūrusiuose mokymo centruose. Karių mokymai gali prasidėti jau šią vasarą, pasakė jis.
Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas atsisakė komentuoti šiuos planus, sakydamas, kad šis klausimas priklauso kariuomenės jurisdikcijai, pranešė naujienų agentūra „Ritzau“.
Rusijos ambasadorius perspėjo apie danų kariams kylančią riziką
Planai siųsti karius į mokymus sukėlė Rusijos ambasados Kopenhagoje nepasitenkinimą. Tam pačiam transliuotojui „TV 2“ išsiųstame rašte Rusijos ambasadorius Danijoje Vladimiras Barbinas pareiškė, kad Danijos karių mokymai Ukrainoje „dar labiau įtrauktų Daniją į konfliktą“ ir „išprovokuotų tolesnę nekontroliuojamą eskalaciją“.
V. Barbinas toliau teigė, kad toks sprendimas „kelia pavojų danų karių gyvybėms“, mat visi Ukrainoje esantys kariniai objektai, įskaitant šalies vakaruose įsteigtus mokymo ir švietimo centrus, yra Rusijos armijos „teisėtais taikiniais“.
Nuo to laiko, kai Rusija prieš daugiau nei trejus metus pradėjo savo karą, Danija – viena iš NATO steigėjų ir narių – buvo ir yra viena iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų.
Kyjive – atsisveikinimas su fronte žuvusiu lietuviu: surengta pagerbimo ceremonija
Trečiadienį Kyjive Maidano aikštėje vyko atsisveikinimo su Ukrainoje žuvusiu lietuviu Tomu Valentėliu ceremonija.
Apie tai „Facebook“ pranešė „Blue/Yellow“ ir politologas Alvydas Medalinskas.
Ukrainos pajėgos numušė 57 Rusijos bepiločius orlaivius, dar 34 dingo iš radarų ekranų
Balandžio 16-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 57 Rusijos bepiločius orlaivius, o dar 34 dingo iš radarų ekranų.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybė.
Nuo balandžio 15 d. 20.30 val. Rusijos pajėgos inicijavo ataką pasitelkdamos 97 „Shahed“ tipo smogiamuosius bepiločius orlaivius bei įvairaus tipo imitacinius bepiločius, kurie buvo paleisti iš Kursko, Briansko, Milerovo ir Primorsko Achtarsko Rusijoje bei Čaudos okupuotame Kryme krypčių.
Oro puolimą atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki balandžio 16 d. 9.30 val. buvo patvirtinta, kad Rytų, Šiaurės, Vidurio ir Pietų Ukrainoje buvo sunaikinti 57 „Shahed“ tipo smogiamieji bepiločiai orlaiviai ir kitokio tipo bepiločiai. 34 imitaciniai bepiločiai orlaiviai dingo iš radarų ekranų, nesukeldami jokių neigiamų padarinių.
Ataka paveikė kelis regionus, įskaitant Sumus, Odesą, Dnipropetrovską, Kyjivą ir Poltavą.
Per rusų išpuolius Chersone vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sužeisti
Rusų atakos Chersono mieste Ukrainos pietuose trečiadienį pražudė vieną ir sužeidė dar tris žmones – oficialių asmenų teigimu, miestui buvo suduotas dvigubas smūgis.
Regiono vadovas Oleksandras Prokudinas pranešė, kad per antpuolį žuvo vyras, dar trys asmenys buvo sužeisti, pridurdamas, kad, į įvykio vietą atvykus gelbėtojams, rusai vėl puolė.
„Tai yra taktika, kurią Rusija tyčia naudoja, kad neleistų padėti nukentėjusiesiems bei pakenktų medikams, gelbėtojams ir policijos pareigūnams“, – socialiniuose tinkluose rašė O. Prokudinas.
2022 m. prasidėjus Rusijos invazijai, priešų pajėgos buvo užėmusios Chersoną. Po kelių mėnesių Ukrainai jį atsiėmė, tačiau nuo to laiko miestą nuolat apšaudo rusų artilerija.
Netoliese ant Juodosios jūros krantų esančiame Odesos mieste per rusų dronų antskrydį buvo sužeisti trys žmonės, pranešė vietos valdžios atstovai.
Ukrainos ir tarptautinės bendruomenės vadovai pasmerkė rusų pastaruoju metu įvykdytas atakas, nusinešusias dešimtis gyvybių.
JAV pastangos užbaigti karą kol kas buvo bevaisės.
„Bloomberg“: JAV švelnina reikalavimus Ukrainai, susitarimas dėl iškasenų gali būti pasirašytas jau netrukus
JAV švelnina reikalavimus Ukrainai derybose dėl naudingųjų iškasenų sandorio, rašo „Bloomberg“.
Anot leidinio šaltinių, Donaldo Trumpo administracija sumažino pagalbos, kurią JAV yra suteikusi Ukrainai, sąmatą nuo 300 mlrd. iki 100 mlrd.
D. Trumpo administracija spaudžia Kyjivą sudaryti susitarimą dėl pelno, gauto iš būsimų Ukrainos investicinių projektų, pasidalijimo. Čia įeina ir minėtas sandoris dėl naudingųjų Ukrainos iškasenų. Vašingtonas tai laiko kompensacija už pagalbą, suteiktą Ukrainai valdant Joe Bidenui.
Susitarimu JAV būtų suteikta pirmumo teisė į pelną, pervedamą į specialų investicijų fondą, kurį kontroliuotų Vašingtonas. Kyjivas siekia geresnių sąlygų ir atsisako pripažinti ankstesnę JAV pagalbą kaip skolą.
Pirmadienį paklaustas apie derybų eigą, Iždo sekretorius Scottas Bessentas sakė, kad savaitgalį Ukraina pateikė priešingą pasiūlymą ir derybos tebevyksta.
„Esame labai, labai arti“, – sako jis.
„Jis gali būti pasirašytas jau šią savaitę“, – priduria S. Bessentas.
Penktadienį ir šeštadienį vykusios derybos buvo konstruktyvios, agentūrai sakė vienas iš šaltinių. Tačiau JAV vis dar vertino šį susitarimą kaip galimybę susigrąžinti išlaidas Ukrainoje per pelną iš fondo.
D. Trumpo administracija ir toliau nenori įsipareigoti dėl būsimų investicijų į fondą – tai yra pagrindinis Kyjivo interesas bet kokiame tokiame susitarime – ir atidėjo šio klausimo svarstymą. Vietoj to JAV ir toliau primygtinai reikalauja, kad JAV karo meto išlaidos Ukrainai būtų laikomos Vašingtono įnašu į fondą.
Ukrainos derybininkams sunkiai sekėsi atkalbėti JAV kolegas nuo tokio požiūrio, kuriuo buvo paremti Vašingtono reikalavimai.
Leidinys pastebi, kad Kyjivui šioje situacijoje reikia elgtis atsargiai. Viena iš užduočių Kyjivui kitame susitikime bus pateikti išsamią informaciją apie konkrečius projektus, kurie galėtų būti pradėti pagal susitarimą.
Amerikos komandos pateiktame pelno pasidalijimo susitarimo projekte numatytos kelios Ukrainos nuolaidos, pavyzdžiui, leidimas JAV dalytis galimomis pajamomis iš Ukrainos investicijų į pelningą turtą, įskaitant naftą, dujas, retųjų žemių iškasenas ir jūrų uostus.
Balandžio 4 d. raketos smūgio Kryvij Rihe aukų skaičius išaugo iki 20
Žuvusiųjų per balandžio 4 d. Kryvij Rihe raketos suduotą smūgį skaičius išaugo iki 20 – ligoninėje mirė per antskrydį sužeistas jaunuolis.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Tragiška žinia... Ligoninėje mirė 23-ejų jaunuolis, balandžio pradžioje sužeistas per raketinę ataką Kryvij Rihe“, – rašė jis.
Iš viso per balandžio 4 d. raketos smūgį žuvo 20 žmonių.
Dnipropetrovsko regiono karinės administracijos spaudos tarnyba pranešė, kad šiuo metu Kyvij Riho, Dnipro ir kitose medicinos įstaigose yra gydoma 15 suaugusiųjų ir keturi vaikai, sužeisti per antskrydį.
„Šiuo metu Kryvij Rihe yra hospitalizuota 15 nukentėjusiųjų, jų būklė patenkinama. Visi jie yra suaugusieji“, – nurodė spaudos tarnyba.
Be to, Dnipro ligoninėje tebegydomi du vaikai, į šį miestą pervežti iš Kryvij Riho. Jų būklė taip pat patenkinama. Dar du vaikai buvo perkelti į už regiono ribų esančias gydymo įstaigas.
Balandžio 4 d. rusų pajėgos vienam iš gyvenamųjų Kryvij Riho rajonų smogė raketa. Per šią ataką žuvo dvidešimt žmonių, devyni žuvusieji yra vaikai.
Miestą Rusijos gilumoje atakuoja bepiločiai – gyventojams liepta neiti iš namų, įvesta karinė technika
Liudininkai praneša apie vykstančią bepiločių ataką Rusijos Šujos mieste – už Maskvos esančioje Ivanovo srityje. Vaizdo įrašuose matyti sprogimai miesto teritorijoje. Pranešama, kad būtent šiame mieste dislokuota Ukrainos sumų miestą apšaudžiusi 112-oji raketų brigada.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 1 050 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. balandžio 15 d. rusų armija Ukrainoje jau prarado maždaug 936 210 karių, iš kurių 1 050 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 10 638 rusų tankus (+9), 22 163 šarvuotųjų kovos mašinų (+13), 26 377 artilerijos sistemas (+87), 1 364 raketų paleidimo sistemas, 1 132 oro gynybos sistemas, 370 karo lėktuvų, 335 sraigtasparnius, 32 837 nepilotuojamuosius orlaivius (+146), 3 145 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 44 472 transporto priemones ir kuro cisternas (+133), 3 804 specialiosios įrangos vienetus.
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat atnaujinami.
Pranešama, kad Pokrovsko sektoriuje Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų 109-osios atskirosios brigados Muramasos būrio kariai sėkmingai dronais atakavo Šiaurės Korėjos savaeigės artilerijos sistemą „M-1978“.
Du Trumpo bendražygiai vyksta į Prancūziją: aiškėja darbotvarkė
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šią savaitę turėtų vykti į Paryžių, rašo „Politico“. Anot leidinio, tai patvirtino du šaltiniai, susipažinę su kelionės planais.
S. Witkoffas susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o M. Rubio kalbėsis su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Noëliu Barrot. Anot šaltinių, vėliau M. Rubio vyks į Afriką.
Planuojama, kad JAV ir Prancūzija aptars Ukrainos klausimą, Iraną ir prekybos santykius, D. Trumpo muitus.
E. Macrono susitikimas su S. Witkoffu įvyks praėjus vos kelioms dienoms nuo S. Witkoffo susitikimo su Vladimiru Putinu.
Pasak Baltųjų rūmų spaudos sekretorės, susitikimas Maskvoje buvo „dar vienas žingsnis derybų procese siekiant paliaubų“.
Rusų dronai smogė Ukrainos Odesos uostamiesčiui
Rusų nepilotuojamieji orlaiviai praėjusią naktį atakavo Ukrainos Odesos uostamiestį – per antskrydį nukentėjo keletas gyvenamųjų namų, viename iš jų kilo gaisras, trečiadienį platformoje „Telegram“ rašė karinis regiono gubernatorius Olehas Kiperis.
Apie žuvusiuosius ar sužeistuosius kol kas nepranešama.
Antradienį Odesoje lankėsi NATO generalinis sekretorius Markas Rutte bei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Oro gynybos agentūrų teigimu, spiečiams nepilotuojamųjų orlaivių nakčia įskridus į Ukrainos oro erdvę, oro pavojaus sirenos kaukė sostinėje Kyjive ir dar keliuose Ukrainos miestuose.
Jokios informacijos apie konkrečius dronų taikinius kol kas nėra.
Puldama Ukrainos miestus, Rusija vis dažniau naudoja savižudžius dronus, o antskrydžius dažnai organizuoja naktį, kad apsunkintų oro gynybos sistemų darbą, o civilius užkluptų miegančius.
Kyjivas nuo plataus masto Rusijos invazijos ginasi nuo 2022 m. vasario.
Kvapą gniaužiantis įrašas: Chersono pareigūnas papuolė į rusų apšaudymą
Chersono srities karinės administracijos vadovas Romanas Mročko papuolė į Rusijos ataką, rašo „Kanal 24“. Jis filmavo vaizdo įrašą apie rusų išpuolių padarinius, o tuo metu virš jo praskrido rusų sprogmuo.
Anot leidinio, antradienio rytą rusai pradėjo Chersono apšaudymą. Auštant rusai atakavo miestą valdomomis aviacinėmis bombomis.
Po apšaudymo į atakos vietą atvyko Chersono miesto karinės administracijos vadovas R. Mročko. Vietoje jis pradėjo filmuoti vaizdo įrašą. Befilmuojant virš B. Mročko praskrido dar vienas sprogmuo, administracijos vadovas krito ant žemės.
NATO vadovas apie Ukrainos narystę: „Niekada nežadėjome, kad tai bus taikos susitarimo dalis“
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie Aljanso yra neišvengiamas, tačiau tai nebus taikos susitarimo su Rusija elementas. Apie tai jis kalbėjo „We-Ukraine“, rašo „Kanal 24“.
„Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas. Toks buvo Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas, ir niekas nepasikeitė. Kai sakėme, kad Ukraina vieną dieną taps NATO nare, niekada nežadėjome, kad tai bus taikos susitarimo dalis“, – pabrėžia jis.
Anot M. Rutte, Vakarų tikslas yra užtikrinti Ukrainai „tikrą taiką“, o ne dar vieną konflikto įšaldymą.
„Žinoma, tai, ko siekia Amerikos prezidentas, yra užtikrinti Ukrainai ilgalaikę ilgalaikę taiką. Tai yra, ne į Minską-3, o į tikras paliaubas ir taikos susitarimą“, – pabrėžia M. Rutte.
Ukraina tęsia derybas su Vokietija dėl raketų „Taurus“ tiekimo
Ukraina toliau kalbasi su Vokietija dėl galimybės gauti kruizinių raketų „Taurus“ ir tikisi paramos iš būsimosios vyriausybės. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas apie tai sakė duodamas interviu žiniasklaidos grupei RND.
Paklaustas, ar jis mano, kad Vokietija perduos šias raketas, jeigu federaliniu kancleriu taps Friedrichas Merzas, O. Makejevas atsakė, kad būdamas diplomatu jis visada tikisi, jog žmonės laikysis duoto žodžio.
Anksčiau A. Merzas pasisakė už raketų „Taurus“ tiekimą Ukrainai. Ambasadorius teigia, kad šiuo klausimu vyksta diskusijos.
„Tačiau leiskite man pasakyti – mes diskutuojame ne per žiniasklaidą, bet tiesiogiai su būsimuoju federaliniu kancleriu“, – sakė O. Makejevas.
Jis pridėjo, kad Ukrainai tikrai reikia šių raketų tam, kad šalies ginkluotosios pajėgos galėtų efektyviai smogti tam tikriems Rusijos kariuomenės vienetams.
Kalbėdamas apie Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo nenorą perduoti Ukrainai raketų „Taurus“ baiminantis, kad toks žingsnis išprovokuotų Rusiją, o karas dar labiau išplistų, O. Makejevas teigė, kad „baimė nėra gera patarėja karo metu“.
Pasak jo, Rusijai itin naudinga, kai bijoma ir vengiama ryžtingų sprendimų, o savo propagandoje Kremlius deda pastangas tokią baimę dar skatinti.
F. Merzas gegužės 9 d. planuoja apsilankyti Ukrainoje. 2022 m. gegužę jis buvo vienas pirmųjų užsienio politikų atvykusių į Ukrainą po to, kai į šalį įsiveržė Rusija.
Vokietijos konservatorių lyderio F. Merzo vadovaujamas CDU/CSU blokas vasarį laimėjo rinkimus į parlamentą, o jis gali tapti naujuoju Vokietijos kancleriu.
Praeitą savaitę CDU ir CSU sąjunga susitarė su Socialdemokratų partija (SPD) sudaryti Vyriausybę.
„Politico“: kruvinas Rusijos smūgis Ukrainoje nebuvo klaida ir Trumpas tai žino, bet bando užstoti Putiną
Smūgis Sumuose nebuvo klaida, nukrypimas ar nelaimingas atsitikimas. Tai buvo Rusijos taktikos dalis ir Vašingtonas tai žino, rašo „Politico“ nuomonių redaktorius Jamie Dettmer.
Praėjus kelioms valandoms po to, kai per Rusijos balistinės raketos smūgį Ukrainos Sumų miestui žuvo 35 civiliai gyventojai ir daugiau kaip šimtas buvo sužeisti, JAV prezidentas Donaldas Trampas šią ataką pavadino „siaubingu dalyku“. Jis taip pat sakė, kad tai galėjo būti klaida.
Vis dėlto, kaip pastebi leidinys, D. Trumpo žodžiai nesueina su tuo, ką sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis – „taip elgtis gali tik visiškai išprotėję padugnės“. D. Trumpo žodžiai taip pat prieštarauja jo paties specialiajam pasiuntiniui Keithui Kelloggui. K. Kelloggas nedvejodamas pareiškė, kad Sumų smūgis „peržengia bet kokią padorumo ribą“.
„Kremlius neigia sąmoningai taikęs į civilius gyventojus, o tai pagal tarptautinę teisę laikoma karo nusikaltimu. Tačiau Rusijos smūgiai buvo gerai dokumentuoti – smūgiai ligoninėms, mokykloms, gimdymo skyriams, teatrams... sąrašas tęsiasi. Tai nusistovėjusi Maskvos karinė strategija“, – rašo J. Dettmer.
Esant J. Bideno vadovybei, Pentagonas tuo neabejojo.
„Vertiname, kad Rusija sąmoningai smogė civilinei infrastruktūrai ir nekariniams taikiniams, siekdama be reikalo pakenkti civiliams gyventojams ir bandydama įvaryti siaubą gyventojams“, – dar 2022 m. teigė JAV kariuomenės pareigūnai.
Rusija toliau siekia palaužti Ukrainos valią priešintis, demoralizuoti ir išsekinti jos gyventojus bei priversti juos pasiduoti nuo psichinio ir fizinio nuovargio. Rusai smūgiuoja šalčiausiu metu į energetikos infrastruktūrą, palieka gyventojus be šildymo, elektros.
„Smūgis Sumuose nebuvo klaida, nukrypimas ar nelaimingas atsitikimas. Jo pobūdis atitinka seniai nusistovėjusią Rusijos taktiką – smogti miesto centrui du kartus, vadinamuoju „dvigubu smūgiu“. Tai reiškia, kad po pirmojo smūgio po pertraukos seka antrasis, kurio tikslas – nužudyti arba sužeisti į įvykio vietą atskubėjusius gelbėtojus ir pirmosios pagalbos tarnybų darbuotojus.
Verbų sekmadienį antroji raketa buvo paleista praėjus penkioms minutėms po pirmosios. Tai apskaičiuota“, – rašo J. Dettmer.
Švedija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl išpuolio Ukrainos Sumuose
Švedijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių, protestuodama prieš Maskvos išpuolius prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus.
„Rusijos ambasadoriui buvo pabrėžta Rusijos atsakomybė saugoti civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – teigiama Švedijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Ambasadorius Sergejus Beliajevas buvo iškviestas „siekiant užimti aiškią poziciją dėl nuolatinių Rusijos išpuolių prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus bei rimtų išpuolių prieš Sumų ir Kryvyj Riho miestus pastarosiomis savaitėmis“, sakoma jame.
Per dviejų Rusijos raketų smūgį sekmadienį Sumuose žuvo 35 žmones, daugiau nei 100 buvo sužeisti.
Pasaulio lyderiai pasmerkė išpuolį. Tai buvo daugiausiai aukų 2025 metais pareikalavusi ir viena baisiausių nuo Rusijos įsiveržimo prieš daugiau nei trejus metus ataka.
Per kitą Rusijos išpuolį Ukrainos centre esantį Kryvyj Rihe penktadienį žuvo 20 žmonių, įskaitant devynis vaikus.
Kryvyj Rihas, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko gimtasis miestas, yra maždaug už 80 km nuo fronto linijos, o rusai nuolat jį atakuoja dronais ir raketomis nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį.
„Tai nėra taikos siekiančios šalies veiksmai“, – socialiniame tinkle „X“ sakė švedų užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard (Marija Malmer Stenergard).
„Švedijos vyriausybė ragina Rusiją nedelsiant išvesti visus savo karius iš Ukrainos teritorijos. Švedijos vyriausybė nori teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje ir rems Ukrainą tiek, kiek reikės", – pridūrė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
taip pat Ukrainos ginkluotosios pajėgos kacapinius šūdus, kurie šovė balistinę sekmadienį Sumuose, pavertė gruz200-vienam net žarnos mėtėsi, o dar prieš 3 dienas jis žvengė iš žuvusių.
tuo tarpu senas pirdyla Trampas elgiasi kaip diktatorius ir mindo konstituciją:nebeklauso net JAV aukščiausiojo teismo reikalavimo išsiųstus nekaltus JAV piliečius grąžinti iš El Salvadoro(aušvico) kalėjimo. Šis senas kasdien darosi vis labiau diktatoriškas, linkime cholesteroliui greičiau padaryti savo darbą.
Slava Ukraini, smert kacapam!
BUTINA nepavargti remti Ukrainos!! Mes visa lietuva turime nepavargti buti Ukraina !!
PRIVALOME siusti LT karius i Ukraina !! Reikia kuo daugiau sankciju deti Rusijai ir visoms PRO-rusiskom salim!!
Rusai dronais atakuoja Dniprą: pranešama, kad žuvo mergaitė
Per Rusijos išpuolį Dnipro mieste žuvo mergaitė. Aukų skaičius išaugo iki septynių.
Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipro srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, rašo „Ukrinform“.
„Rusai Dnipro mieste nužudė jauną merginą. Dar 7 žmonės buvo sužeisti“, – sakoma jo pranešime.
Pažymima, kad tarp aukų yra 9 mėnesių mergaitė. „Laimei, jos būklė stabili. Gydytojai suteikė pagalbą vietoje“, – sakė S. Lysakas.
Gaisrai Dnipro mieste kilo dėl priešo bepiločių lėktuvų atakos.