23:05 | Latvija uždraudė automobilius su rusiškais numeriais
Ketvirtadienį, vasario 15 d., Latvijoje įsigalioja Kelių eismo įstatymo pataisos, leidžiančios konfiskuoti automobilius su rusiškais numeriais, praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi vietos žiniasklaida.
Rusijoje registruotų automobilių savininkai iki vasario 14 d. turėjo užregistruoti savo transporto priemones Latvijoje arba išvežti jas iš šalies.
Pagal naujas pataisas Rusijoje registruoti automobiliai gali likti Latvijoje tik tuo atveju, jei jie yra gabenami tranzitu. Pažymėtina, kad Rusijoje registruota transporto priemonė gali kirsti Latvijos teritoriją tranzitu tik vieną kartą.
22:23 | GUR pateikė daugiau detalių apie nuskandintą karo laivą
Rusijos desantinio laivo „Cezaris Kunikovas“ nuskandinimą galima laikyti Ukrainos gynybos žvalgybos (GUR) pasveikinimu ukrainiečiams su Valentino diena. Tai pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas, atsakydamas į „UNIAN“ klausimą apie situaciją su šiuo laivu.
„Tai sudėtingas laikotarpis, sunkūs laikai. Tačiau net ir šiais sunkiais laikais ukrainiečiai turi teisę švęsti. Todėl Ukrainos gynybos žvalgyba ir visi Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų komponentai šiandien pasveikino Ukrainos vyrus ir moteris su Valentino diena. Ir tai yra sėkminga operacija, kai „Cezaris Kunikovas“ dabar yra dugne, o visi laimingi ir džiaugiasi“, – sakė A. Jusovas.Jis pridūrė, kad visas pasaulis mato, kaip efektyviai dirba Ukrainos jūrų dronai.
„Magura“ dabar yra labai galingas prekės ženklas. Jis tikrai galingesnis už Rusijos vadinamuosius didžiuosius desantinius laivus“, – sakė žvalgybos pareigūnas.
A.Jusovas taip pat pažymėjo, kad tokių sėkmingų operacijų dažnumas rodo, jog ukrainiečiai mokosi, tobulina savo taktiką ir strategiją.
„Ir, žinoma, tokie įvykiai tęsis“, – pabrėžė jis.
GUR atstovas pridūrė, kad šiandienos pralaimėjimas Rusijai ir dar vieno karo laivo sunaikinimas yra didelis smūgis valstybės agresorės laivyno pajėgumams.
„Žinoma, agresorius pajus to pasekmes. Tiesą sakant, ypač po šiandienos operacijos, mes galime uždėti riebų kryžių ant priešo planų ir bandymų ilgą laiką vykdyti rimtas desantines operacijas prieš Ukrainą“, – sakė V. Jusovas.
Jis pažymėjo, kad negali įvardyti operacijos metu panaudotų jūrinių dronų skaičiaus, tačiau priminė, kad tai buvo „Magura V5“ jūriniai dronai.
„Maždaug už keturių kilometrų nuo kranto, Alupkos rajone, ši operacija iš tikrųjų buvo vykdoma. Tai sudėtingos operacijos, joms ruošiamasi ilgai. Stebimi maršrutai, renkami duomenys. Ir dar yra pačios operacijos planavimas. Viskas vyko pagal planą, efektyviai“, – sakė DIU atstovas.
A. Jusovas pabrėžė, kad priešo laivas buvo sunaikintas ir negali būti atkurtas.
21:33 | Podoliakas pašiepė Kremliaus pasiūlymą JAV: „Tai beprotybė“
Kremliaus pasiūlymas JAV vadovybei „įšaldyti“ karą Ukrainoje yra beprotiškas, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michaila Podoliakas.
Anot jo, negali būti nė kalbos apie tai – jokių kompromisų su Maskva nebus, skelbia „UNIAN“.
„Rusija Ukrainai siūlo tik „kapituliacijos“ sąlygas. ... Nėra jokių siūlymų dėl derybų proceso. O konflikto įšaldymas Ukrainai būtų nuostolingas Ukrainai“, – teigė M. Podoliakas.
Jis paaiškino, kad Rusija reikalauja trijų dalykų, kurie yra „konflikto įšaldymo“ dalis.
„Pirmas dalykas – mūsų teritorijos. Antrasis – kad Ukraina atsisakytų savo savarankiškumo ir suvereniteto. Trečiasis – karo nusikaltimai“, – sakė M. Podoliakas.
Jo nuomone, įšaldžiusi konfliktą Rusija galėtų daug įžūliau elgtis užsienio rinkose. Be to, tai taptų operatyvine pauze Rusijai.
„Per šį laiką Rusija tęs savo ekonomikos militarizaciją, toliau kaups išteklius, toliau tobulins savo karines priemones. Taigi iš esmės Rusija tiesiog nori gauti kelių mėnesių pauzę, kad pagerintų savo ekspansijos kokybę“, – reziumavo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas.
20:31 | Bideno prašo atskleisti grėsmę nacionaliniam saugumui
Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Mike'as Turneris įspėjo Kongreso narius apie „rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui“ ir paragino prezidentą Joe Bideną atskleisti visą su ja susijusią žvalgybinę informaciją, praneša CNN.
„Prašau prezidento Bideno išslaptinti visą su šia grėsme susijusią informaciją, kad Kongresas, administracija ir mūsų sąjungininkai galėtų atvirai aptarti veiksmus, kurių reikia imtis reaguojant į šią grėsmę“, – trumpame rašytiniame pareiškime sakė M. Turneris.
Savo ruožtu CNN šaltiniai teigia, kad grėsmė susijusi su Rusija.
19:59 | Bideno patarėjas: Ukrainos kariai „normuoja amuniciją arba jos beveik nebeturi“
Ukrainos kariams ima baigtis amunicija – tuo tarpu respublikonai Kongrese toliau blokuoja didžiulį JAV karinės pagalbos, kurią prašo suteikti prezidentas Joe Bidenas, paketą, trečiadienį pasakė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Rusams puolant sausuma ir oru, „mes vis dažniau gauname pranešimų, kad Ukrainos kariai fronte normuoja amuniciją arba jos beveik nebeturi“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė nacionalinio saugumo konsultantas Jake‘as Sullivanas.
19:23 | Putinas lankysis NATO šalyje
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas gali apsilankyti Turkijoje prieš kitą mėnesį vyksiančius rinkimus Rusijoje, pranešė vietos naujienų agentūra RIA, remdamasi Kremliaus atstovu spaudai Dmitrijumi Peskovu.
Pastarąjį kartą V. Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayypas Erdoganas susitiko 2023 m. rugsėjį Rusijos prezidento atostogų rezidencijoje Juodosios jūros Sočio kurorte.
Pažymėtina, kad Turkija bus pirmoji NATO šalis, į kurią V. Putinas atvyks po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį.
18:05 | Iš JAV – griežta žinia Vladimirui Putinui: „Mes nesitrauksime“
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį atidarė Ramšteino kontaktinės grupės susitikimą Ukrainai paremti, sakydamas, kad Vakarų sąjungininkai ir partneriai kovoje su Rusija toliau ryžtingai rems ukrainiečius.
L. Austinas pažymėjo, kad susitikime dalyvauja daug sąjungininkų ir partnerių iš viso pasaulio, o tai liudija koalicijos ryžtą ir vienybę remiant Ukrainą.
„Mes nesitrauksime“, – pabrėžė L. Austinas ir priminė, kad šį mėnesį sukanka dveji metai nuo visapusiškos Rusijos invazijos į taikią ir demokratinę Ukrainą.
JAV gynybos sekretorius, kad viso pasaulio šalys susivienijo dėl Ukrainos.
„Po beveik dvejų metų šios kontaktinės grupės šalis vis dar vienija bendras tikslas. Kremlius ir toliau viliasi, kad mes visi prarasime susidomėjimą Ukraina ir kad mūsų parama silpnės ir blės. Tačiau aš esu kaip niekada ryžtingas ir žinau, kad jūs taip pat. Ši kontaktinė grupė išlieka ryžtinga, bebaimė ir tvirta“, – pabrėžė L. Austinas.
„Amerika ir toliau rems principingą Ukrainos kovą prieš imperinę Putino agresiją“, – sakė L. Austinas.
Jo nuomone, Kremlius vis giliau grimzta į savo veiksmų sukeltą saviizoliaciją.
17:17 | Rusams apšaudžius Mykolajivką, žuvo dvi moterys
Per Rusijos apšaudymą Mykolajivkos mieste Donecko srityje trečiadienį žuvo dvi moterys. Vienas asmuo buvo sužeistas, feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Anot duomenų, žuvusios moterys yra 62 ir 74 metų. Rusai apie 14.00 val. apšaudė vieną miesto gyvenamąjį rajoną.
16:29 | Cameronas lankosi Rytų Europoje, kad sustiprintų paramą Ukrainai
Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas trečiadienį Bulgarijoje pareiškė, kad šiuo metu nėra nieko svarbiau už tvirtą paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresija.
Žurnalistams Sofijoje D. Cameronas sakė, kad šį parama yra ne tik Europos, bet ir pasaulio saugumo klausimas.
„Putinas mano, kad gali mus pranokti ir įveikti, bet mes ketiname įrodyti, kad jis klysta“, – sakė D. Cameronas po derybų su Bulgarijos ministru pirmininku Nikolajumi Denkovu ir užsienio reikalų ministre Marija Gabriel.
Po Bulgarijos D. Cameronas lankysis Lenkijoje, o vėliau dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje, kur, kaip tikimasi, ragins sąjungininkus didinti ginklų Ukrainai gamybos apimtis.
D. Camerono vizitų metu bus aptariama, kaip sustiprinti su Rusija kariaujančią Ukrainą, padėti jai iškovoti pergalę, jei V. Putinas pratęstų karo veiksmus, ir padėti pamatus ilgalaikei Ukrainos ateičiai, pranešė jo biuras.
D. Cameronas taip pat paragino JAV Kongresą patvirtinti didesnį finansavimą Ukrainai, pažymėdamas, kad Jungtinė Karalystė, kaip ir Europos Sąjunga, paskelbė savo paramos paketą kitiems metams.
„Jei sudėtume Ukrainą remiančias šalis, ekonominiu požiūriu mes lenkiame Rusiją 25 prieš vieną. Viskas, ką turime padaryti, tai užtikrinti, kad ši ekonominė jėga duotų naudos, ir tikiuosi, kad tai įvyks Vašingtone artimiausiomis valandomis“, – sakė D. Cameronas.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį paragino Atstovų Rūmų respublikonus skubiai balsuoti dėl 95 mlrd. dolerių (88 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui paketo, perspėdamas, kad šio įstatymo projekto, kurį ryte patvirtino Senatas, atmetimas reikštų pergalę Rusijai ir jos prezidentui V. Putinui.
D. Cameronas taip pat stebės bendrą darbą, vykdomą sprendžiant nelegalios migracijos problemą Bulgarijoje. Jis aplankys pasienio pareigūnus Sofijoje ir galės įvertinti bendras britų ir bulgarų pastangas, siekiant nutraukti mažų laivų ir kitos įrangos, skirtos nelegaliai kirsti Lamanšo sąsiaurį, tiekimą.
JK vyriausybės duomenimis, iki 50 proc. žmonių, migruojančių iš Balkanų į Europą, atvyksta per Bulgariją. Ši šalis tapo pagrindiniu tranzito maršrutu įrangai, naudojamai mažais laivais kirsti Lamanšo sąsiaurį.
14:30 | Ukraina karaliauja Juodojoje jūroje: nuskandintas dar vienas laivas išryškino Rusijos silpnybę
Karo pradžioje Rusijos Juodosios jūros laivynas atrodė milžiniška grėsmė Ukrainai, nes ukrainiečiai karo laivų faktiškai neturėjo. Rusijos laivynas tuo metu faktiškai dominavo vandenyje ir apgulė Ukrainos pakrantes.
Situacija kardinaliai pasikeitė Ukrainai sulaukus Vakarų pagalbos ir patiems pradėjus konstruoti jūrinius nepilotuojamus dronus. Pasirodo, kad milžiniški karo laivai yra bejėgiai prieš dronų „moskitus“. Rusijos karinė vadovybė jau galėjo įsitikinti, kad jų turimi milžiniški, daug lėšų sukonstruoti ir eksploatuoti reikalaujantys karo laivai neturi pakankamai radiolokacinių priemonių ir smulkaus kalibro ginklų, kad galėtų apsisaugoti nuo iš visų pusių naktimis plaukiančių ukrainiečių dronų.
Viso karo Ukrainoje eigos „Ceraz Kunikov“ nuskandinimas nepakeis – šis laivas neleido raketų į Ukrainos miestus ir iš esmės atlikdavo gerai ginkluoto krovininio laivo funkcijas. Tačiau Rusijos kariniam prestižui eilinį sykį suduotas galingas smūgis.
Rusijos telegramo kanaluose jau pasirodė informacija, jog laivas galėjo gabenti sprogmenis. Tai paaiškintų, kodėl iki šiol nėra jokios informacijos apie galimas aukas ar paties laivo būklę. Vienintelis šaltinis – Ukrainos žvalgyba, kuri paviešino perimtą rusų sraigtasparnio piloto komentarą: „Matau didelę tepalų dėmesį ir daug nuolaužų“.
„Rusijai trūksta radarų, kurie laiku aptiktų jūrinius taikinius, o radarai turėtų būti skraidantys, karo laivai taip pat atrodo nelabai gerai apsaugoti nuo daugelio mažų taikinių puolimo – jiems trūksta mažo kalibro artilerijos, kulkosvaidžių ir elektroninės kovos sistemų. Tačiau ši visuma reikalauja lėšų, pastangų ir aukšto organizuotumo, o svarbiausia – laiko, kurio karo sąlygomis visada trūksta“, – BBC aiškinamos Rusijos nesėkmės Juodojoje jūroje priežastys.
Vietoje to, kad dominuotų Juodojoje jūroje, skelbtų Ukrainos blokadą, Rusija yra priversta atitraukti savo laivyną gilyn į Rusijos teritoriją, nes okupuoto Krymo pusiasalio bazėse ar pačioje Juodojoje jūroje jiems būti nebėra saugu.
13:34 | Ukrainos ministrų kabinetas priėmė nutarimą dėl tarptautinės karinės pagalbos šaliai kontrolės
Ukrainos ministrų kabinetas savo nutarimu patvirtino tarptautinės karinės pagalbos naudojimo Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų poreikiams tenkinti stebėsenos ir kontrolės tvarką.
Tai feisbuke pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Ministrų kabinetas patvirtino tarptautinės karinės pagalbos naudojimo Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų poreikiams tenkinti galiojant karinės padėties teisiniam režimui stebėsenos ir kontrolės tvarką“, – rašoma pranešime.
Kaip pažymima, Gynybos ministerijos inicijuotas nutarimas reglamentuos centrinių vykdomosios valdžios organų ir kitų valstybinių institucijų sąveiką pritraukiant, gaunant, perduodant ir apskaitant tarptautinę karinę pagalbą (TKP).
Kaip paaiškino spaudos tarnybos atstovai, TKP yra nauja sąvoka, kuri įvedama šiuo nutarimu ir bus taikoma visai pagalbai, neatlygintinai teikiamai Ukrainos gynybos pajėgoms karinės padėties laikotarpiu.
13:22 | Stoltenbergas: rusų karo laivo sunaikinimas yra didelis pasiekimas Ukrainai
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį, po to, kai Kyjivas pareiškė, kad sunaikino dar vieną Rusijos karo laivą Juodojoje jūroje, pavadino tai dideliu pasiekimu Ukrainai.
„Ukrainiečiai sugebėjo padaryti didelių nuostolių Rusijos Juodosios jūros laivynui“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.
„Ir tai yra didelis pasiekimas, didelė ukrainiečių pergalė“, – pridūrė jis.
12:28 | Putinas pasirašė įstatymą dėl Ukrainos karo kritikų turto konfiskavimo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį valdžios institucijos gali konfiskuoti turtą iš asmenų, nuteistų už pasisakymus prieš Kremliaus karo veiksmus Ukrainoje.
Maskva uždraudė kritikuoti savo vykdomą invaziją ir griežtai baudžia tuos, kurie viešai jai prieštarauja. 2022 metų vasarį pasiuntusi kariuomenę į Ukrainą, Maskva priėmė daugybę griežtų įstatymų.
Įstatymas leidžia valdžios institucijoms konfiskuoti pinigus, nekilnojamąjį turtą, kitą nuosavybę ir vertybes iš asmenų, nuteistų už karo kritiką. Jis gali būti nukreiptas prieš kritiškai nusiteikusius rusus, kurie pabėgo į užsienį, bet vis dar turi turto tėvynėje.
V. Putinas dokumentą pasirašė praėjus dviem savaitėms po to, kai Valstybės Dūma pritarė įstatymo projektui.
Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas praėjusį mėnesį sakė, kad įstatymas nukreiptas prieš „niekšus ir išdavikus, tuos, kurie šiandien spjauna į mūsų karių nugaras, kurie išdavė savo tėvynę“.
Maskva nuolat išdavikais vadina šimtus tūkstančių rusų, kurie, protestuodami prieš karinę kampaniją, paliko savo šalį.
Įstatymas įsigalioja prieš antrąsias karo Ukrainoje metines ir likus mėnesiui iki Rusijos prezidento rinkimų.
12:17 | Per Rusijos išpuolį Rytų Ukrainoje žuvo trys žmonės, įskaitant nėščią moterį ir vaiką
Ukrainos rytuose šalia Donecko miesto antradienį per Rusijos raketų smūgius namams ir ligoninei žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant nėščią moterį ir vaiką, pranešė vietos valdžios institucijos.
Apie 20 km į vakarus nuo fronto linijos esančioje Selydovėje nukentėjo devyni daugiabučiai ir ligoninė, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė vietos taryba.
Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime nurodoma, kad žuvo 38 metų nėščia moteris ir 36 metų moteris bei jos devynerių metų sūnus.
Per ataką buvo sužeista maždaug dvylika žmonių. Tarp sužeistųjų yra keturi vaikai, įskaitant pusės metų kūdikį.
11:07 | Rusija siekia laimėti iki 2026 m., tada jos karinė galia pradės mažėti – ekspertai
Rusija tikisi laimėti karą Ukrainoje iki 2026 m., tačiau viskas priklausys nuo tarptautinės paramos Kijevui lygio ir Rusijos kariuomenės būklės, analitinėje ataskaitoje rašo Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto (RUSI) mokslininkai Jackas Watlingas ir Nickas Reynoldsas.
„Rusija vis dar siekia strateginio tikslo – pasijungti Ukrainą. Dabar ji tiki, kad bus nugalėtoja. Šiuo metu Rusijos tarpininkų siūlomos pasidavimo sąlygos numato, kad Ukraina atiduos teritoriją, kurią jau kontroliuoja Rusija, taip pat Charkivą ir, kai kuriais variantais, Odesą, sutiks nestoti į NATO ir pasiliks Rusijos patvirtintą valstybės vadovą. Vienintelė reikšminga Rusijos siūloma nuolaida yra ta, kad likusi Ukrainos dalis gali prisijungti prie ES“, – rašė ataskaitos autoriai.
Anot jų, procesą, kuriuo Rusija ketina pasiekti šį rezultatą, sudaro trys etapai – nuolatinis spaudimas palei visą fronto liniją, bandymai palaužti Ukrainos tarptautinių partnerių ryžtą toliau teikti karinę pagalbą ir tolesnės puolamosios operacijos, kurios atneš sėkmę mūšio lauke.
„Šie laimėjimai vėliau turėtų būti naudojami kaip svertai spaudžiant Kyjivą kapituliuoti Rusijos sąlygomis. Šių tikslų įgyvendinimo planavimo horizontas, kuris yra Rusijos pajėgų generavimo ir pramoninės gamybos atskaitos taškas, rodo, kad pergalė turėtų būti pasiekta iki 2026 m.“, – teigė ekspertai.
Rusijos pergalės teorija tikėtina, jei Ukrainos tarptautiniai partneriai nesugebės tinkamai aprūpinti kariuomenės ištekliais. Tačiau jei Ukrainos partneriai ir toliau teiks pakankamą amunicijos ir mokymo paramą, mažai tikėtina, kad Rusija 2025 m. pasieks reikšmingų laimėjimų.
Po 2026 m. Rusijos kovinė galia pradės smarkiai mažėti, o Rusijos pramonė iki to laiko gali būti smarkiai pakirsta, daro išvadą J. Watlingas ir N. Reynoldsas.
10:46 | O. Syrskis ir R. Umerovas aplankė Ukrainos dalinius Avdijivkos ir Kupjansko sektoriuose
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis ir gynybos ministras Rustemas Umerovas po kelionės į Avdijivkos ir Kupjansko sektorius priėmė svarbius sprendimus, kuriais siekiama sustiprinti Ukrainos kovinius pajėgumus.
Apie tai O. Syrskis pranešė „Telegram“ žinutėje.
„Kartu su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu surengėme darbinę kelionę į karinius dalinius ir padalinius, laikančius frontą Avdijivkos ir Kupjansko sektoriuose“, – pranešė jis.
Pasak Ukrainos kariuomenės vado, operatyvinė padėtis yra itin sudėtinga ir įtempta.
„Rusijos okupantai ir toliau didina savo pastangas ir turi kiekybinę personalo persvarą. Jie neskaičiuoja savo nuostolių ir toliau naudoja „mėsos metimo“ taktiką. Pavyzdžiui, Ukrainos gynybos pajėgų daliniai vien Avdijivkos rajone per pastarąją parą atrėmė 29 Rusijos okupantų atakas“, – sakė O. Syrskis.
09:35 | Ukrainos šaltiniai skelbia apie nuskandintą rusų karo laivą
Ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kad Juodojoje jūroje buvo pamuštas ir, galimai, paskandintas rusų karo laivas. „Ukrainska pravda“ šaltinių teigimų, nuskendo didysis desantinis laivas „Cezar Kunikov“. Paviešinti vaizdo įrašai, kuriuose matyti degantis jūroje objektas ir galimai link jo skrendantys gelbėtojų sraigtasparniai.
09:05 | J. Bidenas: D. Trumpo komentarai apie NATO yra kvaili ir gėdingi
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį dar kartą pasmerkė respublikono Donaldo Trumpo komentarus apie NATO, pavadindamas juos kvailais ir gėdingais.
Reaguodamas į D. Trumpo pareiškimą, kad jis skatintų Maskvą pulti NATO nares, nevykdančias finansinių įsipareigojimų, J. Bidenas apkaltino savo pirmtaką pataikavimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Dėl Dievo meilės, tai kvaila, gėdinga, pavojinga, neamerikietiška“, – sakė J. Bidenas.
„Ar galite įsivaizduoti, kad tai pasakytų buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas? Tai girdėjo visas pasaulis. Ir blogiausia, kad jis taip ir galvoja“, – kalbėjo 81-erių demokratas.
07:28 | ES ir JAV pagaliau aptiko silpną vietą Rusijos ekonomikoje
Europos Sąjunga šią savaitę pasiūlė nustatyti naujus prekybos apribojimus maždaug dvidešimčiai bendrovių, įskaitant tris Kinijos įmones, dėl kaltinimų remiant Rusijos karinę agresiją Ukrainoje. Jei šios priemonės būtų patvirtintos, tai būtų pirmas kartas, kai ES nustatė apribojimus Kinijos bendrovėms po Rusijos invazijos į Ukrainą. Į sąrašo projektą, kurį cituoja „Bloomberg“, taip pat įtrauktos Honkongo, Serbijos, Indijos ir Turkijos bendrovės.
Taikant apribojimus Europos bendrovėms būtų uždrausta prekiauti su į sąrašą įtrauktomis įmonėmis. Tokiu būdu blokas bando sustabdyti Rusijos bandymus gauti leidžiamų prekių per trečiųjų šalių bendroves.
ES anksčiau siūlė į sąrašą įtraukti kelias Kinijos įmones, tačiau šie pasiūlymai buvo atmesti dėl kai kurių ES narių nepritarimo ir Pekino reakcijos. Šis klausimas yra labai svarbus ES, kuri Pekiną laiko vienu svarbiausių savo prekybos partnerių, ypač Vokietijai, kuriai Kinija yra didžiausia automobilių gamintojų, įskaitant „Volkswagen AG“, rinka.
Technologijų ir elektronikos bendrovės sudaro didžiąją dalį sąrašo. Jos kaltinamos tuo, kad „padeda stiprinti Rusijos karinę ir technologinę galią arba plėtoti jos gynybos ir saugumo sektorius“.
JAV institucijos „prispaudė“ bankus
Nuo metų pradžios Rusijos verslas taip pat susidūrė su problemomis, susijusiomis su mokėjimais Turkijai ir Kinijai. Šių šalių bankai sustabdė kai kurių rusiškų mokėjimų apdorojimą, rašoma BBC.
Portalo „OhMySwift“ (analizuojančio tarptautinius SWIFT pervedimus) duomenimis, nuo 2023 m. gruodžio mėn. nepavyko atlikti daugumos pervedimų iš Rusijos į Turkiją, o beveik visi pervedimai į Kiniją buvo įšaldyti. Taip nutiko dėl JAV ir ES antrinių sankcijų grėsmės.Sausio viduryje „Bloomberg“ paskelbė, kad Kinijos valstybiniai bankai, priėmus JAV dekretą dėl antrinių sankcijų, taiko apribojimus Rusijos klientų sandoriams.
Tuo pat metu produktus į Rusiją eksportuojančios Turkijos bendrovės pranešė apie mokėjimų problemas, kylančias dėl valdžios institucijų atliekamų auditų ir patikrinimų, „Reuters“ citavo Turkijos eksportuotojų asamblėjos atstovą. Asociacija susiejo šią padėtį su patikrinimais metų pabaigoje ir tikėjosi, kad vasario mėn. padėtis pagerės.
Manoma, kad JAV reikalavimu bankai pradėjo naudoti KYC (Know Your Customer) procedūrą – privalomą kliento tapatybės identifikavimą ir patikrinimą atidarant sąskaitą, bei periodiškai tikrinant duomenis. Taigi bankai turi užtikrinti, kad aptarnauja patikimus klientus, ir gali atsisakyti atidaryti sąskaitą arba nutraukti paslaugų teikimą klientams, kurie neatitinka KYC reikalavimų.
Naudodamasis KYC procedūromis, bankas, be kita ko, stebi sankcijines operacijas. Jei toks pervedimas aptinkamas, bankui gali būti taikomos sankcijos, o atjungimas nuo tarptautinės finansų sistemos gali baigtis net bankrotu, pažymima BBC. „Ir taip galima sakyti, kad bankams grasinama nebedirbti su abejotinais Rusijos klientais, tačiau bankai apsidraudžia – jiems paprasčiau atsisakyti visų Rusijos klientų iš karto“, – cituojamas ekonomistas Maksimas Mironovas.
„Matyt, Amerika dabar taip pat daro spaudimą Turkijos ir Kinijos bankams, sakydama, kad jei vykdysite abejotinus sandorius, bus taikomos sankcijos. Žinoma, nė vienas pasaulio bankas nenori Amerikos sankcijų, nes tada jie iš karto bus pašalinti iš pasaulinės finansų sistemos“, – sako Maksimas Mironovas.
Atsiskaitymų problemos lems didesnes importuojamų prekių kainas – Rusijai teks pereiti prie brangesnių tiekimo grandinių. Jų paieška užtruks, tačiau kadangi po pirmųjų sankcijų jie buvo rasti gana greitai, tai gali vėl pasikartoti ir bus ieškoma naujų šalių ar būdų apeiti įvestus ribojimus.
07:25 | Rusai antrą kartą per naktį apšaudė Selydovę Donecko srityje – nukentėjo ligoninė
Vasario 14-osios naktį rusai antrą kartą apšaudė Donecko srities Selydovės miestą. Vienas žmogus sužeistas, apie 100 ligoninės pacientų buvo evakuoti į kitus miestus.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Dar vienas smūgis Selydovei – sužeistas 1 žmogus. Apie pirmą valandą nakties miestas vėl buvo apšaudytas – nukentėjo vienas iš ligoninės korpusų. Tikriausiai po griuvėsiais yra 3 žmonės, tarp jų – vaikas“, – rašoma pranešime.
Vietoje dirba gelbėtojai, policija ir valdžios atstovai.
Gelbėtojai atlieka paieškos darbus, gesina gaisrą 60 m² plote, evakuoja ligonius iš apgadintų patalpų.
Darbuose dalyvauja 27 gelbėtojai ir 6 technikos vienetai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rusai Selydovei smogė vasario 13-osios vakarą. Jie nusitaikė į penkių aukštų gyvenamąjį namą: vienoje iš laiptinių visiškai sugriauti 12 butų.
