Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, sakydamas kalbą Londone įsikūrusiame analitiniame centre „Chatham House“, M. Rutte teigė, kad būtent penkerių metų laikotarpis galėtų reikšti, jog Rusija pasieks tokį karinį pasirengimą, kad išdrįstų pulti NATO valstybes.
Rusų valdžia nori konfiksuoti savo tautiečių turtą: atimtų ne tik pinigus, bet ir namus
Rusijos Federacijos valdžios atstovai iš esmės pritarė įstatymo projektui, kuris leistų konfiskuoti rusų, išvykusių į užsienį ir kritikuojančių valdžią, turtą.
Kaip rašo „The Moscow Times“, gegužę šį dokumentą patvirtino Valstybės Dūma pirmojo svarstymo metu.
Taigi, jei paaiškėtų rusai kritikavo savo šalies ginkluotąsias pajėgas, demonstravo „nacistinius simbolius“, ragino pažeisti Rusijos teritorinį vientisumą ar kt., tokiu atveju būtų konfiskuojamas jų turimas, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas ar sukauptos santaupos banke.
Partijos „Vieningoji Rusija“ deputatas Airatas Farrachovas tikino, kad toks sąrašas, pagal kurį būtų sprendžiama, ar turtas turėtų būti konfiskuojamas, galėtų būti išplėstas ateityje.
Taip pat teigiama, kad turtas rusams galėtų būti grąžinimas tik tuo atveju, jei būtų sumokėtos paskirtos baudos.
Tikimasi, kad įstatymo projektas bus galutinai priimtas iki pavasario sesijos pabaigos, t. y. iki rugpjūčio 3 dienos.
Rusija teigia plėsianti savo vaidmenį Afrikoje
Rusija, Kremliaus duomenimis, ketina plėsti savo vaidmenį Afrikoje. „Rusijos buvimas Afrikoje auga. Mes iš tikrųjų ketiname visapusiškai plėtoti savo bendradarbiavimą su Afrikos šalimis“, – pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Daugiausiai dėmesio skiriama „ekonominei ir investicinei sąveikai“, sakė D. Peskovas. Tai esą apima ir tokias „jautrias sritis“, kaip gynyba ir saugumas. „Šiuo atžvilgiu Rusija taip pat tęs sąveiką ir bendradarbiavimą su Afrikos šalimis“, – sakė jis.
Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“ praėjusią savaitę paskelbė, kad traukiasi iš Malio. Čia ji, nors ir ne oficialiai, rėmė karinę chuntą kovoje su islamistais. Daliniai dabar bus integruoti į Afrikos korpusą, Kremliaus kontroliuojamas sukarintas pajėgas.
Vakarai su nerimu stebi augantį Rusijos saugumo vaidmenį dalyje žemyno, įskaitant tokias šalis, kaip Malis, Centrinės Afrikos Respublika ir Ekvatoriaus Gvinėja. Pirmiausiai Prancūzija ir JAV baiminasi dėl savo įtakos.
Virš Baltijos jūros skubiai pakelti NATO naikintuvai: pastebėjo 2 rusų žvalgybinius orlaivius
Didžiosios Britanijos naikintuvai, kurie yra dislokuoti Lenkijoje, praėjusį ketvirtadienį buvo skubiai pakelti į orą, kad atpažintų ir palydėtų du rusų žvalgybinius orlaivius, kurie skrido Baltijos jūros regione.
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi NATO Jungtinių oro operacijų centro atstovų pranešimu, NATO naikintuvai pakilo iš Malborko oro bazės, kad perimtų ir palydėtų rusų lėktuvus, pakilusius iš Kaliningrado srities.
Kaip teigiama ataskaitoje, du Rusijos orlaivius perėmė naikintuvai „Eurofighter Typhoon“, kuriuos naudoja Didžiosios Britanijos Karališkosios oro pajėgos.
Šie naikintuvai šiuo metu yra dislokuoti Lenkijoje kaip NATO oro policijos misijos dalis.
Pastebima, kad pirmasis atpažintas orlaivis buvo AN-30, kuris yra aprūpintas šiuolaikine fotografavimo įranga. NATO naikintuvai atpažino ir kitą orlaivį – II-20M. Pastebima, kad tai žvalgybai skirtas orlaivis, menantis dar sovietmečio laikus.
Tris kartu kilo lydėti Rusijos orlaivių
Krašto apsaugos ministerija pirmadienį skelbė, kad NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių.
Birželio 3 dieną NATO naikintuvai kilo atpažinti dviejų kovos lėktuvų SU-30SM, kurie skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.
Tą pačią dieną NATO naikintuvai taip pat kilo atpažinti naikintuvo SU-33 ir žvalgybinio lėktuvo SU-24MR, skridusių tarptautine oro erdve iš pagrindinės Rusijos dalies.
Orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Birželio 4–ąją NATO naikintuvai kilo atpažinti dviejų kovos lėktuvų SU-30SM, kurie pakilo iš Kaliningrado eksklavo ir į jį grįžo.
Orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Aljanso oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį paragino atlikti „kvantinį šuolį“ gynybos pajėgumų klausimu, įskaitant „400 proc. didesnę“ oro ir priešraketinę gynybą, kad būtų galima apsaugoti Aljansą nuo Rusijos.
Jo komentarai pasigirdo tuo metu, kai jis siekia, kad NATO narės įsipareigotų padidinti išlaidas gynybai vėliau šį mėnesį vyksiančiame svarbiame Vakarų karinio aljanso viršūnių susitikime.
„Ukrainoje matome, kaip Rusija vykdo terorą iš viršaus, todėl stiprinsime skydą, kuris saugo mūsų dangų“, – sakydamas kalbą Londone įsikūrusiame analitiniame centre „Chatham House“ tvirtino NATO vadovas.
Siekiant išlaikyti patikimą atgrasymą ir gynybą, NATO reikia „400 proc. padidinti oro ir priešraketinę gynybą“, pridūrė buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas. „Faktas tas, kad mums reikia kvantinio šuolio mūsų kolektyvinėje gynyboje“, – nurodė jis.
M. Rutte ragina NATO nares įsipareigoti iki 2032 m. tiesioginėms karinėms išlaidoms skirti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir papildomus 1,5 proc. platesnėms su saugumu susijusioms išlaidoms.
Šis pasiūlymas yra kompromisinis susitarimas, skirtas patenkinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris pareikalavo, kad kiekviena sąjungininkė gynybai skirtų 5 proc. BVP. Dabartinis įsipareigojimas sudaro 2 proc.
M. Rutte sakė, kad „tikisi“, jog lyderiai pritars šiam pasiūlymui birželio 24-25 d. Hagoje vyksiančiame 32 Aljanso šalių viršūnių susitikime. „Tai bus visos NATO įsipareigojimas ir lemiama akimirka Aljansui“, – savo kalboje dėstė jis.
Rusija pasmerkė M. Rutte komentarus dar prieš jam lipant į sceną, pavadindama NATO „agresijos instrumentu“. NATO „parodo save kaip agresijos ir konfrontacijos instrumentą“, žurnalistams Maskvoje tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
M. Rutte kalba nuskambėjo po to, kai jis pirmadienį susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu. Tai buvo antrosios jų derybos Dauningo gatvėje nuo tada, kai Leiboristų partijos lyderis atėjo į valdžią 2024 m. liepos mėnesį.
K. Starmerio vyriausybė šiais metais įsipareigojo iki 2027-ųjų padidinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. BVP, tačiau nenustatė tikslaus tolesnių didinimų grafiko.
Pirmadienį Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is paskelbė, kad Kanada šįmet pasieks 2 proc. slenkstį.
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas praėjusią savaitę pareiškė, kad sąjungininkės beveik susitarė dėl 5 proc. tikslo.
„Teisingesnis, letališkesnis Aljansas“
NATO narės stengiasi stiprinti savo gynybos pajėgumus nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą. Daugiau skubos suteikė D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sausio mėnesį ir abejonės dėl jo įsipareigojimo Europos saugumui.
„Pavojus neišnyks net ir pasibaigus karui Ukrainoje“, – „Chatham House“ sakė M. Rutte.
„Turime turėti daugiau pajėgų ir pajėgumų, kad galėtume visapusiškai įgyvendinti savo gynybos planus“, – pridūrė jis.
Jis nurodė, kad Rusija šiuo metu per tris mėnesius pagamina tiek pat amunicijos, kiek „visa NATO pagamina per metus“.
„Mūsų kariuomenėms taip pat reikia tūkstančių papildomų šarvuočių ir tankų, milijonų papildomų artilerijos sviedinių“, – pažymėjo M. Rutte.
Praėjusią savaitę JK paskelbė apie planus pastatyti iki 12 branduolinių atakos povandeninių laivų ir šešias amunicijos gamyklas, kad apginkluotų šalį reaguojant į, pasak jos, Rusijos keliamas grėsmes.
M. Rutte kartu įspėjo, kad Kinija „labai sparčiai modernizuoja ir plečia savo kariuomenę“.
„NATO turi tapti stipresniu, teisingesniu ir letališkesniu Aljansu“, – pridūrė jis.
Be to, jis perspėjo, kad jei šalys negali įsipareigoti išlaidoms gynybai skirti 5 proc., „jūs vis tiek galite turėti Nacionalinę sveikatos tarnybą arba sveikatos sistemas kitose šalyse, pensijų sistemą ir kt., bet geriau išmokite kalbėti rusiškai. Toks yra padarinys“.
Per Rusijos ataką Nikopolyje žuvo vienas žmogus, dar vienas buvo sužeistas
Rusijos pajėgos atakavo Nikopolio miestą, esantį Ukrainos Dnipropetrovsko srityje, žuvo vienas civilis, o dar vienas buvo sužeistas.
Apie tai praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Dnipropetrovsko srities gubernatoriumi Serhijumi Lysaku ir Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos regioniniu biuru.
„Nikopolyje žuvo 58 m. vyras. Jo gyvybę užgesino priešo ataka, kai agresorius iš bepiločio orlaivio numetė sprogmenį“, – tinkle „Telegram“ parašė S. Lysakas.
Tuo metu Dnipropetrovsko srities nepaprastųjų situacijų tarnyba informavo, kad per FPV bepiločio orlaivio smūgį buvo sužalotas 47 m. vyras. Jis buvo nugabentas į ligoninę.
Ambasadorius: Izraelis perdavė Ukrainai senų „Patriot“ sistemų
Izraelio ambasadorius Ukrainoje Michaelas Brodsky‘is pareiškė, kad žydų valstybė nusiuntė Ukrainai oro gynybos sistemų „Patriot“, gautų iš JAV praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Kaip praneša „Ukrinform“, diplomatas apie tai prakalbo duodamas interviu Ukrainos žurnalistei Maričkai Dovbenko.
„Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai vyko pirmasis Persijos įlankos karas (dar žinomas kaip operacija „Audra dykumoje“, kuri vyko nuo 1991 m. sausio 17 d. iki vasario 28 d. – red. past.), mes iš Jungtinių Valstijų gavome „Patriot“ sistemų. Beje, šios sistemos dabar yra Ukrainoje – tai sistemos, kurios dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo eksploatuojamos Izraelyje, ir tada mes sutikome perduoti jas Ukrainai, Deja, apie tai kalbėta nedaug, bet kai kai kurie žmonės sako, kad Izraelis nepadėjo Ukrainai kariniu požiūriu, tai netiesa. Izraelis padėjo ir karine prasme“, – tikino M. Brodsky‘is.
Atsakydamas į klausimą, kodėl Izraelis niekada nekomentuoja karinės pagalbos Ukrainai, ambasadorius sakė, kad verčiau neaptarinėtų šios „jautrios“ temos. „Visada pabrėžiu, kad šiomis temomis geriau kalbėtis ne žiniasklaidoje, ne viešai, bet naudojantis specialiais kanalais. Tad palikime šią temą specialistams, tiems, kurie dirba šioje srityje“, – pažymėjo diplomatas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad jo šalis jau perdavė Ukrainai ketvirtadalį savo oro gynybos sistemų „Patriot“ ir dabar negali suteikti daugiau, tačiau Berlynas ieško galimybės nupirkti tokių sistemų iš partnerių, kurios vėliau būtų perduotos Ukrainai.
Rusijos biudžetas aižėja? Kremlius mažina išmokas kareiviams
Nuo metų pradžios Rusijos regioninės valdžios institucijos mažina vienkartines premijas tiems, kurie pasirašo karinės tarnybos sutartį, pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
Agentūra mano, kad šie mažinimai rodo dėl ekonominio spaudimo ir sankcijų didėjančią biudžeto krizę.
Mokėjimai sumažinti nuo 45 tūkst. iki 26 tūkst. JAV dolerių Samaros regione, nuo 39 tūkst. iki 24 tūkst. Jamalo Nencų autonominėje apygardoje, nuo 38 tūkst. iki 19 tūkst. Nižnij Novgorode, nuo 20 tūkst. iki 12 tūkst. Baškirijoje ir iki 7 tūkst. JAV dolerių Ufoje, sužinojo Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
Pagrindinė priežastis – regionų biudžeto deficitas. Baškirijoje jis išaugo iki 124 mln., Kemerovo srityje – iki 899 mln. JAV dolerių. Padidėjimą pirmiausia lėmė krizė anglies pramonėje, dėl jos 15 tūkst. angliakasių gali prarasti darbą.
Regionų valdžios institucijos peržiūri išlaidų prioritetus, sutelkdamos dėmesį į nacionalinius projektus, kuriuos kontroliuoja federalinė valdžia, nes Maskva finansuoja iki 90 proc. išlaidų socialinėje srityje.
Tai sumažina vietos biudžetų lankstumą ir verčia vietos valdžios institucijas mažinti „nebūtiniausias“ išlaidas.
„Mokėjimų mažinimas parodo regionų finansinį nestabilumą ir nekoordinuotą politiką, kuri tik didina socialinę įtampą karo ekonomikos sąlygomis“, – teigia ukrainiečių žvalgybos agentūra.
Kaip pranešta anksčiau, Rusijos Nacionaliniame gerovės fonde liko 38 mlrd. iš 150 mlrd. JAV dolerių, kuriuos Rusija buvo sukaupusi prieš plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kremliaus atstovas: Putinas patvirtino naują strategiją
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas patvirtino naują karinių jūrų pajėgų strategiją, pagal kurią siekiama atkurti dominavimą tarp valstybių, teigė vienas iš Kremliaus patarėjų.
Kaip rašo portalas „SkyNews“, didžioji dalis viešai prieinamų reitingų rodo, kad Rusijos karinis jūrų laivynas pasaulyje pagal galingumą užima trečiąją vietą (Po Kinijos ir JAV).
Esą ši pozicija buvo išlaikyta, nors Kremlius ir patyrė didelių nuostolių pradėtame kare Ukrainoje.
Buvęs KGB karininkas Nikolajus Patruševas, kuris sovietmečiu Sankt Peterburge tarnavo kartu su V. Putinu, tikino, kad naują strategiją Kremliaus vadovas patvirtino gegužės mėnesio pabaigoje.
Tiesa, jis neįvardijo daugiau detalių apie V. Putino parengtą strategiją. Vis tik, kaip teigiama publikacijoje, Rusija padidino savo išlaidas gynybai bei saugumui iki Šaltojo karo laikų lygio (skaičiuojant procentais nuo bendrojo vidaus produkto).
Rusija ir Ukraina apsikeitė pirmaisiais karo belaisviais pagal naują mainų planą
Rusija ir Ukraina pirmadienį apsikeitė pirmosiomis į nelaisvę paimtų karių grupėmis pagal trapų susitarimą, pasiektą per taikos derybas.
Susitarimas dėl apsikeitimo karo belaisviais ir žuvusių kovotojų palaikų grąžinimo buvo vienintelis konkretus rezultatas, pasiektas derybose Stambule, kuriose nepavyko pasiekti proveržio dėl daugiau kaip trejus metus trunkančio karo užbaigimo.
Derybos įstrigo. Rusija iškėlė griežtas invazijos nutraukimo sąlygas ir ne kartą atmetė raginimus besąlygiškai nutraukti ugnį.
„Šiandien prasidėjo apsikeitimas; jis bus tęsiamas keliais etapais artimiausiomis dienomis“, – socialiniuose tinkluose teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis paskelbė nuotraukas, kuriose matyti Ukrainos vėliavomis apsigaubę, džiūgaujantys ir apsikabinantys kariai.
„Tarp tų, kuriuos dabar susigrąžiname, yra sužeistųjų, sunkiai sužeistų ir jaunesnių nei 25 metų amžiaus žmonių“, – pridūrė V. Zelenskis.
Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad šie mainai yra „birželio 2-ąją Stambule pasiektų susitarimų“ dalis.
Nė viena pusė nenurodė, kiek belaisvių buvo paleista.
Po derybų Stambule abi pusės teigė, kad bus apsikeista daugiau kaip 1 tūkst. į nelaisvę paimtų karių ir kad tai bus didžiausias apsikeitimas per trejus metus.
Savaitgalį, kai Maskva ir Kyjivas apsikeitė kaltinimais dėl vilkinimo ir trukdymo planuotiems mainams, iškilo grėsmė pačiam susitarimui dėl apsikeitimo.
V. Zelenskis sekmadienį apkaltino Rusiją žaidžiant nešvarų, politinį žaidimą ir nesilaikant sutartų sąlygų – paleisti visus į nelaisvę paimtus karius, kurie yra sergantys, sužeisti arba jaunesni nei 25 metų.
Rusija teigė, kad Kyjivas atsisako priimti žuvusių karių palaikus, nors sunkvežimiai su 1,2 tūkst. karių palaikais, anot Rusijos, laukia prie sienos.
Pritardamas apsikeitimams karo belaisviais, V. Zelenskis praėjusią savaitę sakė, kad tolesnės derybos su dabartine, jo menkinama Rusijos delegacija yra beprasmiškos, nes jie negali susitarti dėl paliaubų.
Ukrainos dronų atakas nufilmavę rusai baudžiami baudomis
Dvylika Rusijos regionų pradėjo skirti baudas tiems, kurie skelbia Ukrainos bepiločių orlaivių atakų padarinius.
Remiantis Rusijos laikraščiu „Kommersant“, Kalugos srityje teismams buvo išsiųsti 42 pranešimai apie pažeidimus „dėl regiono operatyvinio štabo draudimo platinti informaciją apie sudužusių dronų padarinius“. Du kartus buvo nustatyta, kad pažeidimus padarė žiniasklaida. Pagal šį straipsnį kaltinamajam gresia bauda nuo 3000 iki 200 tūkst. rublių.
Gegužės pabaigoje Tulos srities gyventojas, nufilmavęs ir „Telegram“ kanale paskelbęs Ukrainos dronų atakos vaizdo įrašą, nubaustas 25 tūkst. rublių bauda.
Kituose Rusijos Federacijos regionuose, kur buvo įvestos panašios baudos, ši priemonė, kaip teigiama straipsnyje, dar nebuvo taikoma. Oficialiai draudimas filmuoti ir skelbti dronų atakas šiuo metu galioja Astrachanės, Vladimiro, Volgogrado, Ivanovo, Kursko, Leningrado ir Tverės srityse, taip pat Sankt Peterburge ir Adygėjos bei Kalmukijos respublikose.
Volodymyras Zelenskis: nauji apsikeitimo belaisviais su Rusija etapai vyks artimiausiomis dienomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad vyksta naujas apsikeitimas karo belaisviais su Rusija ir kad jis artimiausiomis dienomis bus rengiamas keliais etapais.
Anot jo, Kyjivas sulaukė pirmosios belaisvių grupės iš Rusijos.
„Šiandien prasidėjo apsikeitimas; jis bus tęsiamas keliais etapais artimiausiomis dienomis“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.
„Tarp tų, kuriuos dabar susigrąžiname, yra sužeistųjų, sunkiai sužeistų ir jaunesnių nei 25 metų amžiaus žmonių“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau rusų Gynybos ministerija pranešė, kad Ukraina grąžino Rusijai pirmąją jaunesnių nei 25 metų amžiaus rusų karių grupę, tačiau tikslaus sugrąžintų belaisvių skaičiaus nenurodė.
Ministerija pridūrė, kad šiuo metu jie yra Baltarusijoje.
Birželio 2-ąją Ukraina ir Rusija Stambule susitarė dėl naujo apsikeitimo karo belaisviais. Jos taip pat susitarė grąžinti viena kitai nužudytų karių palaikus.
Orbanas įvertino Rusijos ir NATO karo grėsmę: „Rusai yra per silpni tam“
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad nemato realios karinės Rusijos grėsmės NATO šalims. Anot jo, Rusija nesugebėjo pasiekti norimų tikslų Ukrainoje, tačiau jis mano, kad Ukraina „pralaimi karą“.
Oro smūgis Zaporižioje: sunaikinti mažiausiai septyni privatūs namai, sužeisti žmonės
Zaporižioje dėl Rusijos atakos buvo sužeista dar viena moteris, jos būklė – sunki. Anksčiau buvo pranešta apie vieną sužeistą moterį.
Kaip skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ informavo Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Dėl priešo atakos Zaporižioje dar vienos moters būklė yra sunki“, – nurodė I. Fedorovas.
Anot Zaporižios miesto tarybos sekretorės Reginos Charčenko, gyvenamajame miesto rajone buvo sunaikinti mažiausiai septyni privatūs namai, o dešimtys buvo apgadinta.
Teigiama, kad taip pat buvo apgadintas dujotiekis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė atakavo Zaporižią valdomomis aviacinėmis bombomis. Pranešta, kad buvo sužeistas vienas žmogus.
Šalia fronto – slaptos ukrainiečių dirbtuvės: atskleidė, kaip gaminami dronai
Ukrainiečiai privačius namus pafrontėje paverčia dronų dirbtuvėmis, skelbia „El Pais“, rašo UNIAN. Dirbtuvės įkuriamos netoli karo veiksmų zonos.
Anot leidinio, visa tai vyksta iš išorės nieko neišsiskiriančiuose namuose Donecko srityje. Namai be iškabų, be signalų – bet viduje verda darbas, kur iš civilinių dronų gimsta nauji ginklai prieš Rusijos pajėgas.
Į dirbtuves keliauja ir valstybės, ir savanorių aparatai, kurie per pusvalandį būna modifikuojami į kovinius.
„Kartais pristatome iki 100 dronų, nors paprastai jų būna apie 20“, – pasakoja 68-osios brigados karys, slapyvardžiu Flinto.
Jo dirbtuvėse yra 3D spausdintuvai, lituokliai, varikliai, laidai ir dėžės, dirba dešimt žmonių, kurie kuria „kamikadzes“ ir smogiamuosius dronus.
Dauguma dronų po paleidimo negrįžta. Dalis jų modifikuojami sprogmenims numesti arba kroviniams į sunkiai pasiekiamas vietas transportuoti. Yra ir didesnių aparatų, galinčių pataikyti į taikinius už 20 km.
„Tai technologijų lenktynės. Rusija turi daugiau išteklių, bet mes esame greitesni ir lankstesni“, – sako Flintas.
Pasak jo, praėjusiais metais dronai beveik be jokių patobulinimų buvo iškart siunčiami į frontą. Dabar kiekvienas iš jų yra pritaikomas – valdymo sistema, kameros, signalas – viskas nustatoma rankiniu būdu, ankštuose paprastų namų kambariuose.
Vienas iš proveržių – dronai, kurie skraido su optinio pluošto kabeliu iki 30 km ilgio. Jiems nereikia radijo ryšio, todėl jie yra mažiau pažeidžiami.
„Mes dirbame, kad palengvintume pėstininkų darbą ir gelbėtume gyvybes“, – sako su dronais dirbantis Sergejus.
Nors frontas dabar yra už keliasdešimt kilometrų, situacija gali pasikeisti bet kuriuo metu. Šalia namų-dirbtuvių jau statomos fortifikacijos: tranšėjos, „drakonų dantys“ ir pylimai. Tačiau net ir esant evakuacijos grėsmei, šie pogrindiniai centrai toliau dirba, nes kiekvienas surinktas dronas gali pakeisti mūšio eigą.
Rusija smerkia NATO „agresiją“ dėl Rutte raginimo didinti išlaidas oro gynybai
Rusija pirmadienį, prieš numatomą NATO vadovo Marko Rutte raginimą 400 proc. padidinti išlaidas oro gynybai, išvadino Aljansą „agresijos instrumentu“.
NATO „parodo save kaip agresijos ir konfrontacijos instrumentą“, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kai buvo paklaustas apie planus, kuriuos M. Rutte turėtų paskelbti pirmadienį lankydamasis Londone.
M. Rutte pirmadienį turi sakyti kalbą „Chatham House“ analitiniame centre. Iš anksto paskelbtame pranešime cituojami jo žodžiai: „Ukrainoje matome, kaip Rusija vykdo terorą iš viršaus, todėl stiprinsime skydą, kuris saugo mūsų dangų“.
Taip pat M. Rutte ketina paskelbti raginimą „400 proc. padidinti oro ir priešraketinę gynybą“.
ISW: rengdamasi karui su NATO, Rusija gali pasitraukti iš ginklų kontrolės sutarčių
Rusija greičiausiai rengdamiesi galimam karui su NATO, kuria sąlygas, kad jų šalis galėtų pasitraukti iš tarptautinių ginklų kontrolės sutarčių, rašoma naujame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Sergejaus Riabkovo teigimu, Rusijos „vienašališkas moratoriumas“ dėl sausumoje dislokuojamų raketų, kurias naudoti draudžiama pagal vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (angl. Intermediate-Range Nuclear Forces, INF) sutarties sąlygas, artėja prie „logiškos pabaigos“, o tai leidžia manyti, kad Rusija ateityje gali imti atvirai naudoti tokio tipo raketas.
S. Riabkovas taip pat tvirtina, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Vakaruose nevertina „santūrumo“, kurį Rusija demonstravo po to, kai Jungtinės Valstijos 2019 m. pasitraukė iš INF sutarties, ir neatsako į jį tuo pačiu. S. Riabkovo teiginiai, kad Rusija INF sutarties sąlygas vykdė ir po to, kai iš jos pasitraukė JAV, yra melas. Jungtinės Valstijos savo narystę INF sutartyje sustabdė 2019 m. sausio 1 d., o 2019 m. rugpjūtį visai iš jos pasitraukė, mat Rusija pažeisdama sutarties nuostatas kūrė, bandė ir naudojo vidutinio nuotolio raketas 9M729 (SSC-8).
Straipsnyje pabrėžiama, kad po to, kai JAV pasitraukė iš INF sutarties, 2019 m. vasario 2 d. savo narystę joje sustabdė ir Rusija. ISW analitikai užsimena, kad S. Riabkovo teiginiai, neva Rusija toliau laikėsi sutarties sąlygų, greičiausiai atspindi Kremliaus pastangas iškraipant teisybę vaizduotis esant tikru pastangų švelninti konfliktus dalyviu, o Vakarus ir NATO pristatinėti kaip grėsmę Rusijos saugumui.
„Besirengdamas didesnei konfrontacijai su Vakarais, Kremlius gali pasinaudoti karu Ukrainoje tam, kad atsisakytų dalyvauti kitose tarptautinėse ginklų kontrolės sutartyse“, – paaiškino ISW.
Rusija per naktį paleido į Ukrainą rekordinį 479 bepiločių orlaivių skaičių
Rusija praėjusią naktį virš Ukrainos paleido rekordinį skaičių – 479 – bepiločių orlaivių, pirmadienį pranešė Kyjivo karinės oro pajėgos – tai naujausia masinė ataka, Maskvai atmetant raginimus sudaryti paliaubas.
Atakos padarė žalos keliuose Ukrainos regionuose, nors pranešimų apie žuvusius žmones ar didelius nukentėjusiųjų skaičius negauta.
„Priešo oro smūgiai užfiksuoti 10-yje vietų“, – nurodė Ukrainos oro pajėgos.
Vakarinio Rivnės miesto meras Oleksandras Tretjakas pavadino tai „didžiausia ataka“ regione nuo karo pradžios.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija suintensyvino atakas visoje Ukrainoje, o tai, pasak Kyjivo, rodo, kad Maskva neketina stabdyti trejus metus trunkančios invazijos ir rimtai derėtis dėl taikos.
Po šių antskrydžių kilo susirūpinimas, kaip visa atlaiko Ukrainos oro gynybos sistemos.
Tačiau ukrainiečių oro pajėgos pranešė, kad numušė arba perėmė 460 bepiločių orlaivių, taip pat 19 iš 20 Rusijos per naktį paleistų raketų.
Be to, Ukraina pranešė, kad naktį pati smogė Rusijos elektronikos gamyklai, kuri gamina dalis rusiškiems bepiločiams orlaiviams, o Rusijos vietos pareigūnai teigė, kad po atakos gamykla turėjo laikinai sustabdyti gamybą.
NATO vadovas ragina 400 proc. padidinti aljanso oro gynybą
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte rengia kalbą, kurioje ketina paraginti 400 proc. padidinti transatlantinio aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgumus, reaguojant į Rusijos keliamą grėsmę.
„Ukrainoje matome, kaip Rusija vykdo terorą iš viršaus, todėl stiprinsime skydą, kuris saugo mūsų dangų“, – M. Rutte planuoja pasakyti kalboje Londone įsikūrusiame analitiniame centre „Chatham House“, sakoma pranešime, kuriami cituojami jo žodžiai.
Siekiant išlaikyti patikimą atgrasymą ir gynybą, jo teigimu, NATO reikia „400 proc. padidinti oro ir priešraketinę gynybą“.
Jo komentarai pasirodė prieš šį mėnesį Nyderlanduose vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia aljanso nares įsipareigoti smarkiai padidinti savo karinius biudžetus.
D. Trumpas reikalauja, kad NATO narės padidintų gynybos išlaidas iki penkių procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), o ne iki dabar numatytų dviejų procentų.
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas praėjusią savaitę Briuselyje pareiškė, kad sąjungininkės beveik susitarė dėl penkių procentų tikslo, kuris gali būti oficialiai patvirtintas Hagoje vyksiančiame viršūnių susitikime.
NATO narės stengiasi stiprinti savo gynybos pajėgumus nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.
„Pavojus neišnyks net ir pasibaigus karui Ukrainoje, – teigia M. Rutte. – Mums reikia didelio šuolio pirmyn mūsų kolektyvinėje gynyboje... Turime turėti daugiau pajėgų ir pajėgumų, kad galėtume visapusiškai įgyvendinti savo gynybos planus. Mūsų kariuomenėms taip pat reikia tūkstančių papildomų šarvuočių ir tankų, milijonų papildomų artilerijos sviedinių.“
Kitą savaitę M. Rutte lankysis Londone, kur, kaip tikimasi, palankiai įvertins naująją Didžiosios Britanijos gynybos strategiją.
Praėjusią savaitę Didžioji Britanija paskelbė planus pastatyti iki 12 branduolinių atakos povandeninių laivų ir šešias amunicijos gamyklas, kad apginkluotų šalį, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje.
Smūgis Rusijai: Ukraina atakavo karinį aerodromą, svarbią gamyklą
Naktį prieš birželio 9 d. gynybos pajėgos smogė Savašleikos aerodromui, esančiam Naujojo Naugardo srityje, rašo „Kanal 24“.
Anot Ukrainos, šis aerodromas yra naudojamas smūgiams prieš Ukrainą vykdyti, iš jo reguliariai kyla naikintuvai MiG-31K. Šie naikintuvai yra raketų „Kinžal“ nešėjai.
Preliminariais duomenimis, sunaikinti du Rusijos aviacijos technikos objektai (tikriausiai naikintuvai MiG-31 ir Su-30/34).
Kaip rašo UNIAN, Ukraina taip pat patvirtino smūgį Rusijos gamyklai, kurioje gaminamos antenos dronams. Ukraina naktį smogė įmonei „VNIIR-Progress“ Čeboksarų mieste. Anot generalinio štabo, smūgis buvo suduotas siekiant „sumažinti priešo galimybes gaminti oro puolimo priemones“.
Pasak kariškių, šiame objekte gaminama navigacijos įranga, adaptacinės antenos „Kometa“, naudojamos smogiamuose „Shahed“ tipo dronuose ir kitai ginkluotei.
Skelbiama, kad objektas buvo sunaikintas mažiausiai dviem dronais, kilo didelis gaisras.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 970 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 9 d. rusų armija Ukrainoje jau prarado maždaug 997 120 karių, iš kurių 970 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 10 915 rusų tankų (+4), 22 759 šarvuotąsias kovos mašinas (+11), 28 934 artilerijos sistemas (+42), 1 411 raketų paleidimo sistemų (+1), 1 183 oro gynybos sistemas, 414 karo lėktuvų, 337 sraigtasparnius, 39 818 nepilotuojamųjų orlaivių (+167), 3 315 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 51 348 transporto priemones ir kuro cisternas (+123), 3 911 specialiosios įrangos vienetų.
Pranešama, kad per rusų dronų antskrydį Kyjivo Darnycios rajone buvo apgriautas biurų pastatas.
NATO mokosi iš ukrainiečių „kūrybiškumo“ mūšio lauke
Vakarų šalių kariuomenėms tikrai yra ko pasimokyti iš Ukrainos „kūrybiškumo“, įskaitant jos didelio masto dronų operaciją „Voratinklis“ Rusijos glūdumoje, naujienų agentūrai AFP pasakojo aukščiausio rango NATO vadas, atsakingas už naujovių taikymą mūšio lauke.
„Tai, ką ukrainiečiai padarė Rusijoje, buvo tikras Trojos arklys – o istorija su Trojos arkliu įvyko prieš tūkstančius metų“, – duodamas interviu sakė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų pertvarkos vadas Prancūzijos admirolas Pierre‘as Vandieras.
„Šiandien matome, kad tokia taktika atgimsta, pasitelkiant techninį ir pramoninį kūrybiškumą.“
P. Vandiero teigimu, minėtoji operacija parodė, kaip svarbu diegti naujoves ir prisitaikyti, norint laimėti, nes šiais laikais karyba kinta žaibo greičiu.
„Tai buvo tikrai gudrus ėjimas.“
„Mes įžengiame į dinamišką erą, kai armijos privalo ne tik rengti didelio masto planus, bet ir juos adaptuoti“, – paaiškino karinio jūrų laivyno vadas.
„Išvysime nesibaigiančių naujovių ir kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį ar kiekvienais metais sugebėsime išrasti kažką, apie ką pirmiau nė negalvojome.“
„Turime veikti operatyviai“
Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje NATO šią savaitę nustatė naujų gynybinių pajėgumų uždavinių, siekdamas užtikrinti, kad sugebės atremti galimą Maskvos puolimą.
Tačiau Vakarų žvalgybos agentūros perspėja, kad Kremlius savo pajėgas atkuria gerokai greičiau nei NATO ir aljansą pulti gali būti pasirengęs jau po ketverių metų.
„Laikas – tikrai lemiamas parametras. Mes turime veikti operatyviai“, – tvirtino P. Vandieras.
Kadaise Prancūzijos flagmanui – lėktuvnešiui „Charles De Gaulle“ vadovavęs admirolas paaiškino, kad NATO būtina stiprinti savo pajėgas, kad galėtų atgrasyti bet kokį priešą nuo noro pulti.
„Kai sakai „ginuosi“ – vadinasi, turi ginklų gintis. O kai sakai, kad ką atgrasai – reiškia, turi ginklų atgrasymui“, – teigė jis.
„Tai ir turėtų neleisti kilti karui – tavo priešas turi manyti: „Rytoj ryte aš nelaimėsiu“.
JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudžiamos NATO šalys šį mėnesį Hagoje vyksiančiame viršūnių susitikime turėtų susitarti iš esmės padidinti gynybai skirtų išlaidų normatyvą.
Dėl to turėtų smarkiai išaugti karinei technikai įsigyti išleidžiamos sumos.
Tačiau jei pigūs ukrainiečių dronai sugeba apgadinti Rusijos bombonešius, padarydami žalos už milijardus eurų, ar tikrai verta investuoti į itin brangias sistemas?
„Joks kariškis jums nepasakys, kad galėtume išsiversti be vadinamosios tradicinės įrangos“, – tvirtino P. Vandieras.
„Tačiau esame tikri, kad mums reikia ją papildančios naujos technikos.“
Oficialių asmenų teigimu, daugiau nei 70 proc. nuostolių Ukrainoje mūšio lauke padaro būtent dronai.
Tačiau nors jie yra nepakeičiama šiuolaikinės karybos dalis, visgi jie nėra visagaliai.
„Šiandien 10 metrų ilgio nepilotuojamuoju orlaiviu Atlanto neperskrisi. Povandeninių laivų tokiomis priemonėmis lengvai neaptiksi“, – paaiškino P. Vandieras.
„Jei jie papildo didžiąsias jūsų platformas, galėsite gerokai pigiau pasiekti žymiai geresnių rezultatų.“
Naujų technologijų integracija
Admirolas, kurio darbo vieta yra JAV Norfolko karinėje bazėje Virdžinijos valstijoje, teigia, kad pagrindinis iššūkis yra „integruoti naujas technologijas ir naujus mūšio metodus, remiantis tuo, ką esame išvydę Ukrainoje“.
NATO ir Ukraina Lenkijoje yra įsteigę centrą, kurio užduotis – padėti aljansui išmokti Rusijos invazijos kaimyninėje šalyje pamokas.
Be to, vis didesnį poveikį daro dirbtinis intelektas bei robotika – manoma, kad šios priemonės netrukus padės pakeisti mūšio lauką.
„Visos šiuolaikinės armijos turi pilotuojamų ir nepilotuojamų pajėgumų“, – paaiškino P. Vandieras.
„Amuniciją antžeminiu robotu tiekti yra kur kas veiksmingiau nei į tokią misiją pasiųsti būrį karių, į kuriuos gali pataikyti 155 milimetrų sviedinys.“
Ši transformacija pakeičiant aljanso karinių pajėgumus, kuriuos NATO ateinančiais metais planuoja padidinti mažiausiai 30 procentų, atsieis nepigiai – skaičiuojama, kad jos kaina gali siekti šimtus milijardų eurų.
Tačiau P. Vandieras tvirtino, kad nors tai pareikalaus „nemenko“ finansinio indėlio, tai yra „visiškai įgyvendinama“.
„Šiandien turime visas priemones. Turime inžineriją. Turime kompetencijas. Turime technologijas. Tad tereikia pradėti“, – paaiškino jis.
Gaisras Rusijoje: liepsnoja strategiškai svarbi įmonė
Čeboksarų mieste Čiuvašijos Respublikoje Rusijoje atakuota bendrovė, gaminanti įrenginius, naudojamus Rusijos kare prieš Ukrainą, rašo „Ukrainska Pravda“.
Dronais atakuota gamykla „VNIIR-Progress“. Ji gamina Rusijos kariuomenei imtuvus „Kometa“, saugančius Rusijos dronus nuo Ukrainos elektroninių kovos priemonių. Gamykla dėl smūgio sustabdė darbą.
Čiuvašijos vadovas Olegas Nikolajevas sako, kad ant gamyklos teritorijos nukrito du dronai. Dar vienas dronas esą nukrito laukuose.
Aukų nėra.
„VNIIR-Progress“ yra „ABS Elektro“ gamybos įmonės dalis. Įmonės svetainėje skelbiama, kad ji projektuoja ir gamina „mokslo ir technikos produkciją, programinės ir aparatinės įrangos kompleksus, automatizavimo ir valdymo sistemas, elektrotechnikos gaminius, elektroninių komponentų bazę, elektroninius modulius ir radijo elektroninę produkciją“.
„Astra“ praneša, kad ši gamykla Rusijos kariuomenei gamina palydovinio signalo imtuvus, kurie padeda Rusijos kariuomenei apeiti Ukrainos elektroninės kovos sistemas.
Ši gamykla yra įsikūrusi daugiau nei tūkstantis kilometrų nuo Ukrainos.
Sprogimai Rusijoje: sustabdyta kelių oro uostų veikla
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį keturiuose Rusijos oro uostuose buvo įvesti laikini apribojimai, rašo „Ukrainska Pravda“.
Kaip praneša įvairūs rusų „Telegram“ kanalai, apribojimai įvesti Kazanės, Žemutinio Naugardo, Saratovo ir Tambovo oro uostuose.
Pranešama, kad sprogimai griaudėjo Čeboksaruose, Čiuvašijos Respublikoje. Virš miesto pakilo tirštas juodas dūmas. Mieste yra įmonių, kurios vykdo Rusijos gynybos ministerijos užsakymus.
Didžiulė Rusijos ataka prieš Ukrainą: Lenkija buvo priversta kelti naikintuvus
Rusijos pajėgos naktį iš sekmadienio į pirmadienį atakavo Ukrainą, rašo UNIAN.
Rivnės sritis naktį patyrė didžiausią oro ataką per visą karo laikotarpį. Pagrindinis smūgis buvo suduotas Dubno miestui.
„Šiandien mūsų sritis patyrė vieną iš sunkiausių naktų: dešimtys „Shahed“ ir raketų atakavo mūsų regioną“, – pranešė Rivnės meras Aleksandras Tretiakas ir pridūrė, kad Dubno miestas patyrė didžiausią šio smūgio dalį.
„Kremliaus nykštukas isterikuoja, nes jaučia bejėgiškumą“, – sako jis.
Anot pareigūnų, vienas civilis buvo sužeistas.
Taip pat atakuota Kyjivo sritis, viename rajone buvo apgadintas biurų pastatas. Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Timura Tkachenko sako, kad vietoje dirba tarnybos, žalos mastas vertinamas.
Dėl Rusijos atakos pirmadienį anksti ryte Lenkijos ir sąjungininkų lėktuvai buvo pakelti į kovinę parengtį, kad apgintų Lenkijos oro erdvę nuo Rusijos smūgio Ukrainoje.
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas pranešė, kad Rusija surengė oro smūgius vakarų Ukrainoje, netoli sienos su Lenkija, todėl imtasi priemonių saugumui užtikrinti regionuose, besiribojančiuose su pavojingomis zonomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
NATO vadovas įspėja neapgaudinėti savęs ir pasiruošti: Putino karo mašina ne lėtėja, o greitėja
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Rusijos Federacija didina savo karinius pajėgumus ir per ateinančius penkerius metus bus pasirengusi užpulti Aljanso valstybes.
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, sakydamas kalbą Londone įsikūrusiame analitiniame centre „Chatham House“, M. Rutte teigė, kad būtent penkerių metų laikotarpis galėtų reikšti, jog Rusija pasieks tokį karinį pasirengimą, kad išdrįstų pulti NATO valstybes.
„Rusija susivienijo su Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranu. Jos plečia savo ginkluotąsias pajėgas ir pajėgumus.
V. Putino karo mašina ne lėtėja, o greitėja. Rusija atstato savo pajėgas pasitelkiant kiniškas technologijas, todėl [Rusija] gamina daugiau ginklų – greičiau, nei manėme“, – sakė M. Rutte.
Pasak jo, Rusija per tris mėnesius sugeba pasigaminti tokį amunicijos kiekį, kiek NATO valstybės per vienerius metus.
„Manoma, kad vien šiais metais Rusijos gynybos pramonė pagamins 1,5 tūkst. tankų, 3 tūkst. šarvuočių ir 200 raketų „Iskander“.
Neapgaudinėkime savęs, Dabar visi esame rytiniame flange. Naujos kartos rusiškos raketos juda daug kartų didesniu nei garso greičiu. Atstrumas tarp Europos sostinių – vos kelios minutės. Jau nėra Rytų ir Vakarų takoskyros. Yra tik NATO“, – pridūrė jis.
„Neapgaudinėkime savęs. Dabar visi esame rytiniame flange. Naujos kartos rusiškos raketos juda daug kartų didesniu nei garso greičiu. Atstumas tarp Europos sostinių – vos kelios minutės. Jau nebėra nei Rytų, nei Vakarų. Yra tik NATO“, – pabrėžė Markas Rutte.