Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
18:45 | Chersone nėra elektros ir vandens
Maskvos pajėgų okupuotas Ukrainos Chersono miestas buvo atkirstas nuo vandens ir elektros po to, kai Kyjivas smogė netoliese esančioms elektros linijoms, sekmadienį pranešė Maskvos primesta valdžia.
„Chersone ir dalyje kitų regiono vietovių laikinai nėra elektros ir vandens“, – „Telegram“ platformoje pranešė Maskvos primesta miesto administracija.
Jų teigimu, tai yra „Ukrainos pusės atakos, surengtos greitkelyje Beryslavas-Kachovka, kurios metu buvo pažeisti trys aukštos įtampos elektros linijų stulpai, pasekmė“.
Rusijos remiamos valdžios pranešime teigiama, jog energetikos specialistai dirba, kad greitai išspręstų problemą, o žmonės raginami „išlikti ramūs“.
Tai pirmas kartas kai Chersonas, perimtas Maskvos pajėgų pirmosiomis jų atakos vasarį dienomis, patyrė tokį energijos atjungimą.
Anksčiau sekmadienį Maskvos okupuotos srities gelbėjimo tarnybos pranešė, kad svarbi Kachovkos užtvanka Rusijos kontroliuojamame regione buvo apgadinta per smūgį, dėl kurio taip pat apkaltino Kyjivą.
Ukrainos pajėgoms pietuose stumiantis pirmyn su savo kontrpuolimu, Maskvos okupacinės pajėgos Chersone žadėjo paversti miestą fortu.
Artinantis Ukrainos kariuomenei, Rusijos pajėgos kelias savaites vykdė gyventojų išgabenimą iš Chersono. Kyjivas šiuos veiksmus pavadino deportacija.
Maskva per paskutines savaites pažeidė Ukrainos energijos infrastruktūrą, tuo sukeldama masinius energijos trikdžius visoje šalyje.
16:10 | Rusų okupantai smogia Rytų Ukrainai
Ukrainos valdžios atstovai teigia, kad rusų okupantai intensyvina smūgius Rytų Ukrainoje ir tokiu būdu apsunkina esamą padėtį tiek civiliams, tiek šalies gynėjams, rašo „The Guardian“.
Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko teigė, kad dėl vykdomų rusų atakų buvo sunaikinta beveik visa energetikos infrastruktūra, kuri leido Bachmuto ir netoliese esančio Soledaro miestui perduoti elektrą.
P. Kyrylenko pastebėjo, kad vėlų šeštadienio vakarą po rusų atakų buvo pražudytas vienas civilis, dar trys asmenys sužeisti.
„Naikinama kasdien, jei ne kas valandą“, – teigė jis.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro atstovų teigimu, nuo šeštadienio iki sekmadienio Rusija paleido keturias raketas ir įvykdė 19 aviacijos smūgių, kurie sudrebino daugiau kaip 35 kaimus septyniuose regionuose – nuo Černihovo bei Charkivo iki Chersono ir Mikolajivo pietinės dalies.
Kaip praneša vietos žiniasklaida, Bachmute apie 15 tūkst. likusių civilių gyvena be vandens ir elektros, kenčia nuolatinius okupantų apšaudymus.
Šeštadienį V. Zelenskis kalbėjo, kad situacija per pastarąją dieną fronto linijose pasikeitė nedaug, o vienos aršiausių kovų verda Donecko regione.
15:26 | Rusai paskyrė naują generolą užimti svarbias pareigas
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija pranešė, kad Rusija lapkričio 3 d. paskyrė generolą majorą Aleksandrą Linkovą užimti šalies Centrinės karinės apygardos vado pareigas, rašo „The Guardian“.
Teigiama, kad A. Linkovas pakeis iš pareigų dar spalio pabaigoje atleistą generolą Aleksandrą Lapiną.
Generolą A. Lapiną dėl prastų pasiekimų karo fronte Ukrainoje kiek anksčiau aktyviai kritikavo ir Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, ir „Wagner“ sukarintos grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas.
JK žvalgyba teigia, kad, suversdama kaltę rusų kariuomenės vadams, Kremliaus valdžia tokiu būdu tarsi nusimeta atsakomybę.
14:58 | Mūšio lauke žuvo taivanietis, savanoriškai stojęs į kovą Ukrainoje
Mūšio lauke žuvo taivanietis, kuris savanoriškai stojo į kovą Rusijos užpultoje Ukrainoje, pranešė Taibėjus; manoma, kad tai pirmas asmuo iš salos, žuvęs šiame kare.
Taivano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ukrainiečių lauko vadas patvirtino, jog žuvo 25 metų Tseng Sheng-kuangas, kuris tarnavo savanorių karių batalione.
Ministerija jo mirties priežasties nenurodė, tačiau pusiau oficiali Taivano centrinė naujienų agentūra (CNA) teigė, kad jis buvo sužeistas per mūšį rytiniame Luhansko mieste ir mirė nukraujavęs.
„Reiškiame nuoširdžią užuojautą dėl mūsų tautiečio, kuris paaukojo savo gyvybę kare Ukrainoje, žūties ir atiduodame pagarbą jo dvasiai, padėjusiai ukrainiečiams ginti laisvę ir demokratiją“, – sakoma vėlai šeštadienį paskelbtame URM pranešime.
Manoma, kad Tseng Sheng-kuangas yra pirmasis taivanietis, žuvęs kare Ukrainoje.
Taivano URM teigė, kad padės Tseng Sheng-kuango šeimai pasirūpinti kelione į Ukrainą palaikams identifikuoti.
CNA teigė, kad Tseng Sheng-kuangas buvo kariuomenės veteranas, priklausantis Taivano vietinei amių mažumai.
Jo žmona naujienų agentūrai pasakojo, kad Tseng Sheng-kuangas į Ukrainą išvyko birželį, o paskutinį kartą jie susisiekė spalio 23-iąją, kai vyras pasakė, kad ruošiasi pradėti penkių dienų misiją.
Trečiadienį ji gavo vieno kario iš jos sutuoktinio mobiliojo telefono atsiųstą žinutę, kad jis buvo sužeistas per mūšį ir mirė pakeliui į ligoninę.
Savo vyrą ji apibūdino kaip „sąžiningą žmogų, turintį stiprų teisingumo jausmą“.
Vasario 24-ąją Rusijos užpultos Ukrainos padėtis sulaukė atgarsio Taivane, kuris susiduria su nuolatine Kinijos invazijos grėsme.
Kinija laiko šią demokratiją savo teritorijos dalimi ir neslepia pretenzijų vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga, o Rusijos invazija į Ukrainą sustiprino nuogąstavimus, kad Kinija gali bandyti panašiai aneksuoti salą.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, šiuo metu Ukrainoje kaip kariai savanoriai kovoja apie 10 taivaniečių.
14:35 | Kyjivas ruošiasi visiems scenarijams: nutrūkus elektros tiekimui, evakuotų 3 mln. gyventojų
Kyjivo pareigūnai pradėjo planuoti miesto gyventojų evakuaciją, jeigu sostinėje apskritai nutruks elektros tiekimas, rašo „The New York Times“.
Teigiama, kad Kyjive šiuo metu gyvena apie 3 mln. gyventojų, tad, nutrūkus elektros tiekimui, civiliai būtų evakuojami, mat Rusija ir toliau vykdo puolimus visoje šalyje, nusitaikydama į energetikos infrastruktūrą. Šiuo metu šalyje iš viso sunaikinta apie 40 proc. su energetika susijusių objektų.
Pranešama, kad miesto savivaldybės darbuotojai paruošė 1 tūkst. slėptuvių, kuriose bus galima ne tik susišildyti, bet ir apsisaugoti nuo rusų okupantų smūgių, kol inžinieriai bandys sutvarkyti subombarduotas elektros tiekimo stotis.
Ukrainos nacionalinė energetikos įmonė šeštadienį teigė, kad septyniuose regionuose ir toliau bus reguliariai atjungiama elektra, siekiant, kad elektros tiekimo linija visiškai nesugestų.
Kyjivo savivaldybės administracijos saugumo direktorius Romanas Tkačiukas teigė: „Nutrūkus elektros tiekimui, [mieste] nebus tiekiamas vanduo, neveiks nuotekų sistemos. Štai kodėl mūsų vyriausybė ir miesto administracija griebiasi visų įmanomų priemonių tam, kad elektros tiekimo sistemos būtų apsaugotos“, – kalbėjo jis.
Vietos pareigūnams buvo pranešta, kad greičiausiai jie turės 12 valandų įspėti civilius, kad elektros tiekimas atsidūrė ant gedimo ribos. Administracijos atstovo pastebėjimu, jeigu susiklostytų tokia situacija, miesto gyventojai būtų įspėjami ir raginami palikti namus.
Tiesa, R. Tkačiukas pastebėjo, kad šiuo metu padėtis Kyjive yra kontroliuojama, nėra jokių požymių, kad civiliai paliktų savo namus. Tačiau padėtis gali greitai pasikeisti, jeigu elektros tiekimas galiausiai nutruks.
13:56 | Naftos bazėje kilo gaisras
Rusijoje, Belgorodo srityje, esančioje naftos bazėje sekmadienį paviešintuose vaizdo įrašuose užfiksuotos liepsnos, rašo NEXTA.
Socialiniuose tinkluose teigiama, kad kilusio gaisro metu niekas rimčiau nenukentėjo.
Vietos atstovai sako, kad kažkas paleido šūvius į naftos talpyklas.
13:40 | Maskvos primesti pareigūnai kaltina Kyjivą apgadinus Kachovkos užtvanką Chersono srityje
Maskvos okupuotos Ukrainos Chersono srities gelbėjimo tarnybos sekmadienį pranešė, kad svarbi Kachovkos užtvanka Rusijos kontroliuojamame regione buvo „apgadinta“ per smūgį, dėl kurio apkaltino Kyjivą.
„Šiandien 10 val. (vietos ir Lietuvos laiku) buvo paleistos šešios HIMARS raketos. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė penkias raketas, viena pataikė į Kachovkos užtvankos šliuzą, kuris buvo apgadintas“, – Rusijos agentūros citavo vietos gelbėjimo tarnybas.
Ukraina pastarosiomis savaitėmis perspėjo, kad rusų pajėgos ketina susprogdinti strateginį objektą, kad sukeltų potvynį.
Naujienų agentūra „RIA Novosti“ sekmadienį citavo Maskvos primestą vietos pareigūną, kuris teigė, kad žala nėra „kritinė“.
Praėjusį mėnesį Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis paragino atsiųsti tarptautinę stebėjimo misiją prie Kachovkos užtvankos.
„Raginame Jungtines Tautas, Europos Sąjungą ir kitas organizacijas organizuoti tarptautinę stebėjimo misiją į Kachovkos hidroelektrinę“, – pareiškė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo apkaltinęs Rusiją užminavus hidroelektrinės pietinėje Chersono srityje užtvanką.
„Kaip rodo mūsų informacija, Kachovkos hidroelektrinės agregatą ir užtvanką užminavo rusų teroristai“, – sakė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbtame kreipimesi.
„Jei užtvanka bus sunaikinta... Šiaurės Krymo kanalas tiesiog išnyks“ ir tai bus „didžiulio masto katastrofa“, pridūrė Ukrainos lyderis.
Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, kuri yra pastatyta Dnipro upėje, Maskvos pajėgos užėmė invazijos pradžioje. Ji tiekia vandenį Rusijos aneksuotam Krymui.
13:20 | JAV admirolas: Ukrainos krizė – tik apšilimas
Rusijos invazija Ukrainoje atskleidė blėstančią JAV karinio atgrasymo galią, tačiau, panašu, kad tik keletas lyderių sugeba tai pripažinti. Savo ruožtu JAV karinio jūrų laivyno admirolas pripažįsta, kad krizė Ukrainoje „yra tik apšilimas“, rašo „The Wall Street Journal“.
JAV strateginės vadovybės karinio jūrų laivyno admirolas Charlesas Richardas tikina, kad jau netrukus JAV karinė galybė gali būti išbandoma.
„Ši Ukrainos krizė, kuri vyksta dabar, yra tik apšilimas. Didžioji [krizė] ateina. Tai neužtruks. Neilgai trukus, mes būsime išbandomi tokiais būdais, kuriais anksčiau nebuvome testuojami“, – kalbėjo jis.
Pasak admirolo, Kinija jau dabar demonstruoja greitesnį karinių priemonių naudojimą.
„Vertindamas mūsų atgrasymo prieš Kiniją lygį, laivas pamažu skęsta. Skęsta lėtai, tačiau skęsta, nes [Kinija] greičiau vysto karinius pajėgumus nei mes.
<...> Nesvarbu, kokie yra geri mūsų vadai ar [kariniai] žirgai, mums jų nepakaks. Ir ši problema paaštrės dar labiau“, – teigė jis.
Teigiama, kad JAV karinių pajėgumų problematika yra neatidėliotina, tačiau dalis politikų nenori to pripažinti.
Admirolo pastebėjimu, JAV išlaiko pranašumą kalbant apie povandeninius laivus, tačiau net ir ši karinių pajėgumų sritis, pasak jo, gali susilpnėti, tačiau išeičių yra, pavyzdžiui, paspartinant gamybą. C. Richardas teigia, kad pagaminti tris greitai atakuojančius povandeninius laivus per vienerius metus – jau būtų gera pradžia.
Rašoma, kad praėjusiais metais Kinijos išbandyta hipergarsinė raketa, kuri apskrido aplink pasaulį ir galiausiai nusileido Kinijos teritorijoje, tąkart turėjo sukelti daugiau pavojaus signalų, mat tai reiškia, kad Pekinas yra pajėgus sukelti grėsmę bet kuriam JAV miestui ar objektui, tikriausiai, net neišsiduodant.
Be to, pastebima, kad JAV atstovai, žvelgdami į turimų hipergarsinių raketų panaudojimo galimybes, turėtų iškelti klausimą Kongrese, kaip Kinija ir Rusija sugebėjo pralenkti pačią Ameriką.
„Mes žinojome, kaip reikia judėti greitai, tačiau praradome sugebėjimą tai daryti“, – teigė admirolas.
C. Richardo teigimu, perteikiant viešas žinutes apie JAV karines silpnybes, kyla pavojus, kad priešai gali tuo pasinaudoti, mat Pekinas mano, kad Amerika negali užkardyti galimų puolimų.
12:28 | Rusai apšaudė Zaporižią
Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip atrodo Zaporižios sritis po rusų surengtų atakų.
Aftermath of #Russia's shelling of #Zaporizhzhia.
— NEXTA (@nexta_tv) November 6, 2022
Video by Suspilne Novyny. pic.twitter.com/AmWoz3L3Ha
11:48 | Ragina užmegzti derybas dėl taikos
JAV prezidento Joe Bideno administracija privačiai kreipėsi į Ukrainos lyderius, įskaitant šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ir ragino parodyti atvirumą, siekiant užmegzti taikos derybas su Rusija, bei tokiu būdu užbaigti tebesitęsiantį karą, rašo „The Washington Post“, remdamasi savo šaltiniais.
Tiesa, JAV administracijos atstovai Ukrainos lyderiams pabrėžė, kad neparodyti noro taikos deryboms su Rusija vertėtų tada, jeigu diktatorius Vladimiras Putinas būtų pašalintas iš valdžios.
Pastebima, kad JAV išreikštas siekis buvo ne tiesioginis nurodymas Ukrainai dalyvauti derybose su Rusija, tačiau bandymas išlaikyti kitų sąjungininkių paramą, kurios nerimauja dėl V. Putino grasinimų panaudoti branduolinį ginklą, taip pat egzistuojančios baimės dėl grėsmės ekonomikai.
Remiantis vieno iš JAV pareigūnų pastebėjimu, publikacijoje minima, kad kai kurios valstybės jaučia tam tikrą nuovargį dėl vykstančio karo Ukrainoje.
Visgi Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovai „The Washington Post“ nepatvirtino, ar minėti teiginiai yra tikslingi, tačiau JAV valstybės departamento atstovas spaudai pasakė: „Kremlius tęsia karo eskalaciją. Kremlius pademonstravo nenorą rimtai įsitraukti į derybas dar prieš pradedant karinę invaziją Ukrainoje.“
Biden administration privately encourages Zelensky to show Russia that Ukraine is open to negotiating an end to war https://t.co/WQU6P6e03b
— The Washington Post (@washingtonpost) November 5, 2022
11:19 | Uždengtas paminklas Odesoje
Odesoje Jekaterinos II paminklas buvo iš dalies uždengtas dėl padažnėjusių rusų okupantų išpuolių.
In #Odesa, the monument to Catherine II was partially closed due to increased attacks on it. pic.twitter.com/KATbgsd6BL
— NEXTA (@nexta_tv) November 6, 2022
10:58 | Rusai į karo frontą siunčia senas haubicas
Karo ekspertas Aleksandras Kovalenka sako, kad Rusija susiduria su artilerijos trūkumu, todėl į karo frontą Ukrainoje pradėjo siųsti D-1 haubicas, kurios, UNIAN portalo teigimu, yra senesnės už patį diktatorių Vladimirą Putiną.
Teigiama, kad haubicos, kurias Rusija pradėjo siųsti į frontą, buvo pagamintos 1943–1949 metais. Karo ekspertas A. Kovalenka svarsto, kad šios artilerijos nusidėvėjimas turėtų būti itin didelis.
„Taip, dalis karo korespondentų kalba apie kažkokią stalinistinę kokybę... Tačiau jiems nereikės šaudyti iš šio šlamšto ir tikėtis, kad vamzdis jų nesuplėšys“, – kalbėjo A. Kovalenka.
Karo ekspertas pastebėjo, kad iš viso buvo pagaminta 2 800 D-1 tipo haubicų, tačiau tik 700 jų išliko Rusijos sandėliuose. A. Kovalenka priduria, kad iš 700 ne visos jų galėjo būti atgabentos į frontą, tad realus perduotos artilerijos skaičius yra mažesnis.
10:22 | Rusų okupantai moko vaikus, kaip naudotis kulkosvaidžiais
Melitopolio miesto meras Ivanas Fiodorovas teigia, kad rusų okupantai mokyklose vaikus moko, kaip reikia naudotis ginklais.
Mero pastebėjimu, tokiu būdu mokyklinio amžiaus vaikai yra ruošiami savanorių batalionams.
„Mokyklose diena prasideda paieškomis – [rusų okupantai] moko gimnazistus nuo 9 klasės naudotis kulkosvaidžiais, siekdami jaunus asmenis paruošti tariamiems savanorių batalionams“, – kalbėjo jis.
I. Fiodorovo pastebėjimu, kad profesinėse mokyklose ir universitetuose okupantai jau dabar pradėjo formuoti vadinamąją „jaunąją armiją“.
09:27 | Rusams atakavus Zaporižios miestą žuvo vienas žmogus
Rusų pajėgoms naktį į sekmadienį atakavus pietrytinį Ukrainos Zaporižios miestą žuvo vienas žmogus, pranešė pareigūnai.
Kaip platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtjevas, dėl Rusijos puolimo kilo gaisras.
„Šią naktį rašistai vėl atnešė bėdų mūsų miestui. Priešo apšaudymai sugriovė civilinės infrastruktūros pastatą ir, pirminiais duomenimis, deja, nusinešė vieno žmogaus gyvybę“, – rašė jis.
Taip pat nuo sprogimo bangos šalia esančiuose namuose išdužo langai, apgadinti stogai.
Zaporižios srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas pažymėjo, kad per naktinę raketų ataką prieš Zaporižią sugriautas dviejų aukštų komercinės paskirties pastatas.
„Didelio masto gaisrą likvidavo mūsų ugniagesiai. Pirminiais duomenimis, deja, žuvo vienas žmogus. Toliau tikrinami griuvėsiai. Dar viena raketa nukrito į privačiame sektoriuje esantį žemės sklypą. Nuo sprogimo bangos ir nuolaužų nukentėjo privačių pastatų langai ir du automobiliai“, – sakė O. Staruchas.
09:14 | V. Zelenskis: artimiausios savaitės bus itin svarbios
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Ukraina stengiasi sutarti su partneriais, siekiant gauti daugiau tankų, šarvuotosios technikos ir artilerijos, o artimiausios savaitės bus itin svarbios, rašo UNIAN.
Šeštadienį V. Zelenskis kalbėjo, kad situacija per pastarąją dieną fronto linijose pasikeitė nedaug, o vienos aršiausių kovų verda Donecko regione.
Prezidentas taip pat pastebėjo, kad nuolatiniai susirėmimai tęsiasi ir kitose fronto linijose, apimančiose daugiau kaip tūkstantį kilometrų teritorijos.
„Kitos savaitės, žvelgiant iš dabartinės pozicijos, bus itin svarbios. Dirbame kartu su partneriai tam, kad Ukraina gautų daugiau tankų, šarvuočių, artilerijos“, – teigė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo šalies pasieniečiams, kurie Sumų, Černihovo ir Charkivo regionuose sugeba atremti nuolatinius rusų okupantų apšaudymus, provokacijas.
08:44 | J. Prigožino sukarinta grupuotė patiria pralaimėjimus
„Wagner“ sukarintos grupuotės įkūrėjas, oligarchas ir „Putino virėju“ vadinamas Jevgenijus Prigožinas, bandydamas plėsti savo įtaką skirtinguose Rusijos regionuose, toliau tęsią kalinių verbavimą, kad šie vyktų kariauti į Ukrainą, rašo JAV Karo studijų instituto analitikai (ISW).
Remiantis ISW analitikų pastebėjimais, J. Prigožinas atsisakė komentuoti žurnalistų užduotą klausimą apie vykdomą kalinių verbavimą Krasnojarsko kolonijose, nors anksčiau Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikas aktyviai bendravo su Kremliaus žiniasklaida ir kalbėjo apie kalinių dalyvavimą kare.
Visgi surinkti duomenys rodo, kad daugiau kaip 500 užverbuotų kalinių, kurie buvo įtraukti į „Wagner“ sudėtį, per pastaruosius du mėnesius jau žuvo Ukrainos karo fronte.
Be to, pranešama, kad kai kurie kaliniai taip pat turi sveikatos problemų.
„Ukrainos žvalgybos pareigūnai anksčiau pranešė, kad didelė dalis infekcinėmis ligomis sergančių kalinių užkrėtė kitus „Wagner“ sukarintos grupės karius“, – teigiama pranešime.
Nors pats J. Prigožinas dėl plintančios infekcijos tarp karių nesiėmė papildomų veiksmų, savo ruožtu jis ragina verslininkus, Rusijos žmones susivienyti ir išreiškia tam tikrą kritiką, kuomet kalba pasisuka apie Rusijos kariuomenę.
08:15 | O. Arestovyčius: karo fronte gali būti 50 tūkst. mobilizuotų rusų karių
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigė, kad tik 43 proc. mobilizuotų rusų pradėjo karinį pasirengimą bei buvo aprūpinti svarbiais reikmenimis, rašo UNIAN.
O. Arestovyčius svarsto, kad šiuo metu naujai dislokuotų karių skaičius Ukrainos teritorijoje siekia 50–60 tūkst.
„Vidutiniškai skaičiuojama 60 tūkst. [mobilizuotų rusių karių]. Kai kas sako, kad skaičius gali perkopti ir 100 tūkst. <...> Manau, gali būti 50 tūkst. Skaičiai skiriasi“, – kalbėjo jis.
O. Arestovyčiaus pastebėjimu, mažiau kaip pusė mobilizuotų rusų karių atlieka karinį pasirengimą prieš išvykstant į karo frontą, kiti, jo teigimu, tiesiog sėdi ir geria alkoholį.
„Iš 238 tūkst. [mobilizuotų rusų] karinius mokymus pradėjo tik 43 proc. <...> Kiti be darbo sėdi sporto salėse, mokyklose, lėbauja“, – teigė Ukrainos prezidento patarėjas.
08:07 | „New York Times“: naujuoju NATO vadovu gali tapti estų premjerė K. Kallas
Vis didėja tikimybė, kad NATO generalinio sekretoriaus postą iš Jenso Stoltenbergo perims moteris ir tarp galimų kandidačių minima Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, rašo estų laikraštis „Postimees“, remdamasis straipsniu, kuris buvo paskelbtas JAV laikraštyje „The New York Times“.
J. Stoltenbergo įgaliojimai baigiasi kitų metų rudenį ir Aljanso nariai jau rimtai galvoja apie tai, kas galėtų tapti jo įpėdiniu. „The New York Times“ rašo, kad, atsižvelgiant į eskalacijos ir didesnio masto karo riziką, naujasis generalinis sekretorius pareigas pradės eiti neabejotinai vienu kritiškiausių momentų Aljanso 73 metų istorijoje.
Pasak JAV leidinio, Vašingtone aktyviai svarstoma idėja šį postą patikėti 54 metų Chrystiai Freeland (Kristijai Friland), Kanados vicepremjerei ir finansų ministrei, tačiau jos šansus gali sumažinti tai, kad Kanados išlaidos gynybai yra kur kas mažesnės už 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o būtent tokį rodiklį Aljanso valstybės narės yra įvardijusios kaip tikslą, kurį norima pasiekti iki 2024 metų.
Tuo tarpu Europos Sąjunga (ES) nori, kad kitas NATO generalinis sekretorius atstovautų kuriai nors iš ES valstybių narių, nes 21-a iš 27 ES šalių taip pat yra NATO narės. Nors Europa dar nesusitarė dėl kandidatūros, kurią palaikys, tarp galimų kandidatų svarstoma ir K. Kallas, rašo JAV laikraštis.
Pasak „The New York Times“, K. Kallas tvirtai ir aktyviai palaiko Ukrainą. Ji ne kartą buvo pareiškusi, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neturi būti deramasi, ir kaltino Rusiją ukrainiečių genocidu.
Tačiau, kaip rašo leidinys, griežta antirusiška pozicija gali sutrukdyti ir K. Kallas, ir bet kokiam kitam Baltijos šalių ar Lenkijos kandidatui, nes Vakarų Europos šalys, kaip antai Prancūzija ir Vokietija, teikia pirmenybę tokiam Aljanso vadovui, kuris po karo galėtų užtikrinti stabilesnius santykius su Maskva.
Tarp galimų Europos kandidatų taip pat minima Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova ir buvusi Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič.
„The New York Times“ mano, kad Didžioji Britanija, kuri pasitraukė iš ES, bet liko NATO, į Aljanso vadovus gali pasiūlyti savo gynybos sekretorių Beną Wallace'ą.
Jungtinės Valstijos amerikiečių kandidato nesiūlo, nes vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado (SACEUR) postas – o jį užimantis asmuo yra atsakingas už bendrą Aljanso kryptį ir karines operacijas visame pasaulyje – tradiciškai priklauso amerikiečiams.
Taip pat neatmetama galimybė, kad valstybės narės, atsižvelgusios į dabartinę sudėtingą saugumo situaciją, sutiks dar metams pratęsti J. Stoltenbergo įgaliojimus.
Tačiau, pasak leidinio, yra aišku, kad ir Vašingtonas, ir Briuselis kitą NATO generalinį sekretorių nori paskirti iki 2024 metų lapkričio, kuomet JAV įvyks prezidento rinkimai.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
- NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nemano, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą;
-
Iranui pirmą kartą pripažinus, kad šalis siuntė Rusijai bepiločių orlaivių, Ukraina šeštadienį Teheraną įspėjo, kad „bendrininkavimo“ su Maskva „pasekmės bus didesnės už“ Rusijos paramos „naudą“;
-
UNIAN skelbia, kad į Rusiją atvyko traukinys iš Šiaurės Korėjos. Kol kas nėra tikslesnių duomenų, kas galėjo būti atgabenta į Rusiją. Tai pirmasis traukinys, atvykęs iš Šiaurės Korėjos į Rusiją, per pastaruosius kelerius metus;
-
Vienas Maskvos kontroliuojamo Ukrainos miesto teisėjas išgyveno pasikėsinimą nužudyti, bet jo būklė yra „sunki“, šeštadienį pranešė Donecko separatistų lyderis;
-
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai tikina, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir toliau slapta sudaro sąlygas tęsti mobilizaciją, nors ir tikinama, kad rezervistų šaukimas yra galutinai baigtas, rašo „SkyNews“;
-
Jungtinės Karalystės (JK) žvalgyba teigia, kad Rusija susiduria su iššūkiu tinkamai paruošti 300 tūkst. mobilizuotų rusų, kadangi patyrę karininkai ir instruktoriai jau mirę, rašo „The Guardian“;
-
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad didžiausios kovos Ukrainoje verda Donbaso regione – Bachmuto ir Soledaro miestuose, rašo „SkyNews“.
