Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
23:59 | Zelenskis: Ukraina panaudos kasetines bombas ir tai yra sąžininga
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukrainos pajėgos panaudos kasetines bombas kovose. Pasak V. Zelenskio tai yra sąžiningas sprendimas atsižvelgiant į tai, kad karą sukėlusi Rusija taip pat naudoja kasetines bombas.
Apie tai rašo „Ukrinform“.
„Ukraina kasetinius šaudmenis gavo 2023 m., po 9 metus trukusių karo veiksmų prieš Ukrainą“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad atakuoti Ukrainai Rusijos Federacija panaudojo įvairius ginklus, tarp jų ir draudžiamus, tokius kaip kasetinės bombos.
„Jie (Rusijos kariuomenė – red.) ir naudojo, ir naudoja (kasetinius šaudmenis – red.).<...> Mes prieš juos panaudosime tuos pačius ginklus. Ir tai yra sąžininga“, – sakė Ukrainos prezidentas.
23:07 | Įspėja dėl augančių „Wagner“ pajėgų Baltarusijoje: perkeliama ir technika
Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ pajėgos Baltarusijoje auga, praneša Baltarusijos stebėjimo grupė „Belaruski Hajun“.
Pranešama, kad liepos 11 dieną „Wagner“ kovotojų kolonos pradėjo judėti Baltarusijos Respublikos teritorijos link.
Baltarusijos stebėjimo grupė skelbia, kad nuo tos dienos į Baltarusiją atvyko bent penkios „Wagner“ kovotojų kolonos.
„Mūsų duomenimis, „Wagner“ kolonos į Baltarusiją pradėjo atvykti nuo liepos 11 dienos. Prieš tai samdinių, kurie Baltarusiją pasiekė savo transportu, o ne organizuotų kolonų dalimi, skaičius buvo apie 200 žmonių. Turime duomenų, kad nuo liepos 11 d. į Baltarusiją jau atvyko bent 5 „Wagner“ samdinių kolonos, tai yra mažiausiai 382-400 transporto priemonių, o samdinių Baltarusijoje, mūsų skaičiavimais, jau yra 2000-2500 žmonių“, – praneša „Belaruski Hajun“.
Skelbiama, kad liepos 18 dieną į Baltarusiją atvyko dar daugiau „Wagner“ transporto priemonių. „Belaruski Hajun“ skaičiavimais, atvykti galėjo apie 170-185 transporto priemonių.
21:55 | JK piešia pozityvią prognozę: Rusija daug trapesnė, nei mano patys rusai, todėl Ukraina gali laimėti karą
Rusija yra daug trapesnė, nei nori pripažinti agresorius, todėl Ukrainos pergalė kare yra visiškai įmanoma, sako Didžiosios Britanijos gynybos ministro postą paliekantis Benas Wallace'as.
Apie tai skelbia UNIAN, cituodami „Sky News“.
„Tikiu, kad [karą Ukrainoje] galima laimėti. Tikiu, kad Rusija yra daug trapesnė, nei nori pripažinti patys rusai... Rusijos kariuomenės hierarchijos skilimas yra gana realus, nuostolių skaičius yra baisus“, – sako B. Wallace’as.
17:28 | E. Macronas: V. Putinas padarė didžiulę klaidą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį perspėjo, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas padarė didelę klaidą, pasitraukdamas iš susitarimo, kuriuo siekiama apsaugoti ukrainietiškų grūdų eksportą Juodąja jūra.
Po Europos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo E. Macronas sakė, kad šalys, priklausomos nuo ukrainietiškų ir rusiškų grūdų, pamatys, kad Rusija negalima pasitikėti.
„Jis nusprendė panaudoti maistą kaip ginklą, ir manau, kad tai didžiulė klaida“, – sakė E. Macronas.
17:22 | O. Syrskis: greitas Ukrainos kontrpuolimas yra „praktiškai neįmanomas“
Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis interviu BBC teigė, kad pagal dabartines sąlygas greitas Ukrainos kontrpuolimas yra „praktiškai neįmanomas“.
O. Syrskis atkreipė dėmesį, kad rytinėje Ukrainos dalyje, kaip ir pietinėje, rusų okupantai užminavo teritoriją, tai pat pastatė gynybines užtvaras, tad rusai šiuo atveju turi tvirtą gynybinę liniją.
„Todėl mūsų pažanga [karo fronte] nevyksta taip greitai, kaip mes norėtumėme“, – sakė jis.
Tiesa, sausumos pajėgų vadas užsimena, kad Ukrainos gynėjai, priešingai negu rusų okupantai, vis tiek turi aiškių pranašumų – tai „karinės vadovybės vienybė ir karių pasitikėjimas vieni kitais“.
O. Syrskis tikina, kad Bachmuto miesto susigrąžinimas yra „garbės reikalas“.
„Mes netekome daugybės mūsų brolių, mūsų karių, kai gynėme Bachmutą. Tad mes paprasčiausiai turime jį susigrąžinti“, – kalbėjo O. Syrskis.
Tuo metu 57-osios brigados vadas pulkininkas Aleksandras Bakulinas, su kuriuo taip pat kalbėjosi BBC žurnalistas, teigė, kad per pastaruosius du mėnesius situacija Bachmuto regione iš esmės pasikeitė.
Pirmiausiai, dabar Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o ne rusų okupantai, Bachmuto kryptimi pasiekia tam tikrų laimėjimų. Antra, reguliarioji Rusijos kariuomenė, kuri kaunasi šiandien skiriasi nuo „Wagner“ smogikų, kurie, pasak A. Bakulino, buvo nepatogūs priešai, nes „jie žudė tam, kad žudytų“
„Jei mes įdėsime šiek tiek pastangų, Bachmuto miestas gali būti apsuptas“, – pastebėjo A. Bakulinas ir prūdrė, kad dabar jo brigada kontrpuolimo metu patiria mažiau nuostolių nei anksčiau.
O. Syrskis dar kartą patvirtino, kad Ukraina jau gavo kasetinę amuniciją, kurią turėtų panaudoti artimiausiomis dienomis.
„Mūsų žmonės laukia pergalių. Jiems reikia mažų pergalių“, – teigė O, Syrskis, turėdamas omenyje, kad Bachmuto atsikovojimas turėtų ne tik psichologinę naudą, bet taip pat reikštų galimybę tęsti kontrpuolimą atsikovojant teritorijas Donbase.
16:57 | JK paskelbė apie papildomas lėšas kariuomenės atsargoms ir amunicijai
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija antradienį pranešė planuojanti investuoti 2,5 mlrd. svarų sterlingų (2,9 mlrd. eurų) į kariuomenės atsargas ir amuniciją, kad pagerintų kovinę parengtį besimokant iš karo Ukrainoje.
Ji taip pat paskelbė apie pasaulinių reagavimo pajėgų sukūrimą, sujungiant dislokuotą ir aukštos parengties tarnybų personalą ir pasitelkiant „visų sričių pajėgumus“.
Papildomos išlaidos ir naujos pajėgos planuojamos po to, kai kovą buvo paskelbta, kad šalies gynybos biudžetas bus padidintas 5 mlrd. svarų sterlingų (5,82 mlrd. eurų), vykdant daugelį metų trunkančią strateginės užsienio ir gynybos politikos peržiūrą.
Ministerija nurodė, kad Rusijos keliama grėsmė Europos saugumui yra aktualiausias trumpalaikis ir vidutinės trukmės prioritetas, tačiau epochos iššūkiu pavadino Kiniją.
Ministerija teigė, kad naujausiais planais, išsamiai išdėstytais vadinamajame Gynybos vadavietės dokumente, siekiama sukurti „patikimas karines pajėgas, kurios užtikrintų, kad ir dabar, ir ateityje galėtume veikti kaip pasaulinė sunkiasvorė“.
„Privalome prisitaikyti ir modernizuotis, kad galėtume atremti mums kylančias grėsmes, atsižvelgdami į (Rusijos) prezidento (Vladimiro) Putino neišprovokuotos invazijos į Ukrainą pamokas“, – pareiškime teigė darbą baigiantis JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
„Šis Gynybos vadavietės dokumentas sustiprins mūsų strateginį požiūrį ir užtikrins, kad Jungtinė Karalystė išliktų karinių pajėgumų lyderė ir pirmaujanti NATO valstybė“, – pridūrė jis.
Praėjusį savaitgalį B. Wallace'as paskelbė, kad pasitrauks iš pareigų, kurias eina nuo 2019 metų liepos, per kitą ministro pirmininko Rishi Sunako ministrų kabineto pertvarkymą, kuris turėtų įvykti po kelių savaičių.
Peržiūrint JK gynybą numatoma, kad didesnis vaidmuo teks mokslui ir technologijoms, taip pat bus sudarytas naujas aljansas su pramone, kuri į strategines diskusijas bus įtraukta daug anksčiau.
Taip pat planuojama didinti rezervistų pajėgas ir keisti karių priėmimo tvarką, įskaitant „įtikinamesnio ir konkurencingesnio skatinimo priemonių paketo siūlymą“.
Tuo tarpu ministerija pranešė, kad investuos 400 mln. svarų sterlingų (466 mln. eurų) į karių ir jų šeimų būstų modernizavimą, vadindama šias išlaidas „būtinomis mūsų personalo veiklos efektyvumui“.
Ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey teigė, kad ministerija pripažįsta, jog Jungtinė Karalystė turi „veikti kitaip, reaguoti į sparčiai besikeičiančias geopolitines, technologines ir ekonomines grėsmes, pasimokyti iš Ukrainos ir skatinti glaudesnę integraciją su mūsų sąjungininkais ir partneriais“.
16:15 | Rusija Turkijai pranešė išformuojanti grūdų iniciatyvos koordinavimo centrą
Rusija antradienį pranešė Turkijai, kad išformuoja Stambule veikiantį koordinavimo centrą ir atšaukia krovininių laivų saugumo garantijas.
„Susitarimų dėl grūdų įgyvendinimas nutrauktas“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija po to, kai šalies diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pasikalbėjo su Turkijos kolega Hakanu Fidanu.
Maskvos pasitraukimas iš susitarimo be kitų sąlygų reiškia Jungtinio koordinavimo centro Stambule likvidavimą ir saugios laivybos garantijų panaikinimą, sakoma ministerijos pareiškime.
Susitarimas, pagal kurį Ukraina galėjo saugiai Juodąja jūra eksportuoti grūdus į pasaulio rinkas, baigė galioti vidurnaktį Stambulo (ir Lietuvos) laiku, Rusijai atsisakius jį pratęsti.
Šis terminas buvo nustatytas gegužę dviem mėnesiams pratęsus susitarimą, pasirašytą pernai liepą, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai. Susitarimu siekta užkirsti kelią maisto trūkumui pažeidžiamose šalyse.
Kremlius, kuris mėnesius skundėsi dėl susitarimo įgyvendinimo, pirmadienį paskelbė iš jo pasitraukiantis.
„Juodosios jūros susitarimai (...) de facto baigėsi. Grūdų susitarimas baigėsi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusija „nedelsdama atnaujins jo įgyvendinimą, kai tik bus įvykdyta rusiškoji susitarimų dalis“, sakė jis.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad jo šalis yra pasirengusi tęsti grūdų eksportą Juodąja jūra nepaisydama Rusijos pasitraukimo.
„Mes nebijome. Į mus kreipėsi bendrovės, kurioms priklauso laivai. Jos sakė, kad yra pasirengusios tęsti grūdų tiekimą, jei Ukraina juos įsileis, o Turkija praleis“, – sakė V. Zelenskis.
Per pastaruosius metus pagal Juodosios jūros grūdų inciatyvą buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln. tonų ukrainietiškų grūdų.
16:09 | Leista važiuoti viena Krymo tilto puse
Antradienio naktį Rusijos pareigūnams leidus važiuoti automobiliais viena Krymo tilto puse, nusidriekė šimtų automobilių eilės, rašo „Ukrainska Pravda.
Teigiama, kad iš Tamanės pusės eilėje antradienį stovi apie 400 automobilių, o iš Kerčės pusės – 320 transporto priemonių.
Iš Tamanės pusės eilėje stovi apie 400 automobilių, o iš Kerčės pusės – 320 automobilių.
Tuo metu „SkyNews“ rašo, kad Rusijos Federacijos ministro pirmininko pavaduotojas Maratas Chusnulinas po susitikimo su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu teigė, kad Kerčės tiltu eismas bus ribojamas iki pat lapkričio mėnesio.
Jo teigimu, vieną tilto pusę planuojama atidaryti, kad automobiliai galėtų važiuoti dvipusiu eismu, iki planuojama vieną tilto pusę atidaryti iki rugsėjo 15 d., o kitą pusę – lapkričio mėnesio.
15:36 | Maskvai neleidus pratęsti susitarimo dėl Ukrainos grūdų, Kremlius įspėjo apie riziką
Kremlius antradienį paskelbė užmaskuotą įspėjimą dėl grūdų eksporto iš Ukrainos ateities, Maskvai atsisakius pratęsti minimą sutartį, pagal kurią krovininiams laivams buvo leidžiama plaukti iš trijų Ukrainos uostų.
Kyjivas pareiškė, kad nepaisant Jungtinių Tautų ir Vakarų pasipiktinimą sukėlusio Rusijos pasitraukimo iš grūdų susitarimo, jis yra pasirengęs tęsti eksportą.
„Be tinkamų saugumo garantijų čia kyla tam tikra rizika. Jei [būsimas susitarimas] įforminamas be Rusijos, reikėtų atsižvelgti į šią riziką“, – pareiškė D. Peskovas.
Jis apkaltino Ukrainą naudojantis grūdų eksporto Juodąja jūra koridoriumi kovos tikslais.
Pagal tarpininkaujant JT ir Turkijai sudarytą susitarimą per pastaruosius metus buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln. tonų ukrainietiškų grūdų.
JT perspėjo, kad už nutrūkusį susitarimą teks mokėti skurdžiausiems planetos gyventojams, o JAV pavadino Rusijos pasitraukimą nesąžiningu.
Tačiau D. Peskovas atmetė pasipiktinimą, sakydamas, kad Maskva kelis kartus pratęsė susitarimą, nors susitarimo sąlygos Rusijos atžvilgiu esą nebuvo įgyvendintos.
Maskva kelis mėnesius skundėsi, kad nesilaikoma susitarimo elementų, leidžiančių eksportuoti rusiškus maisto produktus ir trąšas.
Kremlius pareiškė, kad laikysis anksčiau šiemet prezidento Vladimiro Putino duoto pažado tiekti Afrikos šalims grūdus, jei susitarimas nebūtų pratęstas.
„Žinoma, Rusija laikosi savo pozicijos šiuo klausimu, ir mes palaikome ryšius su Afrikos partneriais“, – sakė D. Peskovas.
„Tačiau, mūsų bendram apgailestavimui, kalbame apie gana mažus kiekius“, – perspėjo jis.
Jis sakė, kad tai bus aptarta su Afrikos pareigūnais kitą savaitę Sankt Peterburge vyksiančiame Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime.
„Mes ruošiamės ir laukiame jų“, – sakė jis.
Vis dėlto Kremlius pareiškė, kad labai vertina JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pastangas, ir teigė, kad jis bandė įtikinti Europos šalis, jo žodžiais, vykdyti įsipareigojimus.
Antradienį Rusija taip pat pranešė, kad sudavė „atsakomąjį smūgį“ Ukrainos Odesos uoste esantiems objektams, kurie, jos teigimu, naudoti planuojant išpuolį prieš Maskvos tiltą į Krymą.
„Naktį Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos sudavė grupinį atsakomąjį smūgį labai tiksliais jūriniais ginklais objektams, kuriuose, naudojant bepiločius laivus, buvo rengiamasi teroro aktams prieš Rusiją“, – sakoma Rusijos kariuomenės pareiškime.
Išvakarėse buvo atakuotas vienintelis tiltas, jungiantis Rusijos teritoriją su aneksuotu Krymu.
14:02 | Pastebėta nauja „Wagner“ smogikų kolona Baltarusijoje
Į Baltarusijos teritoriją atvyko ketvirta „Wagner“ karinės bendrovės smogikų kolona, rašo UNIAN.
Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ informavo, kad buvo pastebėta daugiau kaip 80 transporto priemonių, priklausančių „Wagner“.
Rašoma, kad kelyje pastebėta 18 sunkvežimių, daugiau kaip 20 UAZ visureigių, mikroautubusų ir kitos technikos.
„Wagner“ karinės bendrovės smogikai, stebėjimo grupės atstovų teigimu, pajudėjo iš Bobruisko ir važiuoja Asipovičių bei stovyklos, esančios netoli Celio, kryptimi.
13:50 | G. Nausėda paragino Lotynų Amerikos šalis nesileisti būti suviliotoms Rusijos propagandos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Briuselyje paragino Lotynų Amerikos šalis nesileisti būti suviliotoms Rusijos propagandos.
Taip jis kalbėjo susitikimą temdant nesutarimams Kremliaus sukelto karo Ukrainoje.
Ambasadoriai dirbo didelę nakties dalį ir antradienio rytą, kad surastų bent švelniausias formuluotes Rusijos pasmerkimui dėl jos invazijos. Deryboms trukdė kai kurių Lotynų Amerikos šalių, tokių kaip Kuba, Venesuela ir Nikaragva, abejonės.
„Kreipiausi į Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių vadovus. Mano pagrindinė žinutė partneriams Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione – nesileiskite suviliojamos Rusijos propagandos. Rusija nėra auka, ji yra agresorė“, – įraše „Twitter“ teigė G. Nausėda.
„Ukraina gina ne tik savo laisvę, bet ir visą taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką“, – pridūrė jis.
Kaip nurodoma vėliau išplatintame Prezidentūros pranešime, šalies vadovas susitikime akcentavo, kad Rusijos vykdomas karas Ukrainoje sukėlė daugybines globalias krizes: branduolinio saugumo, energetikos, finansų, maisto tiekimo ir aplinkos.
G. Nausėda ragino regiono šalis palaikyti Ukrainos siekį atkurti taiką savo šalyje, siekti Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus Ukrainoje steigiant Specialųjį tribunolą ir reikalauti agresoriaus atlyginti Ukrainai per karą padarytą žalą.
ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų regiono vadovų šalių susitikimas vyksta trečią kartą nuo 2013 metų. Pastarąjį kartą susitikimas vyko 2015-aisiais Briuselyje. Juo siekiama atnaujinti aukšto lygio politinį dialogą tarp ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų regiono šalių.
13:10 | Putino marionetė eilinį kartą pradėjo kaltinti Ukrainą
Kremlius antradienį apkaltino Ukrainą naudojantis grūdų eksporto Juodąja jūra koridoriumi kovos tikslais.
Toks atstovo Dmitrijaus Peskovo pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Rusija pasitraukė iš susitarimo dėl saugaus ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos.
Susitarimo dėl grūdų eksporto „zona Kyjivo režimas naudojasi kovos tikslams“, sakė D. Peskovas.
Kremlius taip pat paskelbė užmaskuotą įspėjimą dėl grūdų eksporto iš Ukrainos ateities, Maskvai atsisakius pratęsti minimą sutartį, pagal kurią krovininiams laivams buvo leidžiama plaukti iš trijų Ukrainos uostų.
„Be tinkamų saugumo garantijų čia kyla tam tikra rizika. Jei [būsimas susitarimas] įforminamas be Rusijos, reikėtų atsižvelgti į šią riziką“, – pareiškė D. Peskovas.
Kremlius, kuris mėnesius skundėsi dėl susitarimo įgyvendinimo, pirmadienį paskelbė iš jo pasitraukiantis, o antradienio naktį, vidurnaktį Stambulo (ir Lietuvos) laiku, susitarimas baigė galioti.
Terminas buvo nustatytas gegužę dviem mėnesiams pratęsus susitarimą, pasirašytą pernai liepą, tarpininkaujant JT ir Turkijai. Susitarimu siekta užkirsti kelią maisto trūkumui pažeidžiamose šalyse.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad jo šalis yra pasirengusi tęsti grūdų eksportą Juodąja jūra nepaisydama Rusijos pasitraukimo.
12:55 | Į Baltarusiją atskrido privatus J. Prigožino lėktuvas
Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė, kad antradienį ryte iš Rusijos į Baltarusiją atvyko „Wagner“ karinės bendrovės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino privatus lėktuvas „Embraer Legacy 600“.
Teigiama, kad nuo nepavykusio maišto Rusijoje J. Prigožino lėktuvas į Baltarusiją atkrido jau ketvirtąjį kartą.
Stebėtojų grupė atkreipia dėmesį, kad privatus lėktuvas Mačiuliškių kariniame aerodrome nusileido 11.05 val. vietos laiku. Manoma, kad J. Prigožino lėktuvas atskrido iš Sankt Peterburgo.
Naujienų portalas tv3.lt pirmena, kad stebėtojų grupė pranešė, jog pirmadienį į Baltarusiją atvyko dar daugiau Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių, kurie po praėjusį mėnesį nutraukto maišto sutiko persikelti į šią buvusią sovietinę šalį.
„Belarusian Hajun“ teigė, kad pirmadienį į šalį įvažiavo maždaug 20 automobilių kolona su Rusijos vėliavomis ir „Wagner“ skiriamaisiais ženklais, ir atvyko į lauko stovyklą, kurią Baltarusijos pareigūnai pasiūlė bendrovei.
Grupė teigė, kad tai buvo trečias „Wagner“ konvojus, įvažiavęs į šalį nuo praėjusios savaitės.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, tarpininkavęs sudarant susitarimą, kuriuo praėjusį mėnesį buvo nutrauktas „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino pradėtas sukilimas, teigė, kad jo šalies kariuomenė galėtų pasinaudoti samdinių kovine patirtimi.
Penktadienį Baltarusijos valstybinė televizija parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip „Wagner“ instruktoriai apmoko Baltarusijos teritorinės gynybos pajėgas poligone Asipovičių rajone, kur buvo pasiūlyta persikelti „Wagner“ kovotojams.
Praėjusią savaitę viename baltarusiškų „Telegram“ kanalų buvo teigiama, kad J. Prigožinas nakvojo stovykloje netoli Celio, maždaug už 90 km į pietryčius nuo Minsko, ir įkelta jo nuotrauka palapinėje.
Birželio 23 dieną, per mažiau nei 24 valandas trukusį sukilimą, J. Prigožino samdiniai įžengė į Rostovą prie Dono Rusijos pietuose, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė karinį štabą ir priartėjo prie Rusijos sostinės per mažiau nei 200 kilometrų. J. Prigožinas pareiškė, kad rengia „teisingumo žygį“, kurio tikslas – nušalinti gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą, reikalavusius, kad „Wagner“ kariai pasirašytų sutartis su Gynybos ministerija.
„Wagner“ kovotojai nesulaukė didelio pasipriešinimo ir numušė mažiausiai šešis karinius sraigtasparnius ir vadavietės lėktuvą, žuvo mažiausiai 10 karių. Kai buvo sudarytas susitarimas, „Wagner“ bosas įsakė savo kariams grįžti į stovyklas. J. Prigožino likimas ir susitarimo, kuriuo buvo nutrauktas ginkluotas sukilimas pasiūlant jam ir jo samdiniams amnestiją bei leidimą persikelti į Baltarusiją, sąlygos tebėra miglotos.
Baltarusijos gynybos ministerija nepranešė, kiek „Wagner“ karių yra Baltarusijoje. A. Lukašenka anksčiau yra sakęs, kad sprendimą dėl perkėlimo į Baltarusiją turi priimti J. Prigožinas ir Maskva. Kremlius nuo komentarų susilaikė.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad „Wagner“ kovotojai turėjo pasirinkti, ar pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija, ar persikelti į kaimyninę Baltarusiją, ar pasitraukti iš tarnybos. Praėjusią savaitę V. Putinas sakė, kad, praėjus penkioms dienoms po maišto, susitiko su „Wagner“ kovotojais ir pasiūlė jiems galimybę toliau tarnauti viename dalinyje, vadovaujant tam pačiam vadui.
Atrodo, kad šie V. Putino komentarai atspindi jo pastangas užsitikrinti „Wagner“ samdinių, vienų pajėgiausių Rusijos pajėgų Ukrainoje, lojalumą po maišto, kuris sukėlė didžiausią grėsmę 23 metus trunkančiam jo valdymui.
Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad „Wagner“ baigia perduoti savo ginkluotę Rusijos kariuomenei, o tai yra dalis rusų pareigūnų pastangų sumažinti samdinių keliamą grėsmę ir, regis, taip pat pranašauja, kad baigiasi samdinių grupės veikla mūšio lauke Ukrainoje, kur jie atliko svarbų vaidmenį.
12:25 | ES ir Lotynų Amerikos susitikimą apėmė nesutarimai dėl karo Ukrainoje
Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos lyderių susitikimą, turėjusį tapti senos draugystės atkūrimu, bet virtusį barniais dėl karo Ukrainoje, antrąją ir paskutinę dieną apėmė nežinomybė.
Ambasadoriai dirbo didelę nakties dalį ir antradienio rytą, kad surastų bent švelniausias formuluotes Rusijos pasmerkimui dėl jos invazijos į Ukrainą, sakė vienas ES pareigūnas. Deryboms trukdė kai kurių Lotynų Amerikos šalių, tokių kaip Kuba, Venesuela ir Nikaragva, abejonės.
„Vis dar turime kuo glaudžiau susieti tai su Ukraina“, – sakė minėtas ES pareigūnas. Jis prašė neskelbti jo pavardės, nes derybos dar tęsiasi.
Ilgai lauktas viršūnių susitikimas, surengtas aštuoneri metai po ankstesnio, virto priešprieša dėl klausimo, kuriuo didžioji dauguma iš 60 dalyvaujančių valstybių jau buvo sutarusios per kelis balsavimus Jungtinėse Tautose ir kitose tarptautinėse institucijose.
27 valstybes vienijanti ES norėjo, kad viršūnių susitikime daugiausiai dėmesio būtų skirta naujoms ekonominėms iniciatyvoms ir glaudesniam bendradarbiavimui siekiant atsverti didėjančią Kinijos įtaką Lotynų Amerikoje, bet keli lyderiai iš 33 narių Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių bendrijos (CELAC) vėl priminė šimtmetį reiškiamus kaltinimus dėl kolonializmo ir vergijos.
„Dauguma Europos turėjo ir tebeturi nepaprastai neproporcingos naudos iš santykių, kuriuose mūsų Lotynų Amerika ir mūsų Karibai buvo ir yra nelygiai pajungti“, – sakė CELAC pirmininkaujantis Sent Vinsento ir Grenadinų premjeras Ralphas Gonsalvesas.
Diplomatinis Ukrainos gynimas ir Maskvos smerkimas yra kasdienis dalykas ES šalims, bet daug Lotynų Amerikos vyriausybių laikosi santūresnio požiūrio į konfliktą Europoje, kuris joms yra tik vienas iš daugelio pasaulyje.
Nors ES siekia griežtesnių žodžių dėl Rusijos karo Ukrainoje, R. Gonsalvesas sakė, kad „šis viršūnių susitikimas neturi tapti dar vienu nenaudingu kovos lauku diskursams šiuo klausimu, apie kurį buvo ir yra kalbama kituose, labiau tam skirtuose forumuose“.
Rezultatas toks, kad seniai įstrigę prekybos susitarimai, tarp jų didžiulės apimties ES ir Pietų Amerikos prekybos bloko MERCOSUR susitarimas, tikriausiai nebus pajudėję iš mirties taško, kai lyderiai antradienį po pietų užbaigs savo susitikimą.
Jei kas ir buvo pademonstruota, tai didesnis Centrinės ir Pietų Amerikos pasitikėjimas, paremtas didžiulėmis lėšų injekcijomis iš Kinijos ir žinojimu, kad jų itin svarbios žaliavos bus dar svarbesnės ES siekiant mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos retųjų mineralų išteklių.
Praėjusį kartą ES ir Lotynų Amerikos viršūnių susitikimas buvo surengtas 2015 metais. Nuo tada COVID-19 pandemija ir trejus metus trukęs Brazilijos pasitraukimas iš CELAC, regis, padidino atstumą tarp abiejose Atlanto vandenyno pusėse esančių sostinių.
11:50 | Ukrainos sausumos pajėgų vadas: situacija sudėtinga
Ukrainos ginkluotųjų sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis antradienį teigė, kad situacija karo fronte „sudėtinga, tačiau kontroliuojama“.
Kaip rašo „The Guardian“, Kyjivas užsimena apie sudėtingą situaciją rytinėje Ukrainos dalyje.
Tiesa, tam tikrų laimėjimų, pasak Ukrainos atstovų, kontrpuolimo metu pavyko pasiekti pietinėje šalies dalyje.
„Situacija sudėtinga, tačiau kontroliuojama [rytinėje dalyje]“, – sakė O. Syrskis.
Pasak kariuomenės sausumos pajėgų vado, rusai sutelkė pajėgas Kupjansko kryptimi, tačiau Ukrainos pajėgos jų pasipriešinimą atrėmė.
11:34 | Maskva ir Kyjivas pasiekė nedidelių laimėjimų įvairiose Ukrainos dalyse
Rusijos pajėgos Ukrainos šiaurės rytuose per miškus bandė veržtis į vakarus nuo Kreminos. Tuo tarpu Kyjivas ir toliau telkia pastangas į teritorijas aplink Maskvos kontroliuojamą Bachmutą, pažymima pranešime.
JK gynybos ministerijos teigimu, Maskvos pajėgos Bachmute greičiausiai yra susilpnėjusios. Toliau į pietus esančioje Donecko srityje, ypač Avdijivkos apylinkėse, Rusijos pajėgos ir toliau nesėkmingai bando vykdyti puolimus.
Ukrainos pietuose Kyjivo pajėgos ir toliau puola mažiausiai dviem kryptimis, tačiau JK gynybos ministerija nemano, kad joms pavyko pralaužti pagrindinę Rusijos gynybos liniją.
Tikėtina, kad šioje srityje Rusija įgyvendina artilerijos šovinių normavimo režimą, siekdama išsaugoti svarbų netiesioginės ugnies pajėgumą, sako britų žvalgyba.
Chersono regione Ukraina išlaiko nedidelį priešakinį įtvirtinimą kairiajame Dniepro upės krante, netoli sugriauto Antonivkos tilto, kuris kelia papildomų sunkumų Rusijai, veikiausiai nerimaujančiai dėl savo pietvakarinio flango pažeidžiamumo, pažymima pareiškime.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija antradienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje sako, kad per pastarąją savaitę mūšiai Ukrainoje tęsėsi įvairiuose fronto ruožuose, o tiek Maskva, tiek Kyjivas skirtingose teritorijose pasiekė nedidelių laimėjimų.
Rusijos pajėgos Ukrainos šiaurės rytuose per miškus bandė veržtis į vakarus nuo Kreminos. Tuo tarpu Kyjivas ir toliau telkia pastangas į teritorijas aplink Maskvos kontroliuojamą Bachmutą, pažymima pranešime.
JK gynybos ministerijos teigimu, Maskvos pajėgos Bachmute greičiausiai yra susilpnėjusios. Toliau į pietus esančioje Donecko srityje, ypač Avdijivkos apylinkėse, Rusijos pajėgos ir toliau nesėkmingai bando vykdyti puolimus.
Ukrainos pietuose Kyjivo pajėgos ir toliau puola mažiausiai dviem kryptimis, tačiau JK gynybos ministerija nemano, kad joms pavyko pralaužti pagrindinę Rusijos gynybos liniją.
Tikėtina, kad šioje srityje Rusija įgyvendina artilerijos šovinių normavimo režimą, siekdama išsaugoti svarbų netiesioginės ugnies pajėgumą, sako britų žvalgyba.
Chersono regione Ukraina išlaiko nedidelį priešakinį įtvirtinimą kairiajame Dniepro upės krante, netoli sugriauto Antonivkos tilto, kuris kelia papildomų sunkumų Rusijai, veikiausiai nerimaujančiai dėl savo pietvakarinio flango pažeidžiamumo, pažymima pareiškime.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija antradienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje sako, kad per pastarąją savaitę mūšiai Ukrainoje tęsėsi įvairiuose fronto ruožuose, o tiek Maskva, tiek Kyjivas skirtingose teritorijose pasiekė nedidelių laimėjimų.
Rusijos pajėgos Ukrainos šiaurės rytuose per miškus bandė veržtis į vakarus nuo Kreminos. Tuo tarpu Kyjivas ir toliau telkia pastangas į teritorijas aplink Maskvos kontroliuojamą Bachmutą, pažymima pranešime.
JK gynybos ministerijos teigimu, Maskvos pajėgos Bachmute greičiausiai yra susilpnėjusios. Toliau į pietus esančioje Donecko srityje, ypač Avdijivkos apylinkėse, Rusijos pajėgos ir toliau nesėkmingai bando vykdyti puolimus.
Ukrainos pietuose Kyjivo pajėgos ir toliau puola mažiausiai dviem kryptimis, tačiau JK gynybos ministerija nemano, kad joms pavyko pralaužti pagrindinę Rusijos gynybos liniją.
Tikėtina, kad šioje srityje Rusija įgyvendina artilerijos šovinių normavimo režimą, siekdama išsaugoti svarbų netiesioginės ugnies pajėgumą, sako britų žvalgyba.
Chersono regione Ukraina išlaiko nedidelį priešakinį įtvirtinimą kairiajame Dniepro upės krante, netoli sugriauto Antonivkos tilto, kuris kelia papildomų sunkumų Rusijai, veikiausiai nerimaujančiai dėl savo pietvakarinio flango pažeidžiamumo, pažymima pareiškime.
11:05 | Krymo tiltu važiuoja automobiliai
Antradienio naktį rusų pareigūnai po pirmadienį nugriaudėjusių galingų sprogimų ir padarytos žalos Krymo tiltui, atvėrė galimybe automobiliais važiuoti Tamanės-Kerčės kryptimi, rašo UNIAN.
Teigiama, kad asmenys automobiliais gali važiuoti tik viena puse.
10:37 | Virš Sirijos rusų naikintuvas pavojingai arti praskrido pro JAV karinį lėktuvą
Virš Sirijos vienas rusų naikintuvas labai arti praskrido pro JAV sekimo lėktuvą, dėl to atsidūrusį turbulencijos sraute, pirmadienį sakė amerikiečių pareigūnai.
Pasak jų, dėl rusų lėktuvo manevro buvo iškilęs pavojus keturių amerikiečių lėktuvo įgulos narių gyvybei.
Pareigūnų teigimu, sekmadienį įvykęs incidentas yra reikšminga pastarųjų savaičių, kai būta nemažai JAV ir Rusijos orlaivių priešpriešos incidentų, eskalacija. Rusų Su-35 manevras prie amerikiečių MC-12 buvo naujas nesaugaus elgesio lygis, galintis reikšti avariją ar žmonių žūtį, sakė jie.
Pastarosiomis savaitėmis rusų naikintuvai ne kartą trukdė JAV dronams MQ-9, tačiau naujausias atvejis privertė labai sunerimti dėl sukelto pavojaus amerikiečių gyvybėms.
Pareigūnai, kurie apie kariškių operacijos detales kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nesakė, kaip arti rusų lėktuvas praskrido pro JAV karo lėktuvą, vykdžiusi stebėjimą planuojant veiksmus prieš „Islamo valstybės“ (IS) grupes Sirijoje.
Dvimotoriais turbopropeleriniais MC-12 dažnai naudojasi specialiųjų operacijų pajėgos.
Per pastarąsias dvi savaites Rusijos naikintuvai ne kartą buvo pavojingai priartėję prie „MQ-9 Reaper“, paleisdami signalines raketas ir priversdami bepiločius atlikti vengimo manevrus. Tokių priešpriešų metu JAV ir Rusijos kariškiai dažnai bendrauja per specialią telefono liniją, protestuodami prieš kitos pusės veiksmus.
Pasak vieno aukšto rango gynybos pareigūno, JAV svarsto kelias karines galimybes, kaip kovoti su didėjančia Rusijos agresija Sirijos danguje, kuri apsunkino pastangas šį mėnesį smogti IS grupuotės lyderiui. JAV galiausiai pavyko suduoti smūgį ir nukauti kovotoją.
Minėtas pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, atsisakė detalizuoti svarstomus variantus, tačiau teigė, kad JAV neperleis jokios teritorijos ir toliau skraidys vakarinėje šalies dalyje vykdydamos kovos su IS misijas.
Rusijos karinė veikla, kurios dažnumas ir agresyvumas padidėjo nuo kovo, siejama su stiprėjančiu Maskvos, Teherano ir Sirijos vyriausybės bendradarbiavimu ir veiksmų koordinavimu, siekiant daryti spaudimą JAV palikti Siriją.
Šalyje yra apie 900 JAV karių, o kiti atvyksta ir išvyksta vykdyti misijų, nukreiptų prieš IS kovotojus.
10:09 | Maskvos centre vyras sviedė Molotovo kokteilį į Lenino mauzoliejų
Maskvos centre vėlų pirmadienio vakarą vyras bandė padegti Lenino mauzoliejų.
Kaip rašo „Obozrevatel“, 37-erių metų vyriškis iš Čitos miesto, esančio Rusijoje, sviedė Molotovo kokteilį į Raudonojoje aikštėje esantį Lenino mauzoliejų.
Tačiau, kaip skelbiama, išmestas butelis su degiu mišiniu atsitrenkė į tvorą ir galiausiai užsiliepsnojo ant grindinio. Kilęs gaisras, pasak Rusijos žiniasklaidos, buvo užgesintas.
Teigiama, kad incidentas Rusijoje įvyko apie 22 val. vietos laiku.
Rusų propagandistai skelbia, kad žmogus, metęs Molotovo kokteilį, esą buvo „neadekvačios būsenos“.
Taip pat pranešama, kad vyriškis sulaikymo metu priešinosi pareigūnams.
09:38 | Numuštos 6 sparnuotosios raketos „Kalibr“
Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos antradienį paskelbė, kad naktį numušė šešias rusų sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir 32 dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą iš pietų šešiomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ir 36 dronais „Shahed“.
Kaip pranešama, sunaikintos visos raketos, 31 iranietiškas dronas kamikadzė „Shahed“ bei vienas žvalgybinis dronas.
Sparnuotosios raketos „Kalibr“ ir didžioji dauguma bepiločių kamikadzių buvo sunaikinti pietuose – Odesos ir Mykolajivo srityse, o likusieji dronai buvo sunaikinti Donecko, Charkivo ir Dnipropetrovsko srityse.
Consequences of the #Russian night attack on #Odesa. pic.twitter.com/mx7iVEJzMU
— NEXTA (@nexta_tv) July 18, 2023
Pareigūnai antradienį pranešė, kad praėjus kelioms valandoms po to, kai Maskvai atsisakius pratęsti susitarimą, leidžiantį saugiai eksportuoti grūdus iš Ukrainos pietinės pakrantės, šis baigė galioti, Rusijos bepiločių ir raketų smūgių banga apgadino uostų ir pramonės infrastruktūrą.
Šešios raketos „Kalibr“, „paleistos iš Juodosios jūros vandenų ties Odesa“, buvo sunaikintos oro gynybos, sakoma ukrainiečių kariuomenės Pietų vadavietės pareiškime.
Taip pat buvo sunaikintas 21 „Shahed“, „priartėjęs iš jūros Odesos regione“, sakoma pranešime.
„Deja, numuštų raketų nuolaužos ir numušimo sukelta sprogimo banga apgadino uosto infrastruktūros objektus ir kelis privačius namus“, – nurodė kariškiai.
Jie nenurodė, kur tiksliai buvo uosto infrastruktūros objektai ar namai.
Viename privačiame name buvo sužeistas pagyvenęs vyras, jis paguldytas į ligoninę.
Odesos regione pietų Ukrainoje yra jūrų terminalai, kurie buvo itin svarbūs susitarime dėl grūdų eksporto.
Pasak vietos gubernatoriaus Vitalijaus Kimo, per naktinį išpuolį nukentėjo pietiniame Mykolajivo uostamiestyje esantis pramoninis objektas.
Vėliau kilo gaisras, kuris buvo užgesintas, pranešė jis „Telegram“ ir pridūrė, kad aukų nėra.
Mykolajivas yra prie Juodosios jūros, maždaug už 170 km nuo Maskvos aneksuoto Krymo.
Nuo Maskvos invazijos pradžios pernai vasarį Rusijos pajėgos dažnai taikosi į jį.
Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas anksčiau pranešė, kad šiame rajone aktyvuota oro gynyba.
Rusija „puola Ukrainos pietus atakuojančiais bepiločiais“, „Telegram“ pareiškė Odesos regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
Jis perspėjo gyventojus likti slėptuvėse.
Oro pavojus taip pat buvo paskelbtas Mykolajivo, Chersono, Zaporižios, Donecko, Charkivo, Dnipropetrovsko, Poltavos, Kirovohrado ir Čerkasų srityse.
09:13 | Ukrainos kariškiai paskelbė naktinės rusų oro atakos detalių
Rusija antradienio naktį į Pietų Ukrainą keliomis bangomis paleido atakos dronų, kad išsiaiškintų oro gynybos priemones, o tada iš Juodosios jūros paleido į Odesą šešias sparnuotąsias raketas „Kalibr“, antradienį pranešė ukrainiečių kariuomenės Pietų vadavietė.
Oro gynybos pajėgos sunaikino visas priešo raketas, sakoma pranešime.
„Deja, numuštų raketų nuolaužos ir sprogimo banga (...) apgadino uosto infrastruktūros objektų, kelias privačias namų valdas“, – nurodė kariškiai.
Viename privačiame name buvo sužeistas pagyvenęs vyras, jis paguldytas į ligoninę.
Pietų vadavietė taip pat nurodė, kad Odesos srityje buvo sunaikintas 21 nuo jūros atskridęs iranietiškas dronas „Shahed-136“, o virš Mykolajivo srities – keturi dronai.
Mykolavijo srityje pataikyta į vieną pramonės objektą, kilo gaisras. Pasak Mykolajivo mero Oleksandro Senkevičiaus, gaisras buvo gana rimtas.
08:58 | Rusija neva numušė 28 dronus virš Krymo
Rusijos pajėgos praėjusią naktį virš Krymo esą numušė 28 ukrainiečių dronus, antradienį paskelbė Gynybos ministerija Maskvoje ir vienas vietos pareigūnas.
17 Ukrainos kariuomenės pasiųstų dronų buvo sunaikinti, o dar 11 – sulaikyti elektroninėmis priemonėmis, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.
Jame nurodoma, kad aukų ir žalos nėra.
Rusijos primestas aneksuoto Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė, kad naktį buvo numušti 28 dronai.
„Aukų nėra“, – sakė jis.
Dronų atakų Kryme, kurį Rusija nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais, pastarosiomis savaitėmis padaugėjo, Ukrainai vykdant kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas.
Tarptautinė bendrija Krymo aneksijos nepripažįsta, o Kyjivas yra ne kartą sakęs, kad ketina atsiimti šį pusiasalį.
Pirmadienį jūriniais dronais buvo smogta vieninteliam tiltui, jungiančiam Rusiją ir Krymą. Atsakomybę prisiėmė Ukrainos saugumo tarnybos.
Šis tiltas yra svarbi Rusijos pajėgų Ukrainos pietuose aprūpinimo linija.
Rusija savo ruožtu antradienio naktį dronais atakavo Pietų Ukrainą, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Ataka buvo surengta kelios valandos po to, kai Maskva atsisakė pratęsti susitarimą dėl saugaus grūdų eksporto iš šio regiono.
08:39 | ISW: rusų kariuomenei gali kilti papildomų sunkumų
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai sako, kad pirmadienį nugriaudėjus galingiems sprogimams ant Kerčės tilto, tai turės reikšmingą poveikį Rusijos logistinėms grandinėms pietinėje Ukrainos dalyje vis dar tebevykstant Ukrainos kontrpuolimo operacijai fronte.
ISW analitikai pažymi, kad Kerčės tiltas – viena iš dviejų sausumos jungčių su Rusijos pietine pajėgų grupe.
Tuo metu Maskvos valdžios atstovai, nesilaikydami saugumo standartų, paragino civilius, norinčius patekti į Krymą, važiuoti per rusų okupuotas teritorijas.
„Rusijos okupacinė valdžia stengėsi sumažinti eismo problemas, kurios kilo dėl išaugusio Rusijos turistų skaičiaus per Kerčės sąsiaurio tiltą“, – rašo analitikai.
Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Rusijos generolas Ivanas Popovas buvo atleistas iš užimamų pareigų po to, kai prabilo apie sudėtingą rusų kariuomenės pajėgų situaciją fronto linijose.
Daugelis I. Popovo pastebėjimų leido suprasti, kad 58-oji jungtinė ginkluotųjų pajėgų armija ir, tikėtina, dalis kitų rusų pajėgų, dislokuotų Zaporižios srityje, susiduria su logistinėmis problemomis. Manoma, kad padėtis gali dar labiau pablogėti, jei civilių srautai padidės ten, kur yra kariuomenės logistinis kelias, padedantis rusų pajėgoms, esančioms Pietų Ukrainoje.
08:00 | Rusija surengė naują ataką Ukrainoje
Ukrainos pietvakarinėje Odesos srityje anksti antradienį veikė oro gynybos sistemos, pranešė pareigūnai.
Rusų ataka buvo surengta kelios valandos po to, kai Maskva atsisakė pratęsti susitarimą dėl saugaus grūdų eksporto iš šio regiono.
„Odesa. Oro gynybos kovinis darbas tęsiasi“, – per „Telegram“ pranešė Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.
Odesos srityje yra jūrų terminalai, svarbūs dabar jau pasibaigusiam Maskvos ir Kyjivo susitarimui dėl grūdų eksporto.
Rusija atakavo Pietų Ukrainą dronais, „Telegram“ rašė srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
Jis įspėjo gyventojus likti slėptuvėse.
Ukrainos pietinė operacijų vadavietė patvirtino, kad Rusija atakavo pietinius regionus bepiločiais atakos orlaiviais.
Oro pavojus taip pat buvo paskelbtas Mykolajivo, Chersono, Zaporižios, Donecko, Charkivo, Dnipropetrovsko, Poltavos, Kirovohrado ir Čerkasų regionuose.
Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, šios uostus prie Juodosios jūros blokavo karo laivai, kol pernai liepą buvo pasirašytas susitarimas dėl sąlygų itin svarbiam grūdų eksportui sudarymo.
Susitarimo galiojimas baigėsi šį vidurnaktį (ir Lietuvos laiku), Rusijai atsisakius jį pratęsti ir nurodžius, kad nebuvo laikomasi susitarimo elementų dėl rusiškų maisto produktų ir trąšų eksporto.
07:50 | Susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų eksporto baigė galioti, Rusijai atsisakius jį pratęsti
Susitarimas, pagal kurį Ukraina galėjo saugiai Juodąja jūra eksportuoti grūdus į pasaulio rinkas, vidurnaktį Stambulo (ir Lietuvos) laiku baigė galioti, Rusijai atsisakius jį pratęsti.
Šis terminas buvo nustatytas gegužę dviem mėnesiams pratęsus susitarimą, pasirašytą pernai liepą, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai. Susitarimu siekta užkirsti kelią maisto trūkumui pažeidžiamose šalyse.
Kremlius, kuris mėnesius skundėsi dėl susitarimo įgyvendinimo, pirmadienį paskelbė iš jo pasitraukiantis.
„Juodosios jūros susitarimai (...) de facto baigėsi. Grūdų susitarimas baigėsi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusija „nedelsdama atnaujins jo įgyvendinimą, kai tik bus įvykdyta rusiškoji susitarimų dalis“, sakė jis.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad jo šalis yra pasirengusi tęsti grūdų eksportą Juodąja jūra nepaisydama Rusijos pasitraukimo.
"Mes nebijome. Į mus kreipėsi bendrovės, kurioms priklauso laivai. Jos sakė, kad yra pasirengusios tęsti grūdų tiekimą, jei Ukraina juos įsileis, o Turkija praleis“, – sakė V. Zelenskis.
Maskvos pareiškimas pasirodė kelios valandos po to, kai dronais buvo atakuotas vienintelis tiltas, jungiantis pagrindinę Rusijos teritorijos dalį su aneksuotu Krymu.
Vienas Ukrainos šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukrainos karinis jūrų laivynas ir saugumo tarnyba SBU surengė išpuolį jūriniais dronais prieš šį rusų pastatytą tiltą - svarbią Rusijos pajėgų Ukrainos pietuose aprūpinimo liniją.
Maskva teigė, kad ši ataka neturi nieko bendra su jos sprendimu pasitraukti iš grūdų susitarimo.
