Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:49 | Pentagonas: kontrpuolimas vyksta lėčiau nei tikėtasi
Ukrainos kontrpuolimas vyksta lėčiau, nei tikėtasi, tačiau dar per anksti daryti išvadas apie Kyjivo galimybes laimėti mūšio lauke, pareiškė Pentagono patarėjas politikos klausimais Colinas Kahlas, rašo „Sky news“.
Anot jo, Rusijai pavyko sėkmingiau įsitvirtinti „nei galbūt buvo visiškai įvertinta“.
Vis dėlto, jo įsitikinimu, Kyjivas daro viską, ką gali.
„Dar per anksti spręsti, kaip kontrpuolimas vyksta į vieną ar kitą pusę, nes esame vidurio pradžioje“, – tikina jis.
„Jie vis dar zonduoja Rusijos linijas (ir) Rusijos rajonus, ieškodami silpnų vietų. Ir tikrasis išbandymas bus, kai jie juos nustatys, kaip greitai jie sugebės pasinaudoti tomis silpnosiomis vietomis“, – sako C. Kahlas.
23:25 | Bidenas: Ukrainai reikia kasetinių sprogmenų, nes jai baigiasi amunicija
JAV prezidentas Joe Bidenas sako, kad JAV siunčia Kyjivui kasetinės amunicijos, nes ukrainiečiams baigiasi amunicija.
Anot jo, sprendimas siųsti Ukrainai kasetinę amuniciją buvo sunkus. Vis dėlto J. Bidenas įsitikinęs, kad Kyjivui reikia šių ginklų, jog Rusija nesustabdytų Ukrainos kontrpuolimo.
„Jie bando prasiveržti pro tuos griovius ir sustabdyti tų tankų važiavimą“, – CNN sakė J. Bidenas.
„Tai nebuvo lengvas sprendimas“, – pridūrė jis.
22:50 | Daugybė žmonių Kyjivo regione liko be elektros
Kyjivo regione dėl blogų oro sąlygų 50 gyvenviečių buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, rašo „Ukrinform“.
„Deja, liepos 7 d. vakare dėl naujos blogų orų bangos regione užfiksuoti papildomi avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai. Šiuo metu 12 gyvenviečių visiškai neturi elektros energijos, o 38 – iš dalies“, – nurodoma Kyjivo regiono elektros tinklų operatoriaus pranešime.
Pažeistos 27 oro linijos ir 722 transformatorinės pastotės.
„Yra daug elektros linijų nutrūkimų dėl masiškai nuvirtusių medžių. Daugiausia pažeistų linijų yra Bučos, Obuchovo, Vyšgorodo ir Borispolio rajonuose“, – teigia operatorius.
Socialiniuose tinkluose plintančiuose vaizdo įrašuose matyti tvinstančios gatvės.
22:15 | Naujas JAV pagalbos Ukrainai paketas
JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie didžiulį pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 800 mln. dolerių, rašo „Sky news“.
Į šį paketą įtraukta prieštaringai vertinama kasetinė amunicija.
Už gynybos politiką atsakingas gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colin H. Kahlas pareiškė, kad Rusija kasetinius šaudmenis naudoja nuo pat karo pradžios.
„Dirbame su Ukraina, kad sumažintume su šiais ginklais susijusią riziką“, – teigia jis.
Šie ginklai yra uždrausti 120 šalių.
22:10 | JAV sutinka siųsti kasetinių šaudmenų Ukrainai
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas penktadienį vakare pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo patarėjai priėmė „vieningą sprendimą“ siųsti kasetinę amuniciją Ukrainai, rašo „The Guardian“.
Anot jo, Kyjivas pateikė garantijas, kaip naudos šaudmenis.
J. Sullivanas taip pat pabrėžė, kad Rusija tokius ginklus plačiai naudoja nuo karo pradžios.
21:51 | Oro pavojus Ukrainoje
Ukrainoje paskelbtas oro pavojus, rašo „Ukrinform“. Skelbiama, kad rusai pakėlė tris naikintuvus.
21:40 | Įvardijo, kiek karių Rusija netenka Ukrainos pietuose
Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos nuostoliai pietinėje fronto pusėje yra kelis kartus didesni nei Ukrainos pajėgų nuostoliai, rašo UNIAN.
Anot Ukrainos gynybos viceministrės Hanos Maliar, pietinėje fronto dalyje žuvo 5,3 karto daugiau rusų nei Ukrainos kariškių.
Ukrainiečiai tęsia kontrpuolimą Melitopolio ir Berdiansko kryptimis. Kaip nurodo H. Maliar, visur tęsiasi karštos kovos.
„Be to, mūsų gynėjai dabar ten faktiškai šluoja priešo techniką ir ginkluotę, naikina ginklų sandėlius, smogia į rusų kariuomenės išsidėstymo vietas – taip apčiuopiamai mažindami priešo puolamąsias ir gynybines galimybes.
Dėl didelių priešo gyvosios jėgos nuostolių pietuose kai kurie priešo daliniai atsisako dalyvauti koviniuose veiksmuose. Negrįžtamų nuostolių santykis pietuose yra 1:5,3, t. y. priešas pietuose turi 5,3 karto daugiau žuvusių karių nei mes“, – skaičiuoja H. Maliar.
Ji taip pat informavo, kad Bachmuto kryptimi pietiniame flange keliuose ruožuose ukrainiečiai pasistūmėjo į priekį.
„Pačiame Bachmute priešas yra praktiškai įstrigęs spąstuose. Mūsų kariai maksimaliai apsunkino priešo judėjimą ir padarė neįmanomą jo išėjimą. Apšaudymas iš abiejų pusių tęsiasi“, –teigia viceministrė.
Bachmutas jau kurį laiką išlieka karščiausiu fronto tašku.
21:14 | Zelenskis susitiko su Erdoganu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Turkiją derybų su turkų lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, rašo „Sky news“.
Anksčiau penktadienį V. Zelenskis lankėsi Slovakijoje.
„Baigiame įtemptą dieną Turkijoje. Derybos su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Pozicijų dėl taikos formulės, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, saugumo garantijų ir grūdų iniciatyvos derinimas. Ukrainos atkūrimas, gynybos sutartys tarp mūsų įmonių“, – cituojamas V. Zelenskio pranešimas.
21:05 | Nausėda: NATO Vilniuje turi suteikti „labai aiškų“ statusą Ukrainai po karo
NATO sąjungininkėms derantis dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog blokas per viršūnių susitikimą Vilniuje turi sutarti dėl „labai aiškaus“ Kyjivo statuso, kurį šalis įgytų po karo.
„Lietuva palaiko tokią formuluotę, kuri suteiktų labai aiškų Ukrainai statusą po to, kai karas pasibaigs, NATO požiūriu“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė G. Nausėda.
Pasak jo, NATO šalių ambasadoriai šeštadienį pradės derėtis dėl viršūnių susitikimo deklaracijos dalies, kur bus aptariamos Ukrainos narystės perspektyvos.
„Mūsų ambasadorius yra instruktuotas kautis labai aktyviai“, – kalbėjo šalies vadovas.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks kitą savaitę.
20:20 | Budanovas apie kontrpuolimą: „Sėkmė bus, bet vėliau“
Kontrpuolimas vyksta, tačiau apie jo sėkmę kalbėsime vėliau, sako Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
„Vyksta kontrpuolimas. Apskritai, sakykime, kad jis vyksta. Sėkmė bus, bet vėliau“, – „Reuters“ sakė jis.
Komentuodamas kontrpuolimo procesą K. Budanovas priminė mūšius dėl Bachmuto.
„Noriu jums priminti šią garsiąją Bachmuto istoriją. Rusai jį puolė daugiau kaip 10 mėnesių. Mūsų užduotis yra šiek tiek didesnė nei Bachmuto, tačiau turime šiek tiek mažiau nei 10 mėnesių laiko“, – cituojamas jis.
Ukraina dar prieš keletą savaičių pradėjo ilgai anonsuotą kontrpuolimą.
19:42 | Lvivo meras pasmerkė UNESCO reakciją
Lvivo meras Andrijus Sadovijus sukritikavo UNESCO reakciją į ketvirtadienį Rusijos įvykdytą kruviną Lvivo ataką, rašo „The Guardian“.
Anot meto, UNESCO atstovai turėjo apsilankyti išpuolio vietoje. Rusų smūgis čia pareikalavo mažiausiai 10 žmonių gyvybių, dar dešimtys buvo sužeisti.
„Vakar UNESCO pasmerkė raketų atakas prieš istorinį Lvivo centrą. Jie net neišdrįso įvardyti teroristinės šalies, kuri vykdo šias atakas... Rusija tebėra organizacijos vykdomojo komiteto narė“, – piktinasi meras.
UNESCO paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad organizacija „primena valstybių narių įsipareigojimus pagal šiuos plačiai ratifikuotus norminius dokumentus... [Valstybės narės neturėtų imtis] jokių sąmoningų priemonių, kurios galėtų pakenkti kultūros ir gamtos paveldui, esančiam kitų valstybių narių teritorijoje“.
Po kruvinos rusų atakos Lvivo meras teigė, kad tai didžiausias išpuolis prieš civilinę infrastruktūrą mieste nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios.
18:51 | Erdoganas neatmeta galimybės paremti Švedijos stojimo į NATO
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį, regis, neatmetė galimybės paremti Švedijos stojimo į NATO paraišką, sakydamas, kad kitą savaitę viršūnių susitikime Turkija priims geriausią sprendimą.
„Antradienį Vilniuje vyksiančiame vadovų susitikime aptarsime (Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus) su savo partneriais. Priimsime geriausią sprendimą, kad ir koks jis būtų“, – sakė jis per televiziją transliuotose pastabose.
NATO sąjungininkės spaudė Turkiją, kad ji iki liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio viršūnių susitikimo uždegtų Švedijai žalią šviesą prisijungti prie Aljanso.
Praėjusių metų gegužę, po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Švedija ir jos kaimynė Suomija, nutraukusios du šimtmečius trukusį neutralumo ir karinio neprisijungimo laikotarpį, paskelbė norinčios tapti NATO narėmis.
Suomija Aljanso nare tapo anksčiau šiemet.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios Švedijos paraiškos, kuriai reikia vienbalsio 31 šalies pritarimo.
Daugiau nei prieš metus NATO viršūnių susitikime Turkija ir Švedija sudarė susitarimą, kuriuo siekta atverti kelią Stokholmo narystei.
Turkija kaltina Skandinavijos šalį esant, jos teigimu, teroristų, ypač uždraustos Kurdistano darbininkų partijos PKK narių, prieglobsčiu, ir paprašė Stokholmo išduoti dešimtis žmonių.
Švedija teigia, kad įvykdė susitarimą, be kita ko, priimdama naujų teisės aktų.
Ketvirtadienį Švedijos teismas pasiuntė už grotų Turkijos pilietį už su PKK susijusį bandymą finansuoti terorizmą.
PKK jau 38 metus vykdo sukilimą prieš Turkiją, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. JAV ir Europos Sąjunga ją yra įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašą.
Tačiau R. T. Erdoganas ir toliau kritikuoja Stokholmą, o praėjusią savaitę įvykęs protestas, kurio metu buvo sudeginti keli Korano puslapiai, dar labiau pakurstė jo pyktį.
Tuo metu vengrų vyriausybė kaltina Švedijos politikus meluojant apie Vengrijos demokratijos būklę. Visgi Budapeštas yra užsiminęs, kad nusileis, jei Turkija sutiks patvirtinti Stokholmo paraišką. Vengrų įstatymų leidėjai yra sakę, kad ilgai atidėliotas balsavimas švedų paraiškos ratifikavimo klausimu įvyks tik per rudens parlamento sesiją.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pranešė, kad Aljanso viršūnių susitikimo išvakarėse Lietuvoje rengia Turkijos ir Švedijos lyderių susitikimą, kurio tikslas – išjudinti įstrigusį Stokholmo narystės siekį.
„Visiškai įmanoma, kad kitą savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime bus priimtas teigiamas sprendimas“, – sakė J. Stoltenbergas po derybų NATO būstinėje su abiejų šalių užsienio reikalų ministrais.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad tikisi proveržio, bet pabrėžė, kad tai tebėra Turkijos sprendimas.
18:20 | Rusai smogė Zaporižios sričiai
Rusijos pajėgos penktadienį smogė Ukrainos Zaporižios sričiai, rašo „Sky news“. Po rusų smūgio infrastruktūros objektui kilo gaisras. Apie sužeistuosius nepranešama.
18:00 | Baltarusija pademonstravo stovyklą, kurioje siūloma apsistoti „Wagner“ kariams
Baltarusių kariuomenė penktadienį pademonstravo lauko stovyklą, kurią pasiūlė Rusijos privačiai karinei bendrovei „Wagner“, jei ši persikels į Baltarusiją pagal susitarimą, kuriuo praėjusį mėnesį buvo nutrauktas trumpai gyvavęs maištas.
Baltarusijos gynybos ministro padėjėjas generolas majoras Leanidas Kasinskis žurnalistams sakė, kad „Wagner“ kariai galėtų naudotis buvusia šalies kariuomenės stovykla netoli Celio, maždaug už 90 km į pietryčius nuo Minsko.
Žurnalistams buvo parodytos eilės tuščių palapinių, kuriose, pasak L. Kasinskio, galėtų apsistoti iki 5 000 karių. Asipovičų apskrityje esančia stovykla naudojosi Baltarusijos kariuomenė prieš perduodant ją teritorinės gynybos pajėgoms.
L. Kasinskis sakė, kad „Wagner“ atstovai dar neapžiūrėjo stovyklos, kad įsitikintų, ar ji atitinka jų poreikius.
„Kai „Wagner“ grupė priims galutinį sprendimą, ar dislokuotis Baltarusijoje, ar ne, jie pamatys, kur ir kaip dislokuotis“, – sakė jis žurnalistams.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad samdinių vadas Jevgenijus Prigožinas yra Rusijoje, o jo kariai kol kas lieka savo stovyklose, ir iškėlė naujų klausimų dėl susitarimo, kuris padėjo užbaigti prezidento Vladimiro Putino valdžiai mestą iššūkį.
Daug kas apie susitarimą, kuriam tarpininkavo A. Lukašenka, tebėra miglota ir neaišku. Pavyzdžiui tai, ar „Wagner“ boso buvimas Rusijoje nepažeis susitarimo, pagal kurį J. Prigožinas ir jo samdiniai galėjo persikelti į Baltarusiją mainais už pažadėtą amnestiją.
A. Lukašenkos teiginio negalima nepriklausomai patikrinti, tačiau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad J. Prigožinas neseniai buvo pastebėtas savo biure antrame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį vėl išsisuko nuo klausimų apie J. Prigožino buvimo vietą ir atsisakė komentuoti, ar jo buvimas Rusijoje nepažeidžia susitarimo.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas atmetė prielaidas, kad samdiniai galėtų pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos, kuria Rusijos pajėgos naudojosi kaip placdarmu Ukrainos puolimui 2022 metų vasarį.
Per mažiau nei parą trukusį sukilimą J. Prigožino samdiniai greitai prasiveržė pro Pietų Rusijoje esantį Rostovą prie Dono, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė ten esantį karinį štabą ir atsidūrė maždaug už 200 km nuo Rusijos sostinės.
J. Prigožinas apibūdino tai kaip „teisingumo žygį“, kuriuo siekė nušalinti savo ilgamečius priešus – Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą, kurio vadovavimą karui Ukrainoje jis kritikavo.
„Wagner“ kovotojai nesulaukė didelio pasipriešinimo ir numušė mažiausiai šešis karinius sraigtasparnius ir vadavietės lėktuvą, žuvo mažiausiai 10 karių. Kai buvo sudarytas susitarimas, „Wagner“ bosas įsakė savo kariams grįžti į stovyklas.
Nutrauktas sukilimas sukėlė didžiausią grėsmę V. Putinui per daugiau nei du dešimtmečius jo valdymo.
17:39 | Generolas vardija naujausius rusų nuostolius: sunaikintos beveik dvi kuopos, sandėlis
Ukrainos pajėgos Tavrijos kryptimi sunaikino beveik dvi kuopas okupantų, rašo UNIAN.
Anot ukrainiečių generolo Oleksandro Tarnavskio, šioje vietoje Ukrainos pajėgos sistemingai stumia rusų karius iš pozicijų.
Per pastarąją parą Ukrainos artilerijos daliniai įvykdė 1 247 šaudymo užduotis.
„Per pastarąją parą priešo nuostoliai žuvusiais ir sužeistais sudarė beveik dvi kuopas“, – cituojamas generolas.
Anot O. Tarnavskio, taip pat buvo sunaikinti 28 rusų karinės technikos vienetai: šeši tankai, penkios šarvuotos kovos mašinos, keturios patrankos, trys dronai, savaeigiai artilerijos įrenginiai, stebėjimo sistema, elektronikos stotis, automobilių įranga.
Taip pat buvo sunaikintas priešo šaudmenų sandėlis.
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 232 810 karių.
17:03 | Zelenskis: NATO neryžtingumas dėl Švedijos, Ukrainos – grėsmė pasauliniam saugumui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino NATO išspręsti klausimą dėl Švedijos ir Ukrainos narystės, sakydamas, kad neryžtingumas kelia grėsmę Aljanso tvirtumui ir pasauliniam saugumui.
„Manau, kad šiuo klausimu nėra pakankamai vienybės“, – sakė Slovakijoje viešintis V. Zelenskis.
„Tai kelia grėsmę Aljanso tvirtumui“, – sakė Ukrainos vadovas ir pridūrė: „Tai labai svarbu viso pasaulio saugumui.“
16:40 | Putino perspėjimas Vakarams: prieš NATO susitikimą pakėlė atominius bombonešius
14:29 | J. Stoltenbergas: Vilniuje bus darkart patvirtinta, kad Ukraina ateityje taps Aljanso nare
Kitą savaitę Lietuvoje vyksiančiame viršūnių susitikime NATO lyderiai dar kartą patvirtins ankstesnį įsipareigojimą, kad Ukraina ateityje prisijungs prie Aljanso, penktadienį sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Tikiuosi, kad visi lyderiai dar kartą patvirtins, kad Ukraina taps NATO nare, ir vieningai spręs, kaip priartinti Ukrainą prie šio tikslo“, – sakė J. Stoltenbergas.
14:23 | Zelenskis vyksta į Slovakiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad keliauja į Slovakiją, tęsdamas savo vizitus po Europos NATO nares.
„Toliau – Slovakija. Svarbūs susitikimai Bratislavoje su prezidente Zuzana Čaputova, ministru pirmininku Ludovitu Odoru ir Nacionalinės tarybos pirmininku Borisu Kollaru. Kartu su patikima kaimyne aptarsime konkrečią paramą gynybai ir euroatlantinę Ukrainos integraciją, NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ir taikos formulę, dvišalį bendradarbiavimą ir energetinį saugumą“, – parašė V. Zelenskis platformoje „Telegram“.
12:58 | Ukraina sulaukė tik pusės Vakarų žadėtos sunkiosios ginkluotės
Vokiečių mokslo įstaigos mokslininkai įkūrė grupę „Ukraine Support Tracker“, kuri tiria Vakarų šalių pagalbos Ukrainai mastą karo su Rusija metu.
Instituto ekspertų duomenimis, paskutinis naujų karinės, humanitarinės ir ekonominės pagalbos pažadų Kyjivui šuolis iš Vakarų šalių buvo praėjus metams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją. Nuo vasario 25 iki gegužės 31 dienos sąjungininkų aktyvumas šia kryptimi sumenko.
Per šį laikotarpį visų užregistruotų įsipareigojimų Ukrainai bendra suma pasiekė apie 165 mlrd. eurų. „Nepaisant tokio dėmesio kariniams įsipareigojimams, faktinis pagalbos suteikimas buvo ženkliai mažesnis už pažadėtą. Iš esmės buvo suteikta tik kiek daugiau negu pusė pažadėtos ginkluotės“, – skelbiama ataskaitoje.
Ekspertai pažymėjo, kad didžiausias atotrūkis tarp pažadų ir realaus ginkluotės tiekimo pastebimas didžiųjų Ukrainos sąjungininkių veiksmuose – JAV, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Rytų Europos šalys tuo metu Ukrainai suteikė daugiau nei 80 proc. pažadėtos sunkiosios ginkluotės.
12:03 | Čekai apmokys ukrainiečių pilotus, siųs Kyjivui kovinius sraigtasparnius
Čekijos ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, kad jo šalis siųs į Ukrainą kovinius sraigtasparnius ir apmokys ukrainiečių pilotus valdyti JAV pagamintus naikintuvus F-16, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija.
Ministras pirmininkas Petras Fiala po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu taip pat sakė, kad pritaria Ukrainos siekiui įstoti į NATO.
„Čekijos Respublika paaukos daugiau kovinių sraigtasparnių ir šimtus tūkstančių didelio kalibro amunicijos“, – žurnalistams sakė P. Fiala.
„Taip pat padėsime apmokyti (Ukrainos) pilotus, taip pat ir naudotis F-16 lėktuvais, ir tieksime skrydžių treniruoklius, kad būtų galima treniruotis ir Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Čekija suteikė Ukrainai 676 vienetus sunkiosios ginkluotės ir daugiau nei keturis milijonus vienetų vidutinio ir didelio kalibro amunicijos nuo invazijos pradžios 2022 metų vasarį, sakė P. Fiala.
„Tai yra 10 000 amunicijos vienetų ir bent vienas tankas, šarvuotis ar panašios įrangos vienetas kiekvienai karo dienai“, – pridūrė jis.
„Mes tęsime šią pagalbą ir visas demokratinis pasaulis taip pat turi tai daryti“, – pabrėžė čekų premjeras.
Čekija taip pat priėmė beveik pusę milijono ukrainiečių pabėgėlių.
P. Fiala pridūrė, kad kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime 10,8 mln. gyventojų turinti ES ir NATO narė pritars Ukrainos siekiui įstoti į Aljansą.
„Tikiuosi, kad visos NATO sąjungininkės aiškiai palaikys Ukrainos pastangas prisijungti“, – teigė jis.
Šiomis dienomis V. Zelenskis keliauja po Europos NATO nares. Ketvirtadienį jis viešėjo Bulgarijoje, kuri yra svarbi ginklų gamintoja ir Kyjivo sąjungininkė.
Tada jis išvyko į Prahą ir susitiko su Čekijos prezidentu Petru Pavelu, buvusiu NATO generolu.
Iš Prahos V. Zelenskis ketina vykti į Turkiją derybų su kolega Recepu Tayyipu Erdoganu. Tai bus jo pirmas vizitas Turkijoje nuo Rusijos invazijos pradžios.
11:45 | Zelenskis: sprendimas dėl ilgojo nuotolio ginklų tiekimo Kyjivui priklauso tik nuo JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivui sunku kovoti su Rusija be tolimojo nuotolio ginklų ir kad sprendimas tiekti juos Ukrainai priklauso tik nuo Vašingtono.
„Be ilgojo nuotolio ginklų sunku ne tik atlikti puolamąją misiją, bet, tiesą sakant, sunku atlikti gynybinę operaciją. Labai sunku“, – sakė V. Zelenskis viešėdamas Prahoje.
„Kalbame apie ilgo nuotolio sistemų pristatymą su Jungtinėmis Valstijomis, šiandien tai priklauso tik nuo jų“, – sakė jis žurnalistams ir pridūrė, kad Ukraina taip pat derasi su kitais sąjungininkais Vakaruose.
10:47 | Ukrainą apginkluoti skubanti ES patvirtino šaudmenų gamybos didinimo planą
ES nusprendė didinti amunicijos gamybą sąjungos šalyse, siekiant labiau padėti Ukrainai ir papildyti savo pačių ištuštėjusias atsargas.
500 mln. eurų vertės Aktu dėl paramos šaudmenų gamybai (angl. ASAP – the Act in Support of Ammunition Production) siekiama padidinti artilerijos sviedinių ir raketų gamybą.
„Tai dar vienas įrodymas, kad ES yra tvirtai pasiryžusi remti Ukrainą“, – sakė šiuo metu ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles.
Briuselis teigia, kad per ateinančius 12 mėnesių tikisi padidinti bloko gamybos pajėgumus iki milijono sviedinių per metus, Europos sąjungininkams stengiantis užtikrinti pakankamą ginkluotės tiekimą Ukrainos kovai su Rusijos invazija.
ES valstybių narių ir teisės aktų leidėjų derybos dėl plano įgyvendinimo vyko itin sparčiai. Dabar jį turi galutinai patvirtinti Europos Parlamentas ir šalių valdžios.
Pagal šią programą lėšos bus skiriamos įmonėms, norinčioms padidinti savo gamybos pajėgumus.
ES valstybės taip pat įgyvendino dar vieną dviejų milijardų eurų vertės planą, pagal kurį per šiuos metus iš savo atsargų į Ukrainą išsiųs milijoną sviedinių ir kartu nupirks Kyjivui šaudmenų.
Visgi kol kas blokas dar toli nuo savo tikslo nusiųsti ukrainiečiams milijoną haubicų sviedinių.
Ukrainos pajėgos, per įtemptą kontrpuolimą siekiančios išstumti Maskvos karius iš okupuotų teritorijų, skundžiasi, kad joms trūksta šaudmenų.
Briuselis teigia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Kyjivui iš viso jau pateikė ginkluotės už maždaug 15 mlrd. eurų.
09:32 | Dnipropetrovsko srityje drono nuolaužoms nukritus ant automobilio žuvo 2 žmonės
Ukrainos Dnipropetrovsko srityje drono nuolaužoms nukritus ant automobilio žuvo du žmonės, penktadienį pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas.
Jo teigimu, oro gynybos sistemos regione numušė šešis rusų paleistus dronus „Shahed“.
Vieno iš jų nuolaužos pataikė į keliu važiavusį automobilį ir pražudė du žmones. Toje vietoje taip pat užsidegė sausa žolė, gelbėtojai jau užgesino gaisrą, platformoje „Telegram“ sakė S. Lysakas.
Kitas dronas pataikė į įmonę Kryvyj Riho rajone ir sukėlė ten gaisrą, tačiau žmonės nenukentėjo.
Ukrainos oro pajėgos savo ruožtu pranešė, kad praėjusią naktį rusai paleido 18 dronų, 12 iš jų pavyko numušti.
07:26 | Aukų skaičius Lvive išaugo iki 9 žmonių, 42 buvo sužeisti
Ketvirtadienio naktį įvykdytos raketų atakos Lvive metu aukų skaičius išaugo iki 9 žmonių, dar 42 patyrė sužalojimų (įskaitant tris vaikus), skelbiama UNIAN. Gelbėjimo darbai tęsiasi jau visą parą, todėl aukų skaičius nėra galutinis.
07:23 | JAV ruošia naują pagalbos Ukrainai paketą: žadama perduoti kasetinių bombų
07:15 | Ekspertai patvirtino Zelenskio žodžius – kontrpuolimas vyksta iš lėto, bet sėkmingai
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pažymi, kad Ukrainos kariuomenė pasistūmėjo Bachmuto pietvakarių kryptimi, ypač „karšta“ Kleščijevkos gyvenvietėje.
Tai jiems leidžia tvirtinti aptiktos viešai prieinamos nuotraukos, kuriose ukrainiečių pajėgos pastebėtos vos už 5 kilometrų nuo pietvakarinės Bachmuto dalies.
Pačių rusų karo korespondentai praneša apie prarastas pozicijas keliose miškingose vietovėse į vakarus nuo Kleščijevkos ir stiprina Rusijos pozicijų puolimą Bachmuto pietvakariuose.Apie užimtas naujas pozicijas ir perimtą iniciatyvą Bachmuto apylinkėse pranešė ir Ukrainos kariuomenės atstovai.
Ukrainiečiai taip pat vykdo kontrpuolimą Zaporižios ir Donecko srityse, stiprindami naujai užimtų pozicijų kontrolę, pažymima ISW ataskaitoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvakarėse papasakojo apie vykdomą kontrpuolimą. Šalies vadovas pažymėjo, kad šalies pajėgos pasistūmėjo visame fronte.
06:59 | Vykdydamas diplomatinę misiją užtikrinti Ukrainos narystę NATO V.Zelenskis lankosi Prahoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Prahoje tikino, kad nors Ukrainos kontrpuolimas nėra greitas, Kyjivo kariai žengia į priekį.
V. Zelenskio vizitas į Čekijos sostinę yra dalis jo diplomatinių pastangų užtikrinti Ukrainos narystę NATO ir įkalbėti sąjungininkus suteikti šaliai daugiau ginklų kare prieš Rusiją.
„Puolimas nėra greitas, tai faktas. Bet vis dėlto mes žengiame į priekį, o ne atsitraukiame, kaip rusai, – sakė jis žurnalistams greta Čekijos lyderio Petro Pavelo. – Dabar mes turime iniciatyvą.“
Anksčiau ketvirtadienį V. Zelenskis lankėsi Sofijoje, kur susitiko su Bulgarijos, vienos pagrindinių Ukrainos rėmėjų, pareigūnais taip pat aptarti narystės NATO ir didesnio ginkluotės kiekio.
Penktadienį Stambule planuojamos jo derybos su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris šiame kare yra svarbus tarpininkas.
V. Zelenskis žurnalistams sakė, kad lėtas ginklų tiekimas Ukrainai leido Rusijai sustiprinti savo gynybą okupuotose teritorijose ir atitolino Kyjivo kontrpuolimą.
