Svarbiausi įvykiai:
00:01 | Vokietija įspėja apie grėsmę Europos saugumui
Šiaurės Korėjos raketų panaudojimas Rusijos kare prieš Ukrainą dar labiau pablogino saugumo padėtį Europoje, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fisheris, praneša „Ukrinform“.
„Europos saugumui tikriausiai kyla grėsmė, nes šios vidutinio nuotolio raketos naudojamos kare Europos žemyne. Tai, kad veikėjai (Šiaurės Korėja – aut.) neteisėtai, pažeisdami tarptautinę teisę, importuoja tokius ginklus į Europą, dar kartą keičia saugumo jausmą“, – sakė diplomatas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija, JT Saugumo Tarybos narė, pažeidžia rezoliucijas, už kurias tuo metu balsavo.
„Ypač krinta į akis tai, kad Rusija, viena vertus, Saugumo Taryboje balsuoja už embargą, tačiau, kita vertus, pati apeina embargą“, – sakė S. Fisheris.
Jis priminė, kad pagal įvairias JT rezoliucijas Šiaurės Korėjai draudžiama gaminti, naudoti ir eksportuoti tokio tipo raketas, kurias Rusijos kariuomenė akivaizdžiai naudojo prieš Ukrainą.
Plačiau skaitykite: Rusija peržengė visas įmanomas ribas: įspėja apie „kylančią grėsmę“ Europos saugumui
23:52 | Grupė nepilnamečių ukrainiečių buvo išsiųsta į mokymus kartu su Baltarusijos kariuomene
Baltarusijos valstybinė televizija trečiadienį pranešė, kad valdžios institucijos išsiuntė grupę nepilnamečių, neseniai priverstinai atvežtų iš Ukrainos, dalyvauti mokymuose kartu su šalies kariuomene.
Kyjivas ir Baltarusijos opozicija teigia, kad Maskvos sąjungininkas Minskas neteisėtai perkelia ukrainiečių vaikus į Baltarusiją. Kritikai teigia, kad tai yra vaikų prorusiškos indoktrinacijos kampanija.
Skelbiama, kad į mokymus buvo išsiųsti 35 vaikai iš Rusijos okupuoto Ukrainos Antracyto miesto šalies rytuose. Anot Baltarusijos valdžios institucijų, nepilnamečiai buvo išsiųsti į rytinį Baltarusijos miestą Mogiliavą.
Valstybinis televizijos kanalas „Belarus1“ pranešė, kad vaikai apgyvendinti sanatorijoje ir jais rūpinasi Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai.
Pasak kanalo, kariškiai „moko vaikus, kaip elgtis ekstremaliose situacijose“.
23:42 | Zelenskis apie karo pabaigą: ne visiems ukrainiečiams ši diena bus tik pozityvi
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad diena, kuomet karas Ukrainoje baigsis, ne visiems tautiečiams bus tik pozityvi.
„Aš nemanau, kad visiems mums Ukrainoje ši diena vienoda. Kadaise kalbėjau apie tai, labai daug kas daug ką prarado: kai kas artimuosius, kiti – save, kiti – profesiją. Taigi visiems tai bus skirtinga, kai kuriems tai bus pergalės diena, o kitiems tiesiog ilgai laukta diena“, – LRT televizijai trečiadienį sakė V. Zelenskis.
Visgi, akcentavo prezidentas, Rusijai užpuolus Ukraina mąstyti kitaip nei optimistiškai tiesiog nebuvo pasirinkimo. Priešingu atveju Ukraina ir jos žmonės tiesiog nebūtų išgyvenę.
„Atvirai pasakysiu: ar gali valstybė, užpulta Rusijos, leisti sau pesimizmą? (...) Ne. Nei pesimizmo, nei realizmo. Mes turėjome motyvuoti save kovoti už valstybę, už Ukrainą ir tai buvo optimizmas, kad ir kaip būtų. Be to, mes tiesiog nebūtume išgyvenę“, – tikino jis.
22:05 | ES žengė žingsnį link 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai patvirtinimo
Trečiadienį ES valstybės narės susitarė pradėti derybas su Europos Parlamentu (EP) dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketo, pranešama ES Tarybos tinklalapyje.
Jame nurodoma, kad ES valstybių narių ambasadoriai patvirtino dalinius derybų įgaliojimius dėl pasiūlymo sukurti naują bendrą specialią priemonę, skirtą Ukrainos atsigavimo, atstatymo ir modernizavimo rėmimui, kartu remiant jos pastangas vykdyti reformas siekiant narystės bendrijoje.
Įgyvendinant tai, parama Ukrainai iš ES biudžeto būtų sutelkta į vieną bendrą priemonę, pagal kurią 2024-2027 m. laikotarpiu Ukrainai būtų teikiama „nuosekli ir lanksti parama, pritaikyta prie precedento neturinčių iššūkių, susijusių su parama šaliai, kurioje vyksta karas“.
Europos Komisija (EK) siūlo, kad bendras Ukrainos fondo biudžetas siektų 50 milijardų eurų – 17 mlrd. eurų dotacijų ir 33 mlrd. eurų paskoloms.
Tačiau dėl tam turės pritarti visi ES vadovai vasario per neeilinį aukščiausiojo lygio susitikimą vasario 1 d.
21:45 | JT: Ukrainoje beveik milijonas vaikų neturi galimybės saugiai mokytis
Ukrainoje beveik milijonas vaikų, nukentėjusių nuo karo, neturi galimybės saugiai mokytis, o tai atsilieps visos kartos ateičiai.
Tai pareiškė JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) operacijų ir advokacijos direktorė Edem Wosornu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Pasak jos, humanitarinių poreikių mastas Ukrainoje tebėra didžiulis. Daugiau kaip 14 milijonų žmonių, arba apie 40 proc. Ukrainos gyventojų, reikia vienokios ar kitokios humanitarinės pagalbos.
Keturi milijonai žmonių, įskaitant beveik 1 milijoną vaikų, yra šalies viduje perkelti asmenys, daugiau kaip 6,3 milijono žmonių gyvena kaip pabėgėliai kaimyninėse Europos šalyse ir visame pasaulyje, priminė E. Wosornu.
Ji pažymėjo, kad per Rusijos sukeltą plataus masto karą patvirtintos 1035 atakos prieš Ukrainos sveikatos apsaugos sistemą, žuvo 112 medicinos darbuotojų.
Be to, buvo apgadinta arba sugriauta daugiau kaip 3000 švietimo įstaigų. Daugelis jų buvo naudojamos perkeltiesiems asmenims apgyvendinti arba kaip paskirstymo centrai.
Kaip jau buvo pranešta, trečiadienį JT Saugumo Taryba JAV prašymu svarsto Rusijos ir Šiaurės Korėjos įvykdytus Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimus, susijusius su KLDR ginklų tiekimu Rusijai.
20:34 | Ukraina: okupuotame Berdianske nugriaudėjo sprogimas
Laikinai okupuotame Zaporižios srities Berdiansko mieste nugriaudėjo sprogimas.
Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Berdiansko miesto karinės administracijos vadovė Viktorija Galicyna, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Berdianske triukšminga! Gyventojai praneša girdėję sprogimą“, – parašė ji.
Ukrainos kariškiai išsamesnių detalių kol kas nepateikė.
Anksčiau buvo pranešta, kad laikinai okupuotose teritorijose tęsiamas priešo kariuomenės štabų likvidavimas. Neseniai sprogimai nugriaudėjo Melitopolyje ir Semenivkos kaime.
19:45 | „Foreign Affairs“: Ukraina gali laimėti karą gynyba
Ukraina gali laimėti Rusijos sukeltą karą pakeisdama strategiją – daugiausia resursų skirdama gynybai. Tam, anot JAV leidinio „Foreign Affairs“, reikia užtikrinti tris konkrečius elementus: mažesnę priklausomybę nuo Vakarų ginklų tiekimo, stiprią gynybinių linijų sistemą ir pirmenybės teikimą kovai oro erdvėje.
Pažymima, kad ši galimybė dabar Vakaruose dažniausiai ignoruojama, bet veltui, nes Kyjivo ir Vakarų partnerių pergalė iš esmės priklauso nuo to, ar bus užkirstas kelias Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiekti savo strateginius tikslus: susilpninti Kyjivą, užgrobti kuo daugiau teritorijos ir užkirsti kelią tolesnei Ukrainos integracijai į Europą.
„Jei Ukraina artimiausiais mėnesiais sugebės apginti savo kontroliuojamą teritoriją, pasitelkdama tokius pajėgumus kaip prieštankinės minos ir betoniniai įtvirtinimai, ji gali užkirsti Rusijai kelią į visišką pergalę ir galbūt net atverti duris deryboms. V. Putinas, matyt, tiki, kad laikas yra jo pusėje. Stipri ir atkakli Ukrainos gynyba įrodys, jog jis klysta“, – rašoma leidinyje.
„Foreign Affairs“ pabrėžia, kad per dvejus karo metus „Putinas nė kiek nepriartėjo prie pralaimėjimo pripažinimo, nes vis dar tiki, kad jo kariuomenė turi realų kelią į pergalę“.
Todėl būtent gynyba gali tapti Ukrainos keliu į pergalę, jei jai ir jos rėmėjams iš Vakarų pavyks įtikinti V. Putiną, kad jis neturi galimybių įgyvendinti savo planų.
Anot leidinio, norint pereiti prie sėkmingos gynybos, Ukrainai reikės trijų konkrečių elementų:
• sukurti gynybinių linijų sistemą, kurią sudarytų gilūs tranšėjai, parengtos šaudymo pozicijos, grioviai, prieštankinės minos ir betoninės prieštankinės piramidinės užtvaros, vadinamos „drakono dantimis“; • pirmenybę teikti kovai danguje, užtikrinant, kad nė viena pusė neįgytų pranašumo ore; • plėsti vietinę ginklų gamybą, mažinant priklausomybę nuo Vakarų tiekimo.
„Foreign Affairs“ taip pat pažymi, kad perėjimas prie gynybos yra vertingas ne tik dėl to, kad gali parodyti Kremliui, jog tolesnis teritorijų užkariavimas yra nepasiekiamas, bet ir dėl to, kad padės Ukrainai išspręsti dvi didžiausias problemas: karių trūkumą ir silpnėjančią Vakarų paramą.
18:12 | Zelenskis Vilniuje: nebus dienos po Ukrainos, bus diena po karo ir po Putino
Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad imperinius Rusijos siekius būtina sustabdyti, nes jie grasina ne tik Ukrainai, bet ir daugeliui kitų valstybių.
„Dabar, kai Maskva bando susigrąžinti savo senąją imperiją, pasitelkdama visą šiuolaikinių ginklų spektrą, mūsų ukrainietiška drąsa yra ir pagalba jums. Mūsų vienybė su jumis yra ir jūsų saugumo garantas. Mūsų karių atsparumas yra ir jūsų atsparumas“, – trečiadienį sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Lietuvos žmones Simono Daukanto aikštėje.
„Mūsų ukrainietiška nuojauta sako, kad Rusija neišgyvens, jei mes ir toliau prieš ją kovosime“, – teigė jis.
Pasak Ukrainos prezidento, karą prieš jo valstybę pradėjusi Rusija jau įsivaizdavo savo pergalės dieną, ir jeigu tokia diena išauštų, tada Maskva darytų viską, kad tai tęstųsi, kad ateitų diena po Moldovos, diena po Baltijos šalių, diena po Lenkijos, diena po daugelio kitų.
Ukrainos vadovas teigė, kad rusai jo šalyje „žudo nedvejodami“, žiauriai kankina, jau deportavo šimtus tūkstančių ukrainiečių.
„Jie norėjo ištrinti viską, kuo pagrįsta mūsų kultūra“, – sakė V. Zelenskis.
Tačiau, jo teigimu, istorija ne kartą parodė, kad visiems susivienijus, nugali laisvė. Anot Ukrainos prezidento, nors dar negalima pasakyti tikslios pergalės dienos ar aplinkybių, tačiau ji ateis.
„Nebus tos dienos po Ukrainos. Bus diena po karo, bus diena po Putino. Tai bus mūsų saugumo diena, garantuoto saugumo, jūsų nepajudinamos laisvės, ramaus Estijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos gyvenimo, visų valstybių, kurių likimą Rusija dabar bando paskandinti abejonėse, diena“, – kalbėjo jis.
V. Zelenskis savo kreipimąsi pradėjo lietuviškai: „Sveikinu tave, Vilniau, sveikinu tave, Lietuvos tauta“.
Jis dėkojo Lietuvai už paramą ir už tai, „kad laikote Ukrainą savo širdyse šiuos ilgus karo mėnesius, metus“.
Ukrainos prezidentas trečiadienį į Lietuvą atvyko iš anksto neskelbto vizito. Jis planuoja aplankyti ir kitas Baltijos valstybes.
17:13 | Žiniasklaida: sunkiai sužeistų Ukrainos karių skaičius pafrontės ligoninėje padidėjo trečdaliu
Pasak vienos didžiausių Ukrainos traumatologijos ligoninių vyriausiojo gydytojo, pastarosiomis savaitėmis joje gydomų sunkiai sužeistų karių skaičius išaugo 30 proc., rašo UNIAN.
Kaip pareiškė televizijos kanalui „ABC News“ gydytojas Serhijus Ryženka, Mečnikovo ligoninė Dnipre, už kelių valandų kelio automobiliu nuo karo veiksmų zonos, dabar kasdien priima 40–100 sunkiai sužeistų karių, o jo komanda per 24 valandas atlieka 50–100 chirurginių operacijų.
Anot S. Ryženkos, daugelis šių operacijų – galūnių amputacijos. Nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios ligoninės medikai amputavo galūnes maždaug 3000 karių.
Kaip pažymi Ukrainos kariškiai, Rusijos bepiločių orlaivių sprogimai dabar yra viena didžiausių grėsmių priešakinėse linijose.
Be to, Ukrainos pareigūnai perspėja, kad, sumažėjus karinei pagalbai iš Vakarų, senka artilerijos sviedinių atsargos. Rusijos kariuomenės artilerijos amunicijos atsargas kur kas didesnės, o tai reiškia, kad jos kareiviai gali pranokti Ukrainos pajėgas priešakinėse linijose.
„Ukrainos pareigūnai būgštauja, jog jei artimiausiu metu nepavyks susitarti dėl papildomo JAV finansavimo Ukrainai, tai ukrainiečių karo aukų skaičius toliau didės“, – pažymi „ABC News“.
Kaip anksčiau pranešė leidinys WSJ, nuo Rusijos invazijos pradžios iki 2023 metų rugpjūčio 20-50 tūkstančių ukrainiečių neteko vienos ar kelių galūnių.
16:44 | Ukraina nepatvirtina pranešimų, kad Rusija nusiuntė į frontą „karo belaisvių ukrainiečių batalioną“
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (VŽV) nepatvirtina pranešimų, kad esą rusai naudoja fronte Bohdano Chmelnyckio batalioną, kuris buvo suformuotas vadinamojoje Donecko liaudies respublikoje iš karo belaisvių ukrainiečių.
Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė VŽV atstovas Andrijus Jusovas.
„Praėjo daugiau kaip metai, kai buvo pranešta apie vadinamojo Bohdano Chmelnyckio bataliono sudarymą. Visa tai yra „specialioji psichologinė informacinę operacija“. Kol kas neužfiksuota šio dalinio kovinio naudojimo atvejų“, – sakė pareigūnas.
Bet VŽV neatmeta, kad priešas gali to griebtis, nes jau dabar jis daro karo nusikaltimus, mobilizuodamas į Rusijos armiją Ukrainos piliečius iš laikinai okupuotų teritorijų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2023 metų gruodžio pabaigoje Karo studijų institutas (ISW) paskelbė ataskaitą, kurioje buvo teigiama, kad Rusija nusiuntė į frontą batalioną, suformuotą iš karo belaisvių ukrainiečių.
Gruodžio 28 d. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad esą prie Urožainės kaimo Donecko srities vakaruose pirmą kartą karo veiksmuose dalyvavo iš karo belaisvių ukrainiečių suformuoto Bohdano Chmelnyckio bataliono kariai.
15:56 | Palydovinės nuotraukos parodė sunaikintą rusų karinį aerodromą
Palydovinėse nuotraukose užfiksuoti sausio 4 d. smūgių Sakų aerodromui Novofedorivkoje, laikinai okupuotame Kryme, padariniai.
Atitinkamus atvaizdus socialiniame tinkle X paskelbė Atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) analitikas Brady`is Africkas.
„Neseniai smogtų Ukrainos smūgių Rusijos bazei Kryme padariniai matyti naujose palydovinėse nuotraukose“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad šis aerodromas yra už daugiau kaip 120 kilometrų nuo fronto linijos.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, jog Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas patvirtino, kad buvo smogta Rusijos kariuomenės vadavietei Sakų aerodrome.
Damage from recent Ukrainian strikes on a Russian base in Crimea is visible in new satellite imagery.
— Brady Africk (@bradyafr) January 9, 2024
This site is more than 120 kilometers from the front line. pic.twitter.com/IkHafY3rfH
15:30 | Du dronai nukrito Rusijos aviacijos bazėje
Rusijos Engelso aviacijos bazėje (Saratovo sritis), kur dislokuojami strateginiai bombonešiai Tu-160, nukrito dvi bepilotės skraidyklės.
Tai trečiadienį pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA, remdamasis savo šaltiniais, rašo UNIAN. Kaip pažymima pranešime, rytą Rusijos gynybos ministerija informavo, kad naktį oro gynybos sistemos virš Saratovo srities sunaikino Ukrainos droną.
Tačiau žiniasklaida išsiaiškino šios atakos detales. Pasak šaltinių, dronai buvo du. Jie buvo numušti ir nukrito Engelso-2 karinio aerodromo teritorijoje. Kokių padarinių tai turėjo, kol kas nežinoma.
„2021 metais Engelso aviacijos bazė buvo vienintelė Rusijos Federacijoje, kur bazavosi strateginiai bombonešiai Tu-160. Nuo 2022 metų vasario bazė naudojama didelio masto aviacijos smūgiams Ukrainai. 2022 metų gruodžio 26 d. per ataką prieš aerodromą žuvo trys Rusijos kariškiai“, – pažymi ASTRA.
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos kariškiai savo aerodromuose piešia lėktuvų siluetus, siekdami suklaidinti ukrainiečius netikrais taikiniais.
15:11 | V. Zelenskis: jūs puikiai žinote, kas po Ukrainos pateks į rizikos grupę
Lietuvoje besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad pasigirstantys svarstymai, ar verta ir toliau aktyviai remti jo vadovaujamą šalį, tik stiprina Kremliaus instinktą tęsti karą ir net taikytis į Baltijos šalis ar Suomiją.
„Svarbu atkreipti dėmesį į Rusijos Federacijos prezidento retoriką – jis nesiruošia sustoti. Jis nori mus pilnai okupuoti. Ir tos partnerių abejonės dėl rezultato, dėl Ukrainai teikiamos finansinės bei karinės paramos tik prideda drąsios, jėgų bei stiprybės Rusijos Federacijai“, – trečiadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
„Kol Rusijos prezidentas nesugriaus Ukrainos, tol nenusiramins. Jūs puikiai žinote, kas po Ukrainos pateks į rizikos grupę. Po mūsų gali sekti Lietuva, Latvija, Estija, Moldova ir tai įvyks jei mes neatsilaikysime“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Be to, pasak jo, Kremliaus režimas yra nusitaikęs ir į daugiau valstybių.
„Rusija pradeda kalbėti apie Suomija, apie Uzbekistano nepriklausomybę. Putinas neužbaigs viso šito, kol mes visi kartu neužbaigsime jo“, – sakė V. Zelenskis.
14:43 | Rusijoje iš Belgorodo evakuota dešimtys vaikų, sako gubernatorius
Iš Rusijos pasienio miesto Belgorodo po kelias dienas trukusių apšaudymų trečiadienį buvo evakuota dešimtys moksleivių, paskelbė Belgorodo srities gubernatorius.
„Šiandien pirmoji mūsų vaikų grupė išvyko iš Belgorodo į Voronežo regioną“, – sakė Viačeslavas Gladkovas.
Gubernatorius pridūrė, kad iš viso evakuoti 93 vaikai.
14:14 | „Wagner“ pajėgos vis dar veikia Baltarusijoje – jie ruošia baltarusių karius
Kadaise privati, bet dabar jau nacionalizuota Rusijos karinė bendrovė „Wagner“ ir toliau veikia Baltarusijoje. Dar praėjusį mėnesį kovotojai toliau mokė Baltarusijos karius. Apie tai pranešė baltarusių stebėsenos grupė „Belaruski Hajun“.
13:40 | DB: rusai apšaudė patys savo teritorijas
Neįprasti incidentai, kuomet Rusijos karinės pajėgos apšaudė savo ir laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas aviacinėmis bombomis rodo Rusijos kovinių orlaivių įgulos „nuovargį ir nekompetenciją“. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba.
Ministerija atkreipė dėmesį į du incidentus, kurie įvyko praėjusią savaitę. Sausio 2 d. vienas rusų lėktuvų paleido aviacinį šaudmenį, kuris apgadino devynis gyvenamuosius pastatus Rusijos Federacijos Voronežo srityje. Šį atvejį patvirtino ir pati Rusijos gynybos ministerija.
Antrasis incidentas, įvykęs sausio 8 d., buvo susijęs su nevaldomos bombos FAB-250 paleidimu virš okupuoto Rubižnės kaimo Luhansko srityje; šį atvejį patvirtino Donecko „liaudies respublikos“ okupacinė valdžia.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine – 10 January 2024.
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) January 10, 2024
Find out more about Defence Intelligence's use of language: https://t.co/iwtfBkgxq1 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/4EAceNIJRT
13:13 | Rusai apstulbę: žadėta sušaldyti Europą, bet patys, siaučiant speigui, sėdi be šildymo
Rusijos sostinę užgriuvus špeiguotiems orams pasipylė pranešimai apie nešildomus namus ir nesutvarkytą infrastruktūrą. Situacija tapo tiek sunkiai kontroliuojama, kad turėjo įsikišti Vladimiras Putinas ir nacionalizuoti vienos iš Pamaskvės gyvenviečių namų ūkius tvarkiusią bendrovę, dėl kurios kaltės tūkstančiai butų liko be šildymo.
12:29 | „Padėtis artėja prie krizės“: ukrainiečiai nerimauja dėl rusų veiksmų Chersone
Sausio pradžioje Rusijos pajėgos kairiajame Chersono srities krante atnaujino šarvuočių naudojimą, nors iki tol ilgai naudojosi tik pėstininkų grupėmis. Ukrainos atsargos pulkininkas, karo ekspertas Vladislavas Selezniovas mano, kad padėtis kairiajame upės krante artėja prie krizinės, tačiau ukrainiečiai demonstruoja aukšto lygio drąsą.
11:56 | ISW: rusams nepavyks sukurti buferinės zonos Charkive
Nepaisant to, kad rusų komunikacijos kanalais kalbama apie naują puolimą ties Charkivu, norint ten sukurti 15 km „buferinę zoną“, JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai abejoja, ar rusams pavyktų sėkmingas puolimas.
Kremlius, ypač Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, antradienį šių karinių veiksmų būtinybę aiškino tuo, kad Rusija padarys viską, kad „užkirstų kelią ukrainiečių ugniai iš uždarų pozicijų Belgorodo srityje“.
Tokį V. Putino atstovo spaudai komentarą iš karto perėmė Rusijos propagandistai, o Rusijos Federacijos ultranacionalistai priminė, kad jie ragino surengti panašią operaciją dar 2023 m. vasarą, kilus visuotiniam nepasitenkinimui dėl proukrainietiškų pajėgų vykdomų tarpvalstybinių reidų Belgorodo srityje.
„Rusijos invazija 15 kilometrų gylyje ir kelių šimtų kilometrų plotyje bus plataus masto operatyvinis įvykis, kuriam prireiks daug didesnių ir daug geriau aprūpintų pajėgų, nei Rusijos pajėgos, šiuo metu sutelktos palei visą tarptautinę sieną su Ukraina, pirmiausia Belgorodo sritimi“, – pabrėžia ISW analitikai.
10:50 | Navalnas prabilo apie savo būklę vienutėje: „Putinas patenkintas“
Įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, neseniai perkeltas į atokią koloniją už poliarinio rato, antradienį pranešė, kad buvo uždarytas į griežto režimo vienutę.
A. Navalno sąjungininkai teigia, kad Kremlius siekia dar labiau izoliuoti žinomiausią opozicijos politiką prieš rinkimus, po kurių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas beveik garantuotai pradės penktąją kadenciją.
10:16 | Zelenskis sako atvykęs į Lietuvą padėkoti už paramą, aptarti tolesnių ryšių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako atvykęs į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis padėkoti joms už paramą Kyjivui ir aptarti tolesnių ryšių bei integracijos į Europos Sąjungą (ES) ir NATO.
„Vėliau būsiu Taline ir Rygoje, o šiandien – Vilniuje“, – socialiniame tinkle „Telegram“ trečiadienį paskelbė V. Zelenskis, nusileidęs Vilniaus oro uoste.
Jis teigė susitiksiantis su šalies prezidentu Gitanu Nausėda, ministre pirmininke Ingrida Šimonyte ir Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
„Saugumas, integracija į ES ir NATO, bendradarbiavimas elektroninės karybos ir dronų srityje, tolesnis europinės paramos koordinavimas“, – susitikimų temas vardijo Ukrainos prezidentas.
„Ir, žinoma, mūsų didelis dėkingumas. Už bekompromisę paramą Ukrainai per visus 10 karo metų, o ypač dabar, prasidėjus plataus masto invazijai“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis Baltijos šalyse lankosi artėjant antrosioms plačios Rusijos invazijos Ukrainoje metinėms.
09:41 | Rusų nuostoliai
Ukrainoje skelbia, kad Rusija nuo karo pradžios jau prarado apie 366 790 karių, vien per pastarąją dieną – 800. Apie tai feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų sausio 10 dienos priešo kovinius nuostolius taip pat sudarė 6 038 tankai (+2 per pastarąją parą), 11 216 šarvuotų kovos mašinų (+13), 8 684 (+12) artilerijos sistemos, 956 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 639 (+1) priešlėktuvinės kovos sistemos, 329 orlaiviai, 324 sraigtasparniai, 11 575 (+23) motorinės transporto priemonės ir degalų cisternos, 23 karo laivai / kateriai, 1 povandeninis laivas, 6 834 (+11) bepiločiai orlaiviai, 1 336 (+3) specialiosios įrangos vienetai. Iš viso numuštos 1 805 priešo sparnuotosios raketos.
09:08 | Kremliaus kritikas neabejoja: pavasarį Putinas skelbs naują mobilizaciją
Po 2024 m. kovo 17 d. Rusijoje prasidės trečioji mobilizacijos banga, kurios metu planuojama pašaukti 350–450 tūkst. Rusijos Federacijos piliečių, tvirtina tarptautinio judėjimo „Govorite gromče!“ (rus. „Kalbėkite garsiau!“) lyderis Andrejus Sidelnikovas.
08:20 | „Time“: 2024-ieji bus posūkio metai kare
Žurnalas „Time“ savo sudarytame 10 didžiausių pasauliui kylančių rizikų sąraše trečioje vietoje nurodė susiskaldžiusią Ukrainą.
„2023 m. pagrindiniai įvykiai buvo du karai Europoje (Rusija prieš Ukrainą) ir Artimuosiuose Rytuose (Izraelis prieš „Hamas“). 2024 m. šie konfliktai plėsis, tačiau didžiausia pasaulinė rizika yra trečiasis „karas“ – JAV prieš save“, – rašoma straipsnyje.
Žurnalistai pažymi, kad Rusijos invazija į Ukrainą buvo istorinis Maskvos pralaimėjimas: NATO plečiasi, jau prasidėjo derybos dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, Rusijai įvestos sankcijos. Be to, įšaldytas Rusijos turtas, kuris gali būti panaudotas Ukrainai atkurti.
„Tačiau šiais metais Ukraina bus de facto susiskaldžiusi, o Rusija dabar turi iniciatyvą mūšio lauke ir materialinį pranašumą. 2024 m. yra karo posūkio taškas: ir jei Ukraina greitai neišspręs savo karių trūkumo problemų, nepadidins ginklų gamybos ir neparengs realios karinės strategijos, jos teritoriniai nuostoliai gali pasirodyti negrįžtami ir gali plėstis“, – rašo laikraštis.
Pažymima, kad Ukraina patyrė skaudų smūgį dėl sumažėjusios Jungtinių Valstijų politinės ir materialinės paramos, o Europos pagalbos perspektyvos yra „tik šiek tiek geresnės“. Ukrainai taip pat reikia daugiau karių.
„Dėl visų šių priežasčių Kyjivas šiais metais imsis didesnės karinės rizikos, įskaitant smūgių į daugiau taikinių Rusijos teritorijoje, o tai išprovokuos precedento neturinčią Rusijos reakciją ir gali į konfliktą įtraukti NATO“, – rašo „Time“.
07:52 | Rusija pranešė numušusi ukrainiečių droną Saratovo srityje, Ukraina – apie dešimtis rusų atakų
Pietų Rusijos Saratovo regione oro gynybos pajėgos numušė bepilotį orlaivį, trečiadienį pranešė valdžios institucijos.
Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ paskelbė, kad oro gynyba sunaikino Ukrainos droną. Taip buvo užkirstas kelias Kyjivo bandymui „įvykdyti teroristinį išpuolį prieš Rusijos Federacijos teritorijoje esančius objektus“, sakoma pranešime.
Rusija jau kelis kartus buvo numušusi dronus Saratovo srityje, kur yra karinis aerodromas „Engels-2“. Rusija ten yra dislokavusi strateginių bombonešių, skirtų raketų atakoms prieš Ukrainą.
07:03 | Rusų „šahedas“ smogė kultūros namams Sumų srityje
Antradienį Rusijos kariuomenė dviem „šahedais“ atakavo Krasnopilios bendruomenę Sumų srityje. Nukentėjo kultūros namai, gyvenamieji namai ir elektros perdavimo linijos.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Šį vakarą priešas vėl atakavo Sumų srities pasienio teritoriją. Rusai nukreipė du „Shahed“ tipo dronus į Krasnopilios bendruomenės kaimą. Pataikė į tenykščius kultūros namus. Apgadinti privatūs namai ir elektros perdavimo linijos“, – rašoma pranešime.
