„BMJ Global Health“ publikuotame tyrime buvo aiškinamasi, ar „lokdaunai“ daro daugiau žalos žmonių sveikatai negu COVID-19. Mokslininkai ėmėsi tirti tokių rodiklių, kaip mirtingumas, įprastos medicinos paslaugos ir psichinė sveikata, pokyčius.
Savo tyrimo metu mokslininkai ištyrė šalis, kuriose buvo įvesti griežti ribojimai esant santykinai nedideliam COVID-19 atvejų skaičiui, kad būtų galima įvertinti, kaip toks kišimasis paveikia perteklinių mirčių skaičių.
Perteklinės mirtys pasireiškė daugiau šalyse, kurios vengė „lokdaunų“
Naudojantis tarptautiniu mirtingumo dėl visų priežasčių iš 94 šalių duomenų įrankiu mokslininkai aptiko, kad tokiose šalyse kaip Naujoji Zelandija ar Australija praėjusiais metais išvis nebuvo perteklinių mirčių. Ir priešingai, tokiose šalyse, kuriose nebuvo griežtų karantino priemonių dėl COVID-19 pandemijos (pavyzdžiui, Brazilija, Švedija, Rusija ar kai kuriose JAV valstijose), buvo išaugęs perteklinio mirtingumo skaičius.
Beje, Lietuvoje perteklinių mirčių skaičius neaugo pirmųjų pandemijos ribojimų metu 2020-ųjų pirmoje pusėje. Tačiau staiga išaugo 2020-ųjų pabaigoje, kuomet, kai kurių ekspertų teigimu, šalis pavėlavo įvesti griežtus ribojimus.
„Tai yra vienas iš labiausiai įtikinančių įrodymų, kad vaistai nebuvo blogiau už ligą, – aiškino vienas iš tyrimo autorių, profesorius Gavinas Yamey iš Duke'o universiteto Visuotinės sveikatos instituto. – Matyti, kad šalys, kurios pradėjo veikti greitai ir agresyviai, dažnai turėjo mažiau mirčių negu ankstesniais metais. Vienas tyrimas parodė, kad lokdaunas, tikėtina, sumažino kasmetinį mirtingumą 6 proc., vien tik dėl gripo perdavimo tikimybės sumažinimo“.
„Jeigu ribojimų nebūtų, į ligonines lengviau patekti nepavyktų“
Tiesa, duomenys apie perteklines mirtis negali atmesti žalos, kurią daro „lokdaunai“, arba pateikti išvadas, ar „lokdaunai“ atneša tik naudą, ypač įskaitant ypač aukštą perteklinių mirčių skaičių daugelyje šalių, kurios laikėsi tokios strategijos, rašoma mokslininkų ataskaitoje ir kaip pavyzdys yra pateikiama Didžioji Britanija.
Todėl jie apsiėmė tirti ir medicinos paslaugų teikimą ribojimų metu. Nors šie duomenys rodo ryškų žmonių lankymosi gydymo įstaigose sumažėjimą karantino metu dėl gyvybiškai svarbių priežasčių, kurios nėra susijusios su COVID-19, tačiau, anot mokslininkų, perpildytos „kovidininkų“ ligoninės ar didelė rizika užsikrėsti medicinos įstaigose taip pat nebūtų leidę žmonėms pasinaudoti medicinos pagalba.
Tyrimo autoriai pažymėjo, kad dažnai yra nurodoma psichinės būklės sąsaja su „lokdaunu“, tačiau dažnai praleidžiamas ryšys tarp didelio masto koronaviruso protrūkio ir depresijos ar nerimo paūmėjimų. „Negalėjimas patekti į mokyklą aiškiai veikia vaikų psichinę sveikatą, tačiau taip pat ją veikia ir artimo žmogaus netektis dėl COVID-19“, – pažymi jie.
Tyrime, kuriame nebuvo analizuojami ekonominiai „lokdauno“ aspektai, primenama, kad tokie ribojimai gali turėti ir neigiamų pasekmių. Tačiau „tas faktas, kad niekur pasaulyje nebuvo vietos, kur „lokdaunas“ be didelio kovido atvejų skaičiaus būtų susijęs su dideliu perteklinių mirčių skaičiumi, pakankamai įtikinamai rodo, kad patys tokie įsikišimai negali būti blogiau negu dideli protrūkiai, bent jau trumpalaikėje perspektyvoje“, rašoma tyrime.
