J. Bidenas, kurio populiarumas taip pat nukentėjo dėl aukščiausiai per keturis dešimtmečius pakilusios infliacijos, pabrėžė dedąs daug pastangų siekdamas pažaboti kainų kilimą.
„Noriu, kad kiekvienas amerikietis žinotų, kad į infliacijos problemą žvelgiu labai rimtai, tai mano didžiausias vidaus prioritetas“, – pareiškė jis Baltuosiuose Rūmuose.
„Žinau, kad infliacija kenkia šeimoms visoje Amerikoje“, – pažymėjo jis.
Pasak JAV prezidento, didelė dalis kaltės dėl pastarojo infliacijos šuolio tenka Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui ir jo invazijai į Ukrainą.
Dėl vasario pabaigoje pradėto puolimo staigiai pakilo energijos kainos, kurios paskatino ir maisto brangimą.
„Žinau, kad turite būti nepatenkinti... Patikėkite, suprantu šį nepasitenkinimą“, – pareiškė JAV prezidentas, tiesiogiai kreipdamasis į amerikiečius.
Įkaitusi JAV ekonomika
J. Bidenas patikino amerikiečius, kad Federalinio rezervo sistema (FRS) imasi veiksmų, siekdama sumažinti infliacinį spaudimą, kurį jis pavadino „didžiausiu iššūkiu“, su kuriuo yra susidūrusi ekonomika.
JAV centrinis bankas praėjusią savaitę padidino bazinę palūkanų normą 50 bazinių punktų – labiausiai nuo 2000 metų. FRS siekiant kovoti su infliacija, ši norma nuo kovo mėnesio buvo padidinta jau antrą kartą.
Didžiausia pasaulio ekonomika sparčiai atsitiesė po COVID-19 pandemijos išprovokuotos krizės. Atsigauti jai padėjo, be kita ko, palankios skolinimosi kainos ir milžiniškos apimties skatinamosios priemonės, kurias įgyvendino vyriausybė.
Tačiau pandemijai tebevaržant ekonomiką kai kuriose kitose pasaulio dalyse, dėl sutrikimų pasaulinėse tiekimo grandinėse smarkiai pakilo automobilių ir kitų produktų kainos, o dėl naujų pirkėjų antplūdžio pašoko būsto kainos.
Tuo tarpu naftos kainos pasaulyje dėl konflikto Ukrainoje perkopė 100 JAV dolerių už barelį kartelę.
Metinė infliacija JAV kovą pasiekė 8,5 proc. ir, nors ekonomistai mano, kad tai galėjo būti jos pikas, infliacija greičiausiai tebebus didelė dar ne vieną mėnesį.
Respublikonai dėl infliacijos buvo apkaltinę J. Bideną. Anot jų, jo programos, pagal kurias į JAV ekonomiką per pandemijos įkarštį buvo įliejami milijardai JAV dolerių, galėjo paskatinti infliacinį ciklą.
Baltieji Rūmai savo ruožtu teigia, kad tos programos kaip tik išgelbėjo šalį nuo didelės recesijos.
J. Bidenas taip pat pareiškė svarstantis galimą jo pirmtako Donaldo Trumpo Kinijai nustatytų importo muitų panaikinimą.
„Kaip tik dabar tai svarstome“, – pareiškė jis reporteriams ir pridūrė, kad „jokių sprendimų kol kas nebuvo priimta“.
JAV prezidentui yra daromas nemažas spaudimas panaikinti muitus, nes tokiu atveju atpigtų JAV importas ir tai padėtų pažaboti infliaciją.
D. Trumpas muitus nustatė siekdamas nubausti Pekiną už tariamai nesąžiningą prekybos praktiką. Šių muitų panaikinimas Baltiesiems Rūmams galėtų sukelti politinę riziką, nes JAV administracija nenori sulaukti priekaištų dėl nuolaidžiavimo Kinijai.
Tačiau Jasonas Furmanas, buvęs Baltųjų Rūmų ekonomikos patarėjas prezidento Baracko Obamos administracijoje, pareiškė, kad minėtų muitų panaikinimas yra vienas iš vos kelių dalykų, kuriuos J. Bidenas galėtų atlikti siekdamas padaryti tiesioginį poveikį infliacijai.
„Tai būtų didžiausias žingsnis, kokį jis galėtų žengti“, – pareiškė ekspertas televizijai MSNBC.
