Japonija paprastai per metus priima vos kelias dešimtis pabėgėlių, nors sulaukia tūkstančių prašymų suteikti prieglobstį. Nors šalis atvėrė duris ukrainiečiams, ji juos vadina ne pabėgėliais, o „evakuotais asmenimis“.
Dvi dešimtys ukrainiečių atskrido į Tokiją kartu su Y. Hayashi iš Lenkijos, į kurią ministras buvo nuvykęs kelioms dienoms pasiūlyti paramos Kyjivui.
„Sužinojome, kad yra keletas žmonių, nuoširdžiai norinčių evakuotis į Japoniją, tačiau jiems sunku patiems pasirūpinti kelionės transportu“, – sakė vyriausybės atstovas Hirokazu Matsuno per spaudos konferenciją antradienį.
„Humanitariniais sumetimais šie 20 žmonių buvo pakviesti skristi vyriausybiniu lėktuvu“, – sakė jis.
Pasak vyriausybės atstovo, be šių žmonių, Japonija jau priėmė 404 ukrainiečius, ministrui pirmininkui Fumio Kishidai praėjusį mėnesį paskelbus, kad šalis planuoja priimti nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones.
Tačiau jiems nesuteikiamas pabėgėlio statusas, kuris leistų jiems pasilikti šalyje bent penkerius metus, po kurių jie galėtų prašyti leidimo likti visam laikui.
„Evakuotiems asmenims“ išduodama 90 dienų galiojanti viza. Vėliau jie gali gauti vienų metų vizą, suteikiančią teisę dirbti.
Japonija prisijungė prie griežtų Vakarų sankcijų Rusijai. Antradienį Tokijas paskelbė, kad papildomai skirs 100 mln. JAV dolerių humanitarinei pagalbai Kyjivui. Praėjusį mėnesį Japonija jau skyrė 100 mln. JAV dolerių Ukrainai ir kaimyninėms šalims.
2020 metais Japonija suteikė prieglobstį tik 47 pabėgėliams ir dar 44 žmones priėmė humanitariniais sumetimais, nors sulaukė beveik 4 tūkst. prašymų. Žmogaus teisių gynėjai seniai kaltina Tokiją, kad šis per mažai padeda nuo konfliktų bėgantiems žmonėms.
