Izraelio nacionalinės kibernetinės valdybos tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vadovo Aviramo Atzabos teigimu, po spalio 7 d. išpuolio Gazoje kaudamasis su „Hamas“, Izraelis susiduria ir su išaugusiu Irano bei jo sąjungininkų vykdomų kibernetinių atakų skaičiumi.
„Jie stengiasi įsilaužti visur, kur gali“, – kalbėdamas su naujienų agentūra AFP sakė jis, omenyje turėdamas „Hamas“ ir Libano grupuotę „Hezbollah“, tuo pačiu pridurdamas, kad kol kas „jokios rimtos žalos padaryti jiems nepavyko“.
Jo teigimu, nuo karo pradžios buvo atremta maždaug 800 didesnių kibernetinių antpuolių, kurių taikiniais buvo vyriausybinės organizacijos, karinė ir civilių infrastruktūra.
Deja, kai kurių atakų nepavyko sužlugdyti – pavyzdžiui, Haifos ir Safedo ligoninėse buvo pavogti pacientų duomenys.
Nors Izraelyje jau veikia kibernetinės gynybos sistemų, jas ilgą laiką sudarė „vietinės reikšmės pajėgumai, kurie tarpusavyje nebuvo susieti“, – paiškino A. Atzaba.
Todėl direkcija pastaruosius dvejus metus stengėsi sukurti centralizuotą, realiuoju laiku veikiančią sistemą, skirtą apsaugoti visą Izraelio kibernetinę erdvę.
A. Atzabos teigimu, šioje srityje Izraelis glaudžiai bendradarbiauja su keliais sąjungininkais, tarp kurių yra ir Jungtinės Valstijos, nes „su kibernetiniu terorizmu susiduria visos šalys“.
„Norint kovoti su tinklu, reikia patiems turėti tinklą“, – sakė jis.
Tuo tarpu su Tel Avivo universitetu bendradarbiaujančio nacionalinių saugumo tyrimų instituto mokslinio darbuotojo Chucko Freilicho teigimu, internetiniuose karuose Iranas yra „įspūdingas priešas“.
„Savo atakomis jis siekia sutrikdyti ir sunaikinti infrastruktūrą, taip pat rinkti žvalgybinius duomenis ir propagandos tikslais skleisti dezinformaciją“, – pasakė jis.
Vasarį paskelbtame moksliniame darbe Ch. Freilichas teigė, kad iš pradžių Iranas į kibernetinę karybą investavo pakankamai lėtai, tačiau pastaruoju metu padėtis pasikeitė ir, jo žodžiais tariant, nors Izraelis yra laikoma viena iš galingųjų kibernetinių valstybių, Irano galimybės šioje srityje greičiausiai tik didės.
Jis atkreipė dėmesį į Rusijos ir Kinijos teikiamą pagalbą, didesnį gyventojų skaičių ir tai, kad kibernetikos mokomi ne tik mokiniai ir studentai, bet ir kariškiai, pridurdamas, jog ši tendencija „kelia nerimą dėl ateities“.
Tuo tarpu A. Atzabos teigimu, programišių skaičius nėra toks svarbus, kaip naudojamų technologijų kokybė.
„Pastaruosius dvejus metus kūrėme kibernetinį kupolą apsiginti nuo kibernetinių atakų, kuris veiktų visai kaip nuo raketų saugantis Geležinis kupolas“, – pasakė jis.
„Kibernetiniame kupole duomenys iš visų šaltinių suvedami į vieną didelį duomenų fondą, kuris suteikia galimybę matyti bendrą vaizdą ir išsamiai bei koordinuotai reaguoti nacionaliniu lygmeniu.“
Į Izraelio sistemą yra integruota įvairių skenerių, kurie nuolat „stebi, ar Izraelio kibernetinėje erdvėje nėra pažeidžiamų vietų ir informuoja suinteresuotuosius asmenis apie priemones, kaip jas pašalinti“, – paaiškino jis.
Pirmiau Izraelio kibernetiniai pajėgumai buvo grindžiami glaudžiu viešojo, privataus sektoriaus bei mokslo ir „etiškųjų“ Izraelio programišių, padėdavusių nustatyti saugumo spragas, bendradarbiavimu.
