Varšuvos, Talino, Rygos ir Vilniaus lyderiai, priešingai, save laiko rusorealistais. Jiems atrodo, kad švelnus Prancūzijos prezidento požiūris į Vladimirą Putiną yra naivus.
Paryžiuje tokia piktybinė veikla kaip kišimasis į rinkimus ar ekstrateritorinės žmogžudystės tėra sudėtingų Prancūzijos santykių su Rusija dalis. Šalimi, kuri taip pat yra laikoma baleto centru, kurioje yra įsikūręs Ermitažo muziejus, ir kuri, žinoma, eksportuoja ikrus, taip puikiai tinkančius su šampanu.
Tačiau Centrinėje ir Rytų Europoje Rusija yra laikoma smurto, paskatinusio šimtus tūkstančių ukrainiečių emigruoti į kaimynines šalis, priežastimi. Lenkija dalijasi siena su stipriai militarizuota Kaliningrado sritimi, o Baltijos šalys suteikia prieglobstį nuo persekiojimų pabėgusiems opozicijos lyderiams ir žurnalistams. Tarp jų ir naujienų portalų, tokių kaip „Meduza“, darbuotojai bei įkalinto kovos su korupcija aktyvisto Aleksejaus Navalno sąjungininkai.
Priešingi požiūriai išryškėjo, kai E. Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel siekė atnaujinti politiką Rusijos atžvilgiu. Jų pasiūlymas susilaukė griežto atkirčio. Aštrios diskusijos parodė gilų vidinį ES lyderių nuomonių išsiskyrimą dėl Rusijos, o A. Merkel ir E. Macrono nesėkmė sugėdino dvi didžiausias sąjungos galias.
Ironiška, tačiau lyderių galiausiai patvirtintos išvados, tikriausiai, yra pats efektyviausias ES diplomatinis pareiškimas, kada nors paskelbtas Rusijai. Europa siunčia tvirtą žinią, kad jeigu Kremlius nori užsitikrinti geresnius santykius, Maskva turi laikytis daugybės sąlygų, ir nutraukti piktybinės veiklos Europos teritorijoje vykdymą.
Tačiau šalių lyderiams paliekant Briuselį tapo aišku, kad drastiški nuomonių skirtumai toliau išlieka, o tai kelia riziką, kad ES veiksmai nebus vientisi.
Žurnalistams E. Macronas sakė jaučiantis nusivylimą, kad ES laikysis griežtesnės politikos Maskvos atžvilgiu nei JAV, nepaisant to, kaip pabrėžė pats Prancūzijos prezidentas, ji mums yra kaimynė. Jis taip išreiškė savo susierzinimą, kad JAV prezidentas Joe Bidenas, Ženevoje susitikęs su Putinu, aptarė klausimus, kurie yra svarbesni Europai.
„Nenormalu yra tai, kad šiandien mūsų požiūris į Rusiją yra pats griežčiausias, nors ji yra mūsų kaimynė, – sakė E. Macronas. –Matėme tai, kai Prezidentas Bidenas susitiko su Prezidentu Putinu. Savo draugams prie stalo pasakiau: „Jis nepaklausė jūsų nuomonės, o jūs, jūs žiūrėjote kaip jis turėjo susitikima ir tai jūsų nešokiruoja?“
Apie įtemptą diskusiją tarp Europos lyderių E. Macronas sakė: „Diskusija buvo sudėtinga, tai normalu. Tai normalu, nes šiuo klausimu mūsų istorijos skiriasi.“
Iš tiesų, problema yra ta, kad skiriasi ne tik Prancūzijos ir arčiau Rusijos sienos esančių ES valstybių praeitis, bet ir dabartis.
„Turime tvarkytis su Rusija, kartu atsargiai vertindami tikruosius Putino režimo ketinimus“, – suvažiavime sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
G. Nausėdos teigimu, lyderiai, palaikantys santykių su Rusiją švelninimą, yra naivūs.
„Jeigu be jokių pokyčių, jokių teigiamų pokyčių Rusijos elgesyje, mes vėl pradėsime bendrauti, taip pasiųsime labai blogą ir neaiškų signalą, – teigė Lietuvos prezidentas. – Man atrodo, kad mes bandome draugauti su meška, norėdami išsaugoti dalį medaus.“
Ir gera, ir bloga
Kai kurie analitikai ir ekspertai sakė nežinantys, ar džiaugtis, kad Europos Vadovų Taryba pagaliau pasiekė tvirtą susitarimą, ar bijoti agresyvaus E. Macrono ir A. Merkel skatinimo atnaujinti santykius su Putinu, netaikant jokių griežtų reikalavimų.
„Prancūzų požiūris mums atrodo kiek naivus ir keliantis pavojų visai Europai“, – sakė Agnieszka Legucka, vyresnioji tyrėja Rusijos klausimais Lenkijos tarptautinių santykių institute Varšuvoje.
A. Legucka sakė, kad ES lyderiai neturėtų lygintis su J. Bidenu, kuris gali pasinaudoti branduolinių ginklų neplatinimo klausimu, kaip bet kokios diskusijos su Putinu priežastimi. Ji taip pat sakė, kad aukšto lygio susitikimas su Putinu be Maskvos nusileidimo, būtų didelė klaida.
„Suprantu, kad jie norėtų tęsti įprastą bendradarbiavimą, bet tai tik pablogintų situaciją, – sakė ji. – Mes išsižadėtume savo vertybių, paramos demokratijai, pilietinei visuomenei ir Krymui. Viskas, ką Putinas yra padaręs, būtų užmiršta susitikimui vos pasibaigus.“
„Rusija labai dažnai naudojasi naratyvu, kad žmonės Lenkijoje ar Čekijoje, ar Baltijos šalyse yra rusofobai, – teigė A. Legucka. – Mes nesame rusofobas. Mes paprasčiausiai pažįstame Rusiją. Žinome, ką ji daro ir kokius tikslus turi.“
Kas priminė tam tikras pastangas suvaldyti žalą, tiek A. Merkel, tiek E. Macronas pabrėžė – ir gana taikliai – kad jiems nereikia ES suvažiavimų, kad galėtų pasikalbėti su Putinu.
Vokietijos kanclerė metė iššūkį savo kritikams, paklausdama, ar jų nuomone, Putinas neturėtų būti įtrauktas į Normandijos ketvertą – taikos Ukrainoje projektą, kurį iš išorės remia Prancūzija ir Vokietija.
Palikdamas Europos Vadovų Tarybos susirinkimą, E. Macronas žurnalistams kalbėjo panašiai. „Man nereikia ES suvažiavimų, kad galėčiau pasikalbėti su Vladimiru Putinu, – sakė jis. – Nuo tada, kai tapau prezidentu, mačiau jį daugybę kartų, ir toliau jį matysiu... Svarbiausia, kad mes toliau apie tai diskutuotume ir išliktume vieningi.“
Tačiau A. Merkel ir E. Macrono požiūrio kritikai teigia, kad jų gynimasis tik dar labiau išryškino problemą – ES visuomet palaikė aukšto lygio dialogą su Maskva, kurį dažniausiai veda Paryžius arba Berlynas, tačiau kurio pastangos dažnai būna beprasmės. Europos Vadovų Tarybos prezidentas Charlesas Michelis spaudos konferencijoje taip pat teigė per paskutinius kelis mėnesius turėjęs du ilgus telefoninius pokalbius su Putinu.
Varšuvoje gyvenanti analitikė A. Legucka sakė, kad Tarybos priimti sprendimai visgi buvo teigiamas žingsnis: „Esu labai patenkinta, kad sprendimai pagaliau buvo stiprūs, palaikantys visas nesaugiai besijaučiančias valstybes nares, ir siunčiantys tvirtą žinią apie išankstinį dialogą. Pirmuosius žingsnius turi žengti Rusija, ne Europos Sąjunga.“
