Ir V. Putinas, ir J. Bidenas iš principo sutiko dalyvauti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytame viršūnių susitikime, pranešė Eliziejaus rūmai.
Baltieji rūmai kiek vėliau patvirtino J. Bideno norą dalyvauti tokiame susitikime, bet kalbėjo atsargiai.
JAV administracijos aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė: „Laiką dar reikia parinkti. Formatą dar reikia parinkti, tad viskas visiškai abstraktu.“
Eliziejaus rūmai pridūrė, kad viršūnių susitikimas bus išplėstas ir apims „svarbius tarpininkus“, o Rusijos ir JAV pasirengimas prasidės ketvirtadienį.
Proveržio tikimybė atsirado Vašingtonui įspėjus dėl greitu laiku galimos invazijos, Ukrainai ir Rusijai kaltinant viena kitą dėl suintensyvėjusios artilerijos ugnies prie fronto linijos, skiriančios Kijevo pajėgas ir Maskvos remiamus Rytų Ukrainos separatistus.
Dėl apšaudymo ukrainiečiai priversti slėptis rūsiuose ar kitose slėptuvėse, kai kurie civiliai evakuojami.
Baltieji rūmai savo pareiškime įspėjo, kad Vašingtonas tebėra pasirengęs „primesti greitas ir sunkias pasekmes“, jei Rusija nuspręstų įsiveržti į Ukrainą.
„Šiuo metu atrodo, kad Rusija toliau rengiasi visapusiškam Ukrainos užpuolimui labai greitu metu“, – sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Jen Psaki pareiškime.
Vašingtonas ir kitos Vakarų sostinės sako, kad Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė daugiau kaip 150 tūkst. savo karių ir yra pasirengusi pradėti visapusišką puolimą.
Maskva neigia ketinanti įsiveržti į savo kaimynę, bet reikalauja, kad NATO pažadėtų niekada nepriimti Ukrainos ir atitrauktų Vakarų pajėgas, po Šaltojo karo dislokuotas Rytų Europoje.
E. Macrono ir V. Putino skambučiai
Apie viršūnių susitikimą paskelbta netrukus po E. Macrono antro per vieną dieną pokalbio su V. Putinu.
Per pirmąjį, valandos ir 45 minučių pokalbį telefonu V. Putinas kaltino Kijevą dėl karinės padėties Rytų Ukrainoje paaštrėjimo, tačiau sakė, kad reikia intensyvinti diplomatines pastangas rasti sprendimą.
„Rusijos prezidentas pažymėjo, kad eskalacijos priežastis yra Ukrainos saugumo pajėgų vykdomos provokacijos“, – pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.
V. Putinas per pirmąjį sekmadienio pokalbį pakartojo, kad „Jungtinės Valstijos ir NATO turi rimtai žiūrėti į Rusijos reikalavimus dėl saugumo garantijų“.
Tačiau prezidentai taip pat sutarė, kad „reikia teikti pirmenybę diplomatiniam tebesitęsiančios krizės sprendimui ir daryti viską, kad jis būtų pasiektas“, pranešė Prancūzijos prezidentūra.
Antrą kartą – vėlai sekmadienį – Prancūzijos ir Rusijos prezidentai telefonu kalbėjosi valandą, pranešė Eliziejaus rūmai. Netrukus po to buvo paskelbta apie viršūnių susitikimą.
Anksčiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad Rusija tebėra „ant invazijos slenksčio“.
Naujas karių judėjimas
JAV žiniasklaida citavo anoniminius šaltinius, sakiusius, jog Vašingtonas praėjusią savaitę gavo žvalgybinės informacijos, kad Kremlius jau davė savo pajėgoms įsakymą pulti Ukrainą. Baltieji rūmai, Pentagonas ir JAV Valstybės departamentas to agentūrai AFP nepatvirtino.
Vienos amerikiečių bendrovės iš palydovų darytos nuotraukos rodo naujų Rusijos karių dislokavimą prie Ukrainos sienų.
Sekmadienį padarytose nuotraukose matyti „daug naujų karių ir šarvuotosios technikos“ – technika ir kariai juda iš esamų karinių objektų į miškus ir laukus maždaug 15–30 km nuo Rusijos sienos su Ukraina, sakoma sekmadienį vakare atsiųstame bendrovės „Maxar“ elektroniniame laiške.
Vasario 13 dieną ir šį sekmadienį padarytų nuotraukų analizė rodo karių ir technikos judėjimą netoli trijų vietovių Rusijos pietvakariuose – prie Soločių, Valuikų ir Belgorodo, nurodė Kolorade įsikūrusi bendrovė.
E. Macronas taip pat pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis paragino tuojau pat nutraukti ugnį ir atnaujinti derybas.
„Mes esame už taikos proceso intensyvinimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis ir pridūrė informavęs E. Macroną apie „naują provokuojamą artilerijos ugnį“ prie fronto linijos tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų sukilėlių.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai pranešė, kad prie šios fronto linijos labai padaugėjo ugnies nutraukimo režimo pažeidimų.
Pastarosiomis dienomis pranešta apie šimtus artilerijos ir minosvaidžių atakų per konfliktą, nuo 2014 metų jau pareikalavusį daugiau nei 14 tūkst. gyvybių.
„Vėl apšaudo“
AFP reporteriai praėjusią naktį girdėjo tebesitęsiantį bombardavimą netoli fronto linijos.
Zolotės kaime Luhansko regione AFP reporteris matė gyventojus besislepiant rūsyje su reikalingiausiais baldais. Šis grindų neturintis rūsys žmonėms slėptis buvo pritaikytas 2014-aisiais kilus konfliktui.
„Šiomis savaitėmis jie pradėjo apšaudyti smarkiau. Dabar jie vėl apšaudo“, – sakė 33 metų Oleksijus Kovalenka.
Tuo metu Maskvoje JAV ambasada įspėjo amerikiečius dėl galimų teroristinių išpuolių viešose vietose Rusijoje.
Anksčiau nuogąstavimus dėl eskalacijos pakurstė Baltarusijos pranešimas, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis savaitgalį, bus tęsiamos.
Kada planuojama baigti šias pratybas, nenurodoma.
Anksčiau Maskva skelbė, kad 30 tūkst. jos karių Baltarusijoje dalyvauja bendrose parengties pratybose ir kad šios pratybos baigsis sekmadienį, o rusų kariai sugrįš į savo bazes.
Tačiau Baltarusija pareiškė su Rusija nusprendusi „tęsti patikrinimą“, o tokio sprendimo priežastimi nurodė išaugusį karinį aktyvumą prie jų bendrų sienų ir „eskalaciją“ Rytų Ukrainoje.
Maskvos remiami Rytų Ukrainos separatistai, kontroliuojantys Donecko ir Luhansko regionų dalis, kaltina Ukrainą planuojant puolimą prieš juos, nors prie sienos yra sutelktos didžiulės rusų pajėgos.
Kijevas ir Vakarų sostinės tokius pareiškimus išjuokė ir apkaltino Maskvą bandymu išprovokuoti Ukrainą bei sąmokslu sufabrikuoti incidentus, turinčius tapti pretekstu Rusijos intervencijai.
Separatistai padarė panašių pareiškimų dėl Ukrainos pajėgų, paskelbė „visuotinę mobilizaciją“ ir evakuoja civilius į Rusijos teritoriją.
