Pasak Strasbūre įsikūrusios institucijos diplomatų, dėl to, kad Europos Taryboje tebedirba rusai, ypač nepatenkinti Ukrainos atstovai šioje organizacijoje. Nuogąstavimų išreiškė ir kelios kitos valstybės narės, įskaitant Estiją, o Latvija tokią padėtį pavadino netoleruotina.
Antradienį Reikjavike vyks Europos Tarybos narių aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus daugiausia kalbama apie Rusijos invaziją į Ukrainą.
Rusija iš organizacijos buvo pašalinta 2022 metų kovą, praėjus kelioms savaitėms po invazijos į Ukrainą pradžios, ir nebėra įtraukta į Tarybos narių sąrašą.
Šiuo metu 46 valstybes vienijanti organizacija, kuri buvo įkurta 1949 metais, siekia puoselėti žmogaus teises, demokratiją ir įstatymo viršenybę Europoje. Joje pagal neterminuotas arba terminuotas darbo sutartis dirba apie 2 tūkst. žmonių.
„Rusijos piliečių buvimas Europos Taryboje kenkia šios tarptautinės institucijos saugumui ir patikimumui“, – pareiškė Ukrainos nuolatinio atstovo prie Europos Tarybos pavaduotojas Viktoras Nikitiukas.
„Sekretoriatą turėtų sudaryti žmonės iš valstybių narių“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Niekada negali žinoti“
Organizacija tebėra potencialiai pažeidžiama Rusijos įtakos ir informacijos rinkimo požiūriu, sakė vienas diplomatas, atsisakęs nurodyti savo vardą.
„Tie žmonės vis dar turi galimybę susipažinti su dokumentais, su diskusijų turiniu. Niekada negali žinoti, kada bus atvertos užpakalinės durys ir kokią žalą tai padarys,“ – sakė jis.
Europos Tarybos sekretoriatas, atsižvelgęs į tokią padėtį, nusprendė, kad baigus galioti Rusijos piliečių terminuotoms darbo sutartims, jos nebus atnaujintos.
Tačiau darbuotojai iš Rusijos, su kuriais sudarytos neterminuotos sutartys, tebedirba organizacijoje, nes juos atleidus, institucijai grėstų ieškiniai dėl nesąžiningo atleidimo.
AFP šaltiniai organizacijoje sako, kad Europos Taryboje tebedirba daugiau kaip 40 Rusijos piliečių, o metų pradžioje jų buvo 90.
Kai kurie iš tų likusių Rusijos piliečių institucijoje užima aukštas pareigas.
Perkeliami į kitas darbo vietas
Europos Taryba atmetė AFP prašymą dėl interviu ir tepareiškė, kad jos darbuotojai „privalo laikytis aukščiausių profesinio ir asmeninio vientisumo standartų“.
Kai kurie Rusijos piliečiai, dirbantys organizacijoje, perkeliami į kitas darbo vietas, siekiant išvengti incidentų, panašių į įvykusįjį lapkritį, kai Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinovič Burič susitiko su Baltarusijos demokratinės opozicijos atstove dalyvaujant aukšto rango pareigūnui iš Rusijos.
Į kitą darbo vietą perkeltas, be kita ko, Rusijos pilietis Igoris Nebyvajevas, kurio tėvas esą dirbo Rusijos slaptojoje tarnyboje ir turėjo generolo laipsnį. Prieš perkėlimą į kitą darbo vietą šių metų kovą jis vadovavo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo skyriui.
Tokie sprendimai yra sveikintini, tačiau jie nesprendžia pagrindinės problemos, sakė vienas diplomatas, atsisakęs nurodyti savo vardą.
„Žmonės gi yra tie patys“, – aiškino jis.
Kai kurie iš Europos Taryboje dirbančių rusų po kelerių metų gyvenimo Prancūzijoje taip pat įgijo Prancūzijos pilietybę, o tai, pasak kelių šaltinių, organizacijai atveria galimybę bent iš dalies išspręsti šią problemą, priskiriant tokius asmenis prie darbuotojų iš Prancūzijos kvotos.
Valstybės narės generalinei sekretorei nurodė atlikti kiekvieno Europos Taryboje dirbančio ruso rizikos analizę, visų pirma siekiant nustatyti, ar jiems gali būti daromas išorinis spaudimas.
Išvados, kaip planuota, bus pateiktos liepos 1-ąją.
