Po kelerius metus trukusio priešpriešos tarp verslo ir uoliai priimamų aplinkosaugos teisės aktų Europos Komisija stoja į verslo pusę.
Europos Komisija iš esmės supaprastins ES ekologinius teisės aktus, siekdama atgaivinti sunkumus patiriančią Europos pramonę ir konkuruoti su sparčiau augančiomis Azijos ir Amerikos ekonomikomis.
Pakeitimai palies tris teisės aktus, kurie verčia įmones prisiimti didesnę atsakomybę už savo poveikį aplinkai, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Verslas skundėsi, kad šios taisyklės yra pernelyg sudėtingos ir apsunkinančios, ir kad jos dusina Europos konkurencingumą.
Buvo tikimasi, kad Europos keliu paseks likęs pasaulis
Tai ryžtingas posūkis nuo pastarųjų penkerių metų žaliojo kurso programos, pagal kurią klimatas ir aplinkos sauga buvo Europos teisės aktų leidybos centre. Buvo tikimasi, kad ten, kur eina Europa, paseks ir pasaulis.
Tačiau naujausias atsitraukimas rodo, kad Briuselis tuo nebetiki ir bijo, kad dabartinės formos žalieji reglamentai turės neigiamą poveikį ekonomikai, o to baiminasi vis daugiau Europos šalių, įmonių ir ekonomikos ekspertų.
Tai taip pat atspindi naują Europos politinę tikrovę, kai dėl nacionalinių vyriausybių ir Europos Parlamento poslinkių į dešinę didėja skepticizmas Europos aplinkosaugos taisyklių atžvilgiu.
U. Von der Leyen anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad pradės teisėkūros procedūrą, kuria bus siekiama supaprastinti tris pagrindinius praėjusios kadencijos bloko aplinkosaugos teisės aktus: Įmonių tvarumo ataskaitų direktyvą, Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvą ir ES taksonomiją.
Ataskaitų teikimo taisyklės buvo įvestos praėjusią kadenciją kaip Europos žaliojo susitarimo, – bloko aplinkosaugos reglamentavimo paketo, – dalis. Pagal jas reikalaujama, kad įmonės pateiktų išsamią informaciją apie savo aplinkosauginį pėdsaką, poveikį klimato rizikai ir indėlį į perėjimą prie „žalesnės“ Europos. Kad atitiktų reikalavimus, įmonės turi teikti ataskaitas apie savo veiklos poveikį aplinkai bei tiekimo kelių tvarumą.
Tai yra viena iš griežčiausių žaliosios atskaitomybės taisyklių visame pasaulyje.
Paskelbta po D. Trumpo inauguracijos
Pranešimas, kuris tuo metu sulaukė nedaug dėmesio, buvo paskelbtas praėjus vos kelioms dienoms po to, kai naujuoju JAV prezidentu buvo perrinktas Donaldas Trumpas – klimato kaitos skeptikas, kuris pažadėjo antrą kartą pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo, mažinti reguliavimą ir įvesti prekybos tarifus visiems į šalį importuojamiems produktams.
Kalbėdama žurnalistams spaudos konferencijoje po lapkričio pradžioje Budapešte įvykusio neformalaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo, L. von der Leyen sakė, kad jos sprendimas sumažins ataskaitų teikimo naštą „vienu žingsniu“, tačiau nepakenks direktyvų ketinimams.
„Klausimų, kuriuos užduodame, duomenų taškų, kuriuos renkame – tūkstančiai – yra per daug, dažnai perteklinių, dažnai besidubliuojančių. Taigi mūsų užduotis – sumažinti šią biurokratinę naštą, nekeičiant teisingo įstatymo turinio, kurio visi norime“, – sakė ji.
Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai šalys narės Tarybos posėdyje pareiškė, kad ES reikia „supaprastinimo revoliucijos“, kad būtų sumažinta iš Briuselio ateinanti reguliavimo našta įmonėms ir padidintas konkurencingumas.
Miškų kirtimas Sumatroje (nuotr. Vida Press) Regioną žlugdo „biurokratija“?
Vis labiau nerimaudami, kad regioną žlugdo vadinamoji „biurokratija“, šalių vadovai taip pat paprašė Komisijos pateikti „konkrečių pasiūlymų dėl ataskaitų teikimo reikalavimų sumažinimo bent 25 proc. per pirmąjį 2025 m. pusmetį“.
Komisija jau atsižvelgė į šiuos raginimus. Spalio mėnesį Komisija pasidavė spaudimui ir pasiūlė atidėti ES kovos su miškų naikinimu taisyklių taikymą, kad įmonės turėtų daugiau laiko įrodyti, kad jų parduodami produktai ir naudojamos medžiagos nėra susiję su kertamais miškais.
U. Von der Leyen taip pat pavedė visiems būsimiems Europos Komisijos nariams, visų pirma Valdžiui Dombrovskiui, kuriam tenka ekonomikos ir našumo portfelis, sumažinti „popierizmą“.
ES įmonių informacijos atskleidimo reguliavimo kritika nėra nauja. Nutekintame politiniame dokumente, kurį parengė buvęs Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris, ministras teigė, kad Berlynas, be kita ko, turėtų siekti panaikinti ES reglamentą dėl tvarumo ataskaitų teikimo taisyklių.
Šis pasiūlymas pakartojo Prancūzijos ministro pirmininko Michelio Barnier spalio mėn. išsakytą pasiūlymą, kuriame teigiama, kad kai kurie ES įmonių tvarumo ataskaitų teikimo įstatymo aspektai turėtų būti atidėti iki trejų metų.
Tačiau nuo to momento, kai ES šalys išreiškia nepasitenkinimą ES teisės aktais, iki to, kai Briuselis iš tikrųjų ką nors dėl to daro, praeina daug laiko.
Įtikino ne visus
Ne visus įtikino U. von der Leyen patikinimai, kad supaprastinus taisykles jos nesusilpnės. „Žinoma, aš nerimauju“, – sakė Prancūzijos žaliųjų frakcijos EP narė Marie Toussaint, buvusi šešėlinė pranešėja dėl Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvos.
Juk siūlomas miškų kirtimo įstatymo atidėjimas galiausiai paskatino Europos liaudies partijos (EPP) – von der Leyen politinės grupės – centro dešiniųjų įstatymų leidėjus bandyti jį sušvelninti.
M. Toussaint teigia, kad Europos Parlamente ir ES šalyse vyrauja bendra politinė linija – dėl nepakankamo Europos konkurencingumo kaltinti reguliavimą, ypač aplinkosaugos taisykles.
„Tai priešinga tam, ką mes kalbėjome prieš penkerius metus, t. y. kad Europos konkurencingumo gynimas – tai geriausių produktų, pagamintų geriausiomis sąlygomis, užtikrinimas“, – sakė ji.
