Estų diplomatės teigimu, A. Lukašenka reikalauja dviejų dalykų: pripažinti jį prezidentu ir nutraukti sankcijas.
Ministrė paaiškino, kad Europos Sąjungai svarbu išsaugoti savo naują, išplėstą susitarimą dėl sankcijų ir įvesti naujas Baltarusijos režimui. „Mūsų manymu, svarbu, kad Europos Sąjunga liktų vieninga ir tokių veiksmų dėka darytų įtaką Baltarusijai, – aiškino E.-M. Liimets, pridūrusi, kad naujos sankcijos turėtų būti paskelbtos kaip įmanoma greičiau.
ES užsienio reikalų ministrų nuomonės dėl to, kad sankcijos turėtų būti taikomos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie prisideda prie neteisėto migrantų ES sienų kirtimo, sutapo. Estijos televizijai ETV kalbėjusi politikė aiškino, kad dabar tokiems asmenims gali būti taikomos sankcijos dėl žmogaus teisių pažeidimo.
Pirmasis skambutis po daugiau nei metų pertraukos
Pokalbis telefonu tarp A. Lukašenkos ir A. Merkel įvyko lapkričio 15-ąją. Jo metu buvo aptarta migracijos krizė Baltarusijos-Lenkijos pasienyje. A. Merkel taip pat kėlė klausimą dėl humanitarinės pagalbos pasienyje įstrigusiems asmenims organizavimo. A. Merkel skambutis buvo pirmasis Vakarų šalių lyderių bandymas oficialiai bendrauti su po 2020-ųjų rugpjūčio rinkimų Baltarusijoje nepripažintu šios šalies vadovu, kuris uzurpavęs valdžią laiko jau daugiau nei 20 metų. ES šalys, dėl daugybės rinkimų metu užfiksuotų pažeidimų ir vėliau įvykdyto susidorojimo su opozicija, A. Lukašenkos Baltarusijos prezidentu nepripažįsta.
Padėtis Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje komplikavosi praėjusį pirmadienį, kai ten susirinko keli tūkstančiai migrantų, norinčių patekti į ES teritoriją. Lenkų pareigūnai šiuos įvykius pavadino sudėtingiausiu migracijos krizės etapu. Kol kas Lenkijos pareigūnams ir kariams pavyksta atlaikyti minios bandymus nelegaliai kirsti sieną, tačiau Baltarusijos pasieniečiai yra įtariami prisidedantys prie krizės eskalavimo.
Primename, kad migrantų krizė kilo kuomet A. Lukašenka, keršydamas už ES sankcijas, leido faktiškai neribotą migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos atvykimą į šalį lėktuvais. Maža to, atvykėliai nėra niekaip kontroliuojami, gali laisvai vykti prie valstybinės sienos ir bandyti patekti į ES šalis.