Rekomendacijoms, kaip ES turėtų formuoti politiką Baltarusijos atžvilgiu, pritarė 602 Europos Parlamento nariai, nepritarė ir susilaikė po 44, pranešė EP biuras Lietuvoje.
Parlamentas pareiškė, jog tvirtai remia ES ir jos valstybių sprendimą nebelaikyti Aliaksandro Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu, smerkia jo „pasiskelbimą Baltarusijos prezidentu per 2020 metų rugsėjo 23 dieną slapta surengtą neteisėtą inauguracijos ceremoniją“ ir ragina jį „taikiai atsistatydinti“.
Kartu europarlamentarai pažymi, jog į Lietuvą pasitraukusi buvusi kandidatė prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja „Baltarusijos gyventojų akimis yra išrinktoji prezidentė“ ir pasmerkė Rusijos sprendimą įtraukti ją į tarpvalstybinį ieškomų asmenų sąrašą.
EP paragino Baltarusijos valdžią besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius, užmegzti dialogą su Koordinavimo taryba, kuri, pasak EP, yra teisėta Baltarusijos tautos atstovė, bei sutarti nedelsiant surengti laisvus ir teisingus rinkimus, po kurių prasidėtų „skaidrus ir įtraukus konstitucinės reformos procesas“.
ES Taryba raginama įgyvendinti sutartas sankcijas asmenims, prisidėjusiems prie represijų ir rinkimų klastojimo, įskaitant ir A. Lukašenką. Siūloma apsvarstyti ir galimybę taikyti sankcijas tam tikriems sektoriams, kurios nepakenktų šalies žmonėms ilguoju laikotarpiu.
Taip pat EP pasmerkė Baltarusijos valdžios reikalavimą atšaukti Lietuvos ir Lenkijos ambasadorius bei sumažinti jų ambasadų darbuotojų skaičių.
Reikalauja atidėti Astravo AE startą
Be kitų raginimų, rekomendacijose pabrėžiama, kad ES turėtų „rimtai susirūpinti“ Astravo atominės elektrinės problema ir reikalauti atidėti jos veikimo pradžią tol, kol bus įgyvendintos visos tarptautinės branduolinės saugos rekomendacijos ir pasibaigs nestabili situacija Baltarusijoje. Europarlamentarai siūlo „remti pastangas užtikrinti Europos solidarumą“, kad būtų uždraustas Astravo AE pagamintos energijos importas į ES rinką.
Be kita ko dokumentu siūloma remti demokratinės Baltarusijos informacijos centrą Briuselyje ir kitose sostinėse, įsteigti Baltarusijai skirtą buvusių valstybių ar vyriausybių vadovų misiją, kuri padėtų sustabdyti smurtą, paskatinti politinį dialogą ir išlaisvinti politinius kalinius.
Taip pat raginama neteikti ES finansavimo Baltarusijos režimo kontroliuojamiems projektams, kviečiama remti šalies pilietinę visuomenę nevalstybiniais kanalais.
Šio klausimo pranešėjas EP Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius pabrėžė, kad šiuo metu vykstančiai Baltarusijos žmonių kovai už teisę į laisvus ir sąžiningus rinkimus siekiant išsivaduoti iš „26 metus trunkančios A. Lukašenkos diktatūros“ reikia palaikymo.
„Jų drąsūs ir įkvepiantys veiksmai reikalauja trijų paprastų veiksmų iš mūsų pusės: solidarumo, paramos ir sankcijų (...) ES negali būti pasyvi stebėtoja. Daugelį metų mes rėmėme žmogaus teisių gynėjus ir demokratinę pilietinę visuomenę Baltarusijoje. Dabar, kai ji jau nebėra paraštėse, kai dešimtys tūkstančių baltarusių žygiuoja gatvėmis reikalaudami demokratinių pokyčių, jie turėtų jausti ES ir jos piliečių solidarumą bei paramą“, – teigė P. Auštrevičius.
Baltarusiją jau trečią mėnesį krečia protestai prieš A. Lukašenką, oficialiai paskelbtą rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų laimėtoju. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais, Vakarai įvedė sankcijas asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš protestuotojus.
