Visos 193 narės galės išsakyti savo nuomonę, kai pasaulinė institucija spręs, ar pritarti rezoliucijai, kuria smerkiama Rusijos „neišprovokuota ginkluota agresija“ Ukrainoje ir reikalaujama nedelsiant išvesti pajėgas.
Tokia neeilinė sesija šaukiama tik 11-ą kartą JT istorijoje.
Diplomatai sako, kad sesija bus laikoma demokratijos barometru pasaulyje, kuriame stiprėja autokratinės nuotaikos, o kaip pavyzdį mini režimus Mianmare, Sudane, Malyje, Burkina Fase, Venesueloje, Nikaragvoje bei pačioje Rusijoje.
Jei Maskva laimės Ukrainoje, tarptautinė tvarka gali „pasikeisti visiems laikams“, naujienų agentūrai AFP su anonimiškumo sąlyga pareiškė vienas aukšto rango diplomatas. Jis taip pat pabrėžė šio momento svarbą institucijai, kuriai pavesta užtikrinti taiką ir saugumą pasaulyje.
Susitikimas Niujorke prasidės 10 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku Asamblėjos pirmininko Abdullos Shahido ir JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso kalbomis.
Pasisakyti turėtų daugelis šalių, todėl balsavimas dėl rezoliucijos gali būti surengtas ne anksčiau antradienio.
Rezoliucijos autoriai tikisi, kad už iniciatyvą balsuos daugiau kaip 100 delegatų – nors spėjama, kad tokios šalys kaip Sirija, Kinija, Kuba ir Indija palaikys Maskvą arba susilaikys.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kremlius kaimyninėje šalyje ir aplink ją dislokavo dešimtis tūkstančių karių, palaikomų tankų, naikintuvų ir laivų.
Rusų pajėgoms kaunantis Ukrainos miestų gatvėse, Rusija tarptautinei bendruomenei tapo pariju. Maskvai paskelbtos plataus masto sankcijos, įskaitant draudimą naudotis Vakarų oro erdve ir svarbiausiais finansiniais tinklais.
Sekmadienį V. Putinas įsakė padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį. Tuojau po šio žingsnio kilo tarptautinis pasipiktinimas, o Jungtinės Valstijos įsakymą pavadino „visiškai nepriimtinu“.
Rusija pareiškė besiremianti „savigyna“ pagal JT Chartijos 51-ąjį straipsnį.
Tačiau Vakarų šalys ir JT tokį paaiškinimą griežtai atmetė ir apkaltino Maskvą pažeidus Chartijos 2-ąjį straipsnį, įpareigojantį nares susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo krizei išspręsti.
Pirmadienį šie kaltinimai turėtų vėl nuskambėti.
„Akimirka nėra paprasta“
Neeilinė sesija rengiama Rusijai penktadienį vetavus Saugumo Tarybos rezoliuciją, smerkiančią Maskvos invaziją ir raginančią nedelsiant išvesti iš Ukrainos savo karius.
Rusija balsavo prieš rezoliuciją, bet negalėjo užblokuoti diskusijų apie karą Generalinėje Asamblėjoje, leidžiamų pagal 1950 metų rezoliuciją „Vienybė vardan taikos“.
Ši priemonė leidžia Saugumo Tarybos narėms kreiptis į Generalinę Asamblėją su prašymu surengti specialią sesiją, jei penkios nuolatinės narės – Rusija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija – nesugeba susitarti veikti išvien, kad būtų išsaugota taika.
Norint sušaukti nepaprastąją specialiąją Generalinės Asamblėjos sesiją, iniciatyvai pakanka devynių iš 15 visų Tarybos narių paramos.
Šįkart „už“ balsavo 11 šalių, Rusija buvo prieš, o Jungtiniai Arabų Emyratai, Kinija ir Indija susilaikė.
„Šią rezoliuciją parėmusios Tarybos narės pripažįsta, kad akimirka nėra paprasta“, – pažymėjo JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.
Pirmadienį 17 val. Niujorko (antradienį 0 val. Lietuvos) laiku planuojamas skubus Saugumo Tarybos posėdis dėl humanitarinės padėties Ukrainoje, kurią, kaip prognozuojama, gali palikti iki 7 mln. žmonių.
