Šiuo sprendimu PSO tikisi išspręsti ne tik nenuoseklumą ir painiavą, kylančią kalbant apie šias atmainas, tačiau ir mažinti stigmą, kurią kelia atmainų vadinimas pagal jų kilmės vietą. Vietoj to, atmainos bus įvardijamos graikų abėcėlės raidėmis, atsižvelgiant į datą, kada ši atmaina buvo aptikta.
Pagal naująją sistemą:
B.1.1.7 – prieš tai vadinta britiškąja atmaina – dabar bus vadinama „Alfa“.
B.1.351 – geriau žinoma kaip Pietų Afrikos atmaina – dabar tampa „Beta“.
P.1 – t. y. braziliškoji atmaina – bus vadinama „Gama“.
B.1.617.2 – arba indiškoji atmaina – dabar yra „Delta“.
Taip pat yra išvardijama ir keletas kitų pasaulyje dominuojančių atmainių, tokių kaip „Epsilon“ ir „Jota“, kurios abi buvo aptiktos Jungtinėse Amerikos Valstijose 2021 m. kovo mėnesį.
Visa tai nepakeis, kaip šias atmainas vadina mokslininkai, tačiau tikimasi, kad nauja sistema palengvins visuomenės ir žiniasklaidos komunikaciją apie šias atmainas, teigia PSO.
„Nors jie ir turi savų privalumų, mokslinius atmainų pavadinimus yra sunku ištarti ir prisiminti, dėl to žiniasklaidos pranešimuose kartais įsivelia klaidų. Taigi žmonės dažnai šias atmainas vadina pagal vietoves, kuriose jos buvo aptiktos, tačiau tai gali kelti panieką ir diskriminaciją. Siekiant to išvengti ir palengvinti visuomenės komunikaciją, PSO skatina valstybių atstovus, žiniasklaidą ir visus kitus vartoti šiuos naujuosius pavadinimus“, – pranešime spaudai teigia PSO.
Žmonės ligas pagal jų kilmės vietą vadina jau seniai, pradedant Zika ir Ebola, ir baigiant vokiškaisiais tymais bei ispaniškuoju gripu. Tačiau pastaraisiais metais kai kurie pastebi, kad tokia infekcinių ligų vadinimo praktika gali kelti nemažai problemų. Visų pirma, ligų vadinimas pagal užsienio vietoves, infekcijoms gali suteikti „kitoniškumo“ jausmą. Lygiai taip pat, ši tendencija turi stiprų ryšį su rasizmu ir ksenofobija, kadangi menkinamos visuomenės grupės protrūkių metu dažnai tampa savotiškais atpirkimo ožiais. Geografinėmis vietovėmis paremti pavadinimai taip pat dažnai yra vartojami nenuosekliai, o tai sukelia tik dar daugiau sumaišties ir gali lemti klaidas pranešimuose apie ligas žiniasklaidoje.
Tikriausiai pats aiškiausias to pavyzdys yra Covid-19 viruso vadinimas „Uhano gripu“ arba „kiniškuoju virusu“. Nors žalingą jų poveikį įrodyti yra sunku, šie pavadinimai neabejotinai buvo vartojami diskriminacinėse aplinkybėse. Atlikti skaičiavimai parodė, kad 2020 m., kuomet Covid-19 tapo pandemija, neapykantos nusikaltimai prieš azijiečius JAV išaugo 150 proc.
Kitas puikus pavyzdys, kodėl geografiniai pavadinimai nėra patys geriausi, yra 1918 m. gripo pandemija, vadinama „ispaniškuoju gripu“. Kadangi Ispanija pirmojo pasaulinio karo metu išliko neutrali, ten nebuvo paskelbta karo cenzūra ir laikraščiai galėjo laisvai pranešinėti apie protrūkio stiprumą. Iš tiesų, virusas atsirado net ne Ispanijoje, o ir protrūkis šioje šalyje nebuvo pats didžiausias. Tačiau kitose valstybėse žmonės ieškojo šiam protrūkiui tinkamo pavadinimo. Brazilijoje ši liga buvo vadinama „vokiškuoju gripu“, o Lenkijoje – „bolševikų liga“.
Yra ir atvirkštinių atvejų. ŽIV pirmą kartą buvo atrastas Niujorke, o legioneliozė – Filadelfijoje, tačiau šios vietos beveik niekada nėra siejamos su šiomis ligomis.
Apskritai, geografinių pavadinimų naudojimas yra laikomas painiu, nenuosekliu ir galimai žeminančiu būdu kalbėti apie ligas.
„Kai kuriems gali atrodyti, kad toks klausimas yra visiškai nereikšmingas, tačiau ligos pavadinimas visuomet rūpi žmonėms, kuriuos ji tiesiogiai paveikė. Kai kurie ligų pavadinimai yra išprovokavę neapykantą prieš tam tikrų religinių ar etninių bendruomenių narius, sukūrę nepateisinamas kliūtis kelionėms ir prekybai, netgi sukėlė beprasmius ūkinių gyvūnų išskerdimus. Visa tai gali turėti rimtų pasekmių žmonių gyvenimams ir gerovei“, – 2015 m. sakė PSO generalinio direktoriaus pavaduotojas sveikatos apsaugos klausimais dr. Keiji Fukuda.
