Kyjivas griebiasi visų įmanomų svertų, siekdamas įtikinti Vakarus, kad jiems taip pat gresia Rusijos invazija, įskaitant pasikartojančius ir kartais perdėtus įspėjimus apie galimą branduolinę nelaimę visai Europai.
Nuo pat pirmosios Vladimiro Putino karo prieš Ukrainą dienos, kai Rusijos kariai per susišaudymą užėmė Černobylio atominės elektrinės katastrofos zoną, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo pareigūnai perspėjo apie pasikartojančius sprogimus, kurie paskleidė radioaktyvias dulkes visoje Europoje.
„Mūsų gynėjai aukoja savo gyvybes, kad nepasikartotų 1986-ųjų tragedija, – tą dieną rašė Zelenskis. – Tai karas, paskelbtas visai Europai“.
Zelenskis sakė, kad naktinis išpuolis, apgadinęs administracinį pastatą didžiausioje žemyne Zaporožės atominėje elektrinėje, „galėjo tapti istorijos pabaiga Ukrainai ir Europai“.
O Ukrainos branduolinės energetikos įmonė „Energoatom“ pranešė, kad elektros tiekimo nutraukimas eksploatavimą nutraukusioje Černobylio gamykloje reiškia, kad aušinimo sistemos bus išjungtos ir „į aplinką pateks radioaktyvių medžiagų. Vėjas radioaktyvųjį debesį gali nunešti į kitus Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir Europos regionus“.
Šios deklaracijos yra labai veiksmingos, kaip – pačiu naujausiu Černobylio atveju – paniką keliančios Ukrainos žiniasklaidos puolimo dalis, skirta atremti Rusijos raketų liūtį ir melagingus jos pareiškimus.
Nesunku suprasti, kodėl Ukraina, nusivylusi Europa, kuri ir toliau perka rusišką naftą bei atsisako sukurti neskraidymo zoną, nepaisant intensyvaus civilių bombardavimo, mano, kad jai vis dar reikia kelti spaudimą kitiems europiečiams, jog šie suprastų Rusijos puolimo žiaurumą ir jos keliamus pavojus. Problema ta, kad branduoliniai įspėjimai sukūrė dilemą Ukrainos sąjungininkams ir branduolinės saugos institucijoms, bei sukėlė branduolinės pramonės susirūpinimą, kur įvaizdis – ypač svarbu.
Pasak tarptautinių ir nacionalinių branduolinių institucijų, Rusijos elgesys yra pavojingas, tačiau Ukrainos branduoliniai objektai nekelia neišvengiamos grėsmės visai Europai. Į šią padėtį žiūrima itin rimtai, tačiau šie branduoliniai objektai atitinka modernaus projektavimo taisykles. Tai reiškia, kad dauguma blogiausių scenarijų sukeltų vietines radioaktyvias dulkes, pražūtingas Ukrainai, bet ne pavojų platesnei Europai.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Mariano Grossi ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl branduolinės saugos konflikto metu, tačiau organizacija niekada neįspėjo dėl aiškaus ir tiesioginio pavojaus už Ukrainos ribų.
Vokietijos federalinė radiacinės saugos tarnyba pareiškė, kad remiantis turima informacija apie situaciją Černobylyje, „radiologinio poveikio Vokietijoje rizikos nėra“. Panašius pareiškimus paskelbė Belgijos, Suomijos ir Lenkijos branduolinės saugos agentūros.
Dramatiškiausiu tyčinio branduolinio sabotažo, susijusio su didžiuliais sprogimais, pavyzdžiu yra nenuspėjamų padarinių, galinčių paveikti kitas šalis, galimybė, sako Pasaulio branduolinio saugumo instituto vykdomasis direktorius Larsas van Dassenas: „Jei ant branduolinių reaktorių bus mėtomos bombos, tuomet turime naują, dar neregėtą situaciją.“
Vis labiau žlungant karinėms Rusijos pastangoms, Vakarų vyriausybės nerimauja dėl to, kiek toli Putinas gali žengti. Ukrainos vyriausybė ir branduolinė įmonė „Energoatom“ neatsakė į prašymus pakomentuoti šį straipsnį.
Informacinis karas
Atrodo, kad Rusijos pajėgoms darant vis baisesnius karo nusikaltimus, Vakarų nenoras rizikuoti tiesioginiu konfliktu su Maskva paskatino Kyjivą skleisti žinią, kad Putino agresija karu Ukrainoje nesibaigs.
Zelenskio branduoliniai įspėjimai „tikriausiai“ buvo sukurti taip, kad ši grėsmė būtų jaučiama visoje Europoje, sakė Clintas Wattsas, žymus Užsienio politikos tyrimų instituto mokslininkas ir buvęs JAV kovos su terorizmu pareigūnas. Jis sakė, kad ukrainiečiai tikriausiai stengėsi nedelsiant sutelkti dėmesį į Rusijos elgesį pavojingose zonose, kad išvengtų nelaimingų atsitikimų.
Tai ne pirmas kartas, kai Ukraina dėmesiui patraukti pasitelkia Černobylį. 2018 m. vyriausybės pareigūnai įspėjo apie „antrąjį Černobylį“, kai Rusijos separatistai nutraukė radioaktyviosios kasyklos Donbaso regione priežiūrą.
„Daugelyje naujienų skyrių visame pasaulyje, jei naudojamas raktinis žodis „branduolinė“, žiniasklaidos pranešimai sukelia šoko bangą“, – sakė Wattsas.
Tai matome ir pastarąsias savaites, kai antraštėse dažnai cituojamas Zelenskis, jo ministrų pareiškimai arba komentarai tris kartus per dieną žurnalistams siunčiamuose „karo biuleteniuose“. Blaivesni TATENA vertinimai dažnai buvo mažiau pastebimi.
Tai palieka Ukrainos sąjungininkams sudėtingą kelią tarp paramos apgultai Kyjivo vyriausybei ir aiškaus joms pačioms kylančio pavojaus įvertinimo. Šalių atsakai – įvairūs. Po Zaporožės išpuolio JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pritarė Zelenskiui, sakydamas, kad šis aktas „gali kelti tiesioginę grėsmę visos Europos saugumui“.
„Pasaulis praėjusią naktį per plauką išvengė branduolinės katastrofos“, – per neeilinį 15 narių Saugumo Tarybos posėdį sakė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield.
Abu teiginiai naujienų antraštėse dominavo. Zelenskis apkaltino Maskvą įsitraukus į „branduolinį terorizmą“ sąmoningais ir pavojingais veiksmais – tokiam pareiškimui antrino Baltijos šalių lyderiai Gitanas Nausėda iš Lietuvos ir Kaja Kallas iš Estijos.
Europiečiai aiškiai sunerimę. Jodo tabletės, kurios padeda apsaugoti skydliaukę įvykus branduoliniam incidentui, staiga dingo iš Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų Šiaurės šalių vaistinių lentynų, todėl farmacijos asociacijos ir vyriausybinės agentūros įspėja, kad jų negalima vartoti be oficialių nurodymų.
Garsiausias Vokietijos orų pranešėjas Jörgas Kachelmannas į savo pranešimus įtraukė vėjo krypties iš Černobylio prognozes.
Kiti Vakarų politikai apsiribojo TATENA vykdomų vertinimų dalijimusi (arba pakartotiniais pranešimais „Twitter“), kurie ir toliau tvirtina padėties rimtumą, tačiau nenurodo galimo pavojaus visai Europai. Kai kurie, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, teigė, kad branduolinis pavojus turėtų paskatinti nedelsiant sudaryti paliaubas.
Nuolatinis Rusijos atstovas tarptautinėse organizacijose Vienoje Michailas Uljanovas sakė, kad „šiuo metu Ukrainos branduoliniuose objektuose nevyksta nieko neįprasto“. Jis pridūrė, kad „Rusija, kaip šalis su išvystyta branduoline pramone, puikiai suvokia galimą riziką ir ketina daryti viską, kad užtikrintų saugumą“.
Rizikos vertinimas
Kai kurie sąjungininkai pradėjo tiesiogiai prieštarauti ukrainiečių pranešimams. Netrukus po „Energoatom“ įspėjimo apie Černobylio elektros tiekimo nutraukimą, JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm twitter‘yje paskelbė JAV vyriausybės analizę, kurioje teigiama, kad „šis elektros praradimas artimiausiu metu radiacinio pavojaus nekelia“.
Pareigūnai taip pat nerimauja, kaip sumenkinti rizikas greitai besikeičiančiame, nenuspėjamame konflikte, kuriame informaciją ir motyvus sunku suvokti iki galo. Dėl ypatingo atsargumo – lyg instinktyviai klystama ir nerimaujama, nes kalba eina apie atominę galią.
„Jei kas nors čiaudėja Prancūzijos atominėje elektrinėje, vykdoma ištisa procedūra ir net kyla skandalas. Dabar turime karą šalyje, kurioje – didžiausia Europos atominė elektrinė. Taigi tai pagal nutylėjimą – labai rimta situacija“, – sakė ES pareigūnas.
Branduolinės pramonės ir saugos ekspertai perspėjo, kad avarijų gali įvykti, nes atominės elektrinės nėra skirtos veikti karo zonoje. Branduolinė pramonė, nepaisant didžiulio saugumo pagerėjimo per pastarąjį laikotarpį, vis dar kenčia nuo jos suvokimo kaip pavojaus, ši visuomenės baimė iš dalies susijusi su Černobylio avarija. Ukrainos pareiškimai šią situaciją dar labiau sunkina.
„Turime būti tikslūs, nes nulinės rizikos sąvoka neegzistuoja“, – sakė Briuselyje įsikūrusios Europos branduolinės energijos pramonės prekybos asociacijos „Foratom“ komunikacijos direktorė Jessica Johnson.
Ji taip pat sakė, kad Ukrainos valdžia „nusprendė naudoti atitinkamo tipo žinutes, o tai galėjo išpūsti situaciją“.
„Mes suprantame, kodėl jie tai padarė... bet nesame tikri, ar toks bendravimas yra naudingas, kai kuriose šalyse tai galėjo sukelti šiek tiek nereikalingos panikos“, – sakė ji.
Ko negalima lokalizuoti, yra tai, kaip vieši pareiškimai skleidžia nerimą ir painiavą. „Tai technika, kurią gali naudoti bet kuri pusė, – sakė Wattsas. – Tačiau tada klaidingų scenarijų sukuriama tiek daug, kad pasidaro sunku bristi per informacinį triukšmą ir atskirti, kur yra tiesa.“
