Liudininko ir egzekucijų dalyvio Jurijaus Garavskio teigimu, tokiu būdu buvo nužudyti buvęs vidaus reikalų ministras Jurijus Zacharčenka, buvęs Centrinės rinkimų komisijos vadovas Viktoras Gončaras ir verslininkas Anatolijus Krasovskis, kuris palaikė Baltarusijos opoziciją. Anot liudininko, SOBR įkūrėjas papulkininkis Dmitrijus Pavličenka asmeniškai nušovė pagrobtus asmenis.
Šiuo metu J. Garavskiui yra 41 metai, jis yra apsistojęs vienoje iš Europos valstybių, kur prašo politinio prieglobsčio. Vyro teigimu, jis 1999-2003 metais buvo spec. padalinio SOBR pareigūnas. Tai yra Baltarusijos VRM greitojo reagavimo pajėgos, dažnai vadinamos „mirties eskadronu“. Baltarusio teigimu, jis kartu su savo kolegomis gavo „įsakymą iš viršaus“ pagrobti ir nužudyti kelis politikus ir verslininką.
Jurijus Zacharčenka, Viktoras Gončaras ir Anatolijus Krasovskis oficialiai dingo 1999-ųjų pavasarį, jų byla iki šiol nėra išaiškinta. Žmogaus teisių gynėjai ir dingusiųjų artimieji yra įsitikinę, kad juos pagrobė ir nužudė SOBR smogikai, kuriems vadovavo pats D. Pavličenka, o įsakymą tam davė aukščiausioji šalies valdžia. Įrodyti to jiems kol kas nepavyko.
J. Garavskio teigimu, jis gerai pažinojo faktinį SOBR vadą: „Kartu į pirtį eidavome, pažinojau jo žmoną, sūnų“.
Kaip buvo žudomi opozicijos atstovai
Buvusį VRM vadą Jurijų Zacharčenką aštuonių žmonių SOBR grupei nurodė kaip „objektą“, pasakojo J. Garavskis. Jie sekė aukštas pareigas užimantį politiką pusantros savaitės, net nelabai slėpdamiesi. Anot buvusio SOBR smogiko, kuris ir pats dalyvavo šios užduoties vykdyme, J. Zacharčenka žinojo apie sekimą.
1999-ųjų gegužės 7-ąją D. Pavličenka pareiškė, kad J. Zacharčenką „reikia sulaikyti“ ir likviduoti, pirmą sykį įvardijęs jo pavardę.
Po to SORB smogikai dviem automobiliais išvyko į iš anksto numatytą vietą Minske. J. Garavskis DW įvardijo visų devynių (įskaitant D. Pavličenką ir jį patį) smogikų pavardes.
J. Zacharčenka buvo „sulaikytas“ prie savo namų, jam buvo uždėti antrankiai, vyras buvo įsodintas į vieną iš automobilių. Anot J. Garavskio, jis pasakė tik vieną frazę: „Padarykite taip, kad neskaudėtų“.
Anot DW kalbinto galimo tų įvykių liudininko, J. Zacharčenka buvo nušautas dviem šūviais į širdį mokomojoje VRM bazėje netoli Minsko. Buvusį ministrą sušaudė pats D. Pavličenka.
Kūnas buvo sudegintas Minsko Šiaurinėse kapinėse esančiame krematoriume, kuriame tebuvo apsauginis. Sudeginimo procesą prižiūrėjo tik pats J. Zacharčenka.
J. Garavskio teigimu, buvusio ministro niekas prieš mirtį nekankino ir jokių nužudymo fotografijų ar vaizdo įrašų nėra.
1999-ųjų rugsėjo 16-ąją D. Pavličenka grupei smogikų pareiškė: „Viskas, šiandien vykstam į užduotį“. Prieš kelias dienas jis liepė pasiskirstyti, „kas važiuos suimti ir likviduoti, o kas liks kasti duobes“. Tačiau šįkart jis nenurodė būsimų aukų pavardžių.
SOBR pareigūnai užduoties vykdymo metu buvo civiliais drabužiais. Gončaro ir Krasovskio „likvidavimo“ operacija turėjo būti vykdoma vienoje iš miesto pirčių.
Abu vyrai buvo „sulaikyti“ apie 23 val. vakaro. Abiems buvo uždėti antrankiai, o ant galvos – juoda kaukė. Pasak J. Garavskio, išdaužus vieno iš „suimtųjų“ automobilio langą, Gončaras buvo sužeistas, todėl „buvo labai daug kraujo“.
J. Garavskis tvirtina, kad ir šiuo atveju jis „sėdėjo už vairo“, tiesiogiai „suėmimo“ operacijoje nedalyvavo. Pasak jo, aukoms jau buvo iškastos duobės Begomlo karinėje bazėje, kurią tuo metu savo reikmėms naudojo SOBR. Kaip ir pirmuoju atveju, taip ir šįkart, abu vyrus dviem šūviais į širdį nužudė D. Pavličenka.
Liudininkas itin detaliai pasakojo visas operacijos detales. Pavyzdžiui, prisiminė, kad V. Gončaras ant vienos iš kojų neturėjo kelių pirštų, o jo bate buvo specialus ortopedinis įdėklas.
Vyro teigimu, pagrobimo metu jiems aukų pavardžių niekas neminėjo, tačiau vėliau J. Pavličenka užsiminė apie V. Gončarą. Dar po trijų dienų jis atvežė smogikams po 1 tūkst. dolerių ir įteikė tardamas žodžius: „Štai jums, vaikinai, už Gončarą ir Krasovskį“. D. Pavličenka, anot J. Garavskio įvardijo ir V. Gončaro nužudymo priežastį: „Jis turėjo šimtaprocentį kompromatą Lukašenkos nušalinimui“. Liudininkas nežino, kas konkrečiai „užsakė“ žmogžudystę, bet tvirtina, kad tai buvo atlikta „iš viršaus“.
Kas žino žmogžudysčių detales
Anot J. Garavskio, nurodymai buvo duodami žodžiu. Apie juos žino „tie, kurie dabar dirba VRM struktūrose, ir tie žmonės, kuriuos aš žinau su visomis pavardėmis. Ne daugiau nei 14 žmonių“.
Jis tvirtina, kad įvykdytus „likvidavimus“ jų vykdytojai neaptarinėjo. J. Garavskis pareiškė, kad šiandien visi, kurie dalyvavo šiuose pagrobimuose ir nužudymuose, išskyrus jį patį, „yra valdžioje“.
Jis taip pat yra įsitikinęs, kad apie nužudymus žinojo tuometinis VRM ministras Jurijus Sivakovas ir tuometinis Saugumo tarybos pirmininkas Viktoras Šeimanas. Pasak jo, abu šie aukštas pareigas jėgos struktūrose užimantys vyrai ne sykį lankėsi SOBR bazėje. „Aš nežinau, ar dalyvavo Lukašenka, tačiau aš susidariau įspūdį, kad Lukašenka apie tai taip pat žinojo“, – cituojamas J. Garavskis.
2007-aisiais J. Garavskis pateko į sudėtingą avariją – į jo automobilį įsirėžė sunkvežimis. Jam buvo atliktos kelios sudėtingos operacijos, daugiau nei du mėnesius teko praleisti ligoninėje. Vėliau D. Pavličenka jam dar kelis sykius padėjo finansiškai.
J. Garavskio teigimu, jis bandė kreiptis į Baltarusijos opoziciją, tačiau tuomet sulaukė savo buvusio vado grasinimų, kad bus „pasodintas“.
2018-aisiais baltarusis išvyko į vieną iš Vakarų šalių, tačiau atsisakė pasakoti, kokiu būdu tai padarė ir kodėl nusprendė taip pasielgti būtent tuomet. J. Garavskis tikina, kad galėtų 1999-ųjų įvykių detales paliudyti teisme.
Pavličenka „pamiršo“ savo buvusį pavaldinį
Pats D. Pavličenka buvusio savo pavaldinio parodymus pavadino „visiška nesąmone“. Tačiau patvirtino, kad vyras iš tiesų tarnavo spec. dalinyje. Anot D. Pavličenkos, J. Garavskis niekada netarnavo pačiame SOBR, tačiau kitame VRM spec. padalinyje, o politikų dingimo laikotarpiu kalėjo dėl reketavimo.
Tiesa vėlesniame interviu – leidiniui „Naša Niva“ – D. Pavličenka jau pareiškė, kad „susipainiojo“ ir palaikė J. Garavskį kitu asmeniu, o tokio žmogaus jis tariamai išvis nežino.
Tuo metu „Belsat“ surado nuotrauką, kurioje D. Pavličenka ir J. Garavskis užfiksuoti dalyvaujantys kartu 2017-aisiais vykusiame renginyje spec. pajėgų veteranams.
Baltarusijos opozicijos ir prokuratūros reakcija
Anatolijus Lebedko, baltarusių politikas ir pagrobtojo Viktoro Gončaro draugo teigimu, šis J. Garavskio liudijimas yra itin svarbus. „Todėl aš šiandien išsiunčiau du pareiškimus – į Tyrimų komitetą ir Generalinę prokuratūrą – siūlydamas iš naujo atversti 20 metų senumo dokumentus. Mano pareiškimas buvo registruojami, ir aš tikiuosi išsamaus tyrimo“, – DW pasakojo jis.
Garis Pogonialo, „Baltarusijos Helsinkio komiteto“ vadovas, mano, kad baltarusių tyrėjai turėtų apklausti J. Garavskį. „Pastūmėti juos turėtų Tyrimų komiteto pirmininkas, byla yra pas tyrėją Varavko. Būtinas sprendimas išsiųsti jį į tą šalį, kurioje atsidūrė įtariamasis“, – pabrėžia teisininkas.
Tuo metu Baltarusijos prokuratūra paskelbė, kad trijų dingusių opozicijos lyderių bylos nebuvo nutrauktos. Pasak prokuratūros atstovo Dmitrijaus Bryliovo, tyrimą atlieka Tyrimų komitetas, kuris ir gali įtraukti naują informaciją į bylą.
Pats Jurijus Garavskis DW pasakojo, kad po interviu paviešinimo pajuto palengvėjimą. Jis tikisi, kad dabar „jėgų santykis Baltarusijoje pasikeis“.
