Ketvirtadienį paskelbtame kasmetiniame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių vertinime nurodoma, kad Kinijos prezidento Xi Jinpingo pristatyta „Globalaus saugumo iniciatyva“ (GSI) siekiama kurti alternatyvą dabartinei globaliai saugumo architektūrai.
„Vienas iš tos iniciatyvos elementų yra taip vadinamas nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus principas ir į režimus nesikišimas, – spaudos konferencijoje sakė K. Budrys. – Tai reiškia, kad ir kokie būtų žmogaus teisių pažeidimai, kad ir kiek žmonių prikišta į kalėjimus politiniais pagrindais, kaip kad yra Baltarusijoje, yra siekiama, kad visa tai būtų laikoma šalies vidaus reikalu ir kad mes naikiname pagrindus kalbėti apie universalią žmogaus teisių apsaugą.“
„Tai yra fundamentaliai priešinga tam, už ką mes pasisakome“, – teigė jis.
K. Budrio teigimu, Rusija ir Baltarusija gali remti tokią Kinijos iniciatyvą, kuria ji gali siekti perimti įtaką pasaulyje ir kelti grėsmę Vakarų nustatytai pasaulio tvarkai.
„Globalaus saugumo iniciatyva yra vienas iš tų dalykų, kuriuos Vakaruose įprasta vadinti su Kinijos galiomis ir ambicijų didėjimu susijusia tikrąja tarptautinio klimato kaita: Rusija yra uraganas, o Kinija yra klimato kaita artėjanti. Taip, po ja yra daug dalykų, kurie turi potencialo transformuoti tiek tarptautinę darbotvarkę, tiek ją formuoti į ateitį“, – kalbėjo K. Budrys.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad autoritariniai režimai vienijasi, o Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą gali būti tokio veikimo pasekmė.
„Akivaizdu, kad Kinija formuoja šį autoritarinių valstybių bloką (...) Jie jau dominuoja šiame autoritarinių valstybių bloke, jie užsako muziką ir, matyt, tai yra vienas iš Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinių. Ji tai daro su baltomis pirštinėmis, kiniečiai, tą dominavimą, jie tai daro atsargiai, rafinuotai, per atstumą, bet užsitikrina dominavimą“, – kalbėjo L. Kaščiūnas.
K. Budrys pastebi, jog Kinija įtakos kitose valstybėse arba jų konsolidacijos siekia ir per savo technologijas.
„Tai susiję tai Kinijos technologijų plėtra į tas valstybes siekiant konsoliduoti režimus. Tai yra ne keičiantis tvarką aspektas, o formuosiantis galimai tvarką ir technologinę, ir reguliacinę. Tai yra tos masinio sekimo technologijos, visuomenės kontrolės technologijos, iki absurdiškumo ribų, kurios yra įgyvendintos Kinijoje, ir per šią iniciatyvą jos plečiasi į šalis, kurios bendradarbiauja su Kinija“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Anot jo, Kinija partneriams gali suteikti laisvesnę prieigą prie jos naudojamų technologijų, su kurių pagalba būtų galima dar labiau kontroliuoti gyventojus.
„Baltarusija galėtų turėti laisvesnę prieigą prie technologijų kontroliuoti savo piliečius, ne tik jų veiklą internete, bet ir kontroliuoti tiesioginiu laiku jų būklę, socialinį statusą ir visus dalykus, kurie įgyvendinami Kinijoje ir tokiu būdu išplečiant ratą valstybių, kurios pritartų tam, kad technologijos gali būti taip naudojamos“, – sakė K. Budrys.
„Vakarai su savo asmens duomenų apsaugos standartu, privatumo apsaugos standartu būsime visiškai kitoje visatoje nei Kinija“, – pridūrė jis.
Kaip skelbiama grėsmių vertinime, GSI sudaro šeši principai, atspindintys tradicinį Kinijos požiūrį į saugumą, Xi Jinpingo išvystytą visapusiško saugumo koncepciją bei iš Rusijos perimtą „saugumo nedalumo“ idėją, kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sistemiškai išnaudoja NATO kritikai.
Nurodoma, kad siekdama pelnyti GSI palaikymo tarptautinėje erdvėje Kinija išnaudoja tarptautinius formatus, palankiausiai ją šiuo metu vertina vertina besivystančios ar autoritarinės valstybės, kurias su Kinija sieja glaudūs ekonominiai ryšiai ir nesutarimai su Vakarais, pavyzdžiui, Rusija, Baltarusija, Iranas, dauguma Afrikos, Lotynų Amerikos valstybių.
