Pasak Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, aktyviai plėtojamos virsmo technologijos turi didelę įtaką JAV, Kinijos ir Rusijos galių pasiskirstymui pasaulyje, todėl jos vertinamos kaip priemonė pasiekti proveržį ekonomikoje, galėtų suteikti pranašumą konflikto metu.
Virsmo technologijomis vadinamos tokios technologijos, kurios turi potencialo pakeisti ar patobulinti esamų technologijų turimas funkcijas. Pavyzdžiu gali būti dirbtinis intelektas, didieji duomenys ar kitos technologijos.
Todėl Rusijos ar Kinijos žvalgybos tarnybos, prisidengusios kitomis įmonėmis, gali bandyti bendradarbiauti su Lietuvos ar kitų Vakarų valstybių įmonėmis ar akademine bendruomene, tyrinėjančia ar vystančia virsmo technologijas.
Lietuvos žvalgyba pateikė startuolio „H-M Visionary“ pavyzdį. Startuolio pavadinimas yra išgalvotas, bet istorija tikra. Lietuviško startuolio direktorius, pavadintas Arnu, sulaukė laiško iš kito Japonijos technologijų startuolio „Unolexar“ kuriame buvo išreikštas susidomėjimas lietuvių kuriama technologija, pasiūlyta investuoti į tolesnį jos vystymą, technologinius sprendimus pritaikant investuotojo poreikiams.
Pasiūlyme pažymėta, kad lietuvių vaizdo atpažinimo technologija bus naudojama kuriant sprendimus autonominiams automobiliams. Kadangi lietuviškas startuolis ieškojo investicijų, įmonės direktorių pasiūlymas sudomino. Bet pradėjęs ieškoti informacijos internete rado tik ne itin įspūdingą interneto svetainę ir informaciją, kad įmonė įsteigta prieš mėnesį bei turi vieną darbuotoją.
Lietuviško startuolio vadovas nutarė pasitarti su partneriais iš Nyderlandų ir sužinojo, kad „Unolexar“ prieš kurį laiką norėjo investuoti į Nyderlanduose dirbtinio intelekto sprendimus verslo valdymo sistemoms kuriančią įmonę, bet šioji išsiaiškino, kad už neva japoniško startuolio slepiasi Kinijos karinės pramonės įmonė, kuri bando tiekti vakarietiškas technologijas į Kiniją. Taigi panašus kabliukas buvo paruoštas ir lietuviškam startuoliui.
„Įmonės ir akademinė bendruomenė, įsitraukdamos į bendradarbiavimą su trečiųjų šalių atstovais, kurie prisideda prie priešiškų šalių karinių technologijų vystymo, rizikuoja veiklos perspektyvomis: paaiškėjus informacijai apie tikruosius sandorio užsakovus ir karinius technologijų panaudojimo tikslus, toks sandoris gali turėti žalos technologijų kūrėjų reputacijai ir galimybėms bendradarbiauti su Vakarų partneriais ateityje“, – Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime rašo žvalgyba.
