Vien JAV radioaktyvios atliekos šiuo metu sudaro daugiau nei 90 tūkst. metrinių tonų (apie 9 mln. kilogramų), rašoma portale iflscience.com. Šis skaičius per artimiausius dešimtmečius turėtų išaugti iki 140 tūkst. metrinių tonų (apie 14 mln. kilogramų). Didžioji dalis radioaktyvių atliekų yra laikomos ten, kur jos ir susidaro. Tai apie 80 skirtingų vietų 35 JAV valstijose.
„Vien JAV energetikos pramonė generuoja daugiau atliekų (branduolinio kuro, kuris yra „išeikvotas“ ir nebegali generuoti energijos), nei bet kuri kita šalis. JAV panaudoto branduolinio kuro, kuris gali kelti rimtą pavojų žmonėms ir aplinkai, užtektų maždaug 20 metrų gylio futbolo aikštei užpildyti“, – teigia JAV Vyriausybės atskaitomybės tarnyba.
Nuo pat 1982 metų JAV vyriausybė jau išleido milijardus dolerių ilgalaikėms, saugioms radioaktyvių atliekų sandėliavimo strategijoms, tačiau išeities rasti vis dar nepavyksta.
Viena iš tokių galimybių yra Jukos kalnai Nevados valstijoje, tačiau vis dar laukiama leidimų radioaktyvių atliekų sandėliavimui. Baiminamasi, kad iširusios branduolinės saugyklos Jukos kalnuose gali patekti į požeminio vandens sistemas. Tai sukeltų itin pavojingas chemines reakcijas.
Branduolinių atliekų sandėliavimas
Prieš branduolinių atliekų sandėliavimą jos yra sumaišomos su kitomis medžiagomis, kurios sukelia chemines reakcijas. Taip susidaro stiklas ar keramika, todėl branduolinės atliekos virsta gabalais. Jie sudedamos į metalinius konteinerius, kurie vėliau užkasami giliai po žeme, izoliuotose saugyklose.
Ohajo valstijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu imitavo branduolinių atliekų saugojimą Jukos kalnuose. Jie paėmė tokias pat atliekas ir jas veikė identiškomis sąlygomis, kurios vyrautų planuojamose saugyklose. Tai darė apie 30 dienų. Paaiškėjo, kad į vandenį patekę nerūdijančio plieno konteineriai, kuriose patalpintos stiklo ar keramikos medžiagos, pagreitintų korozijos procesą ir kai kuriose vietose net nulaužtų jų gaubtus. Tyrimo rezultatai aprašomi „Nature Materials“ ataskaitose.
„Tai rodo, kad dabartinių saugyklų modeliai neužtikrina to, jog atliekos būtų saugios, – pranešime teigė tyrimo autorius ir Ohajo valstijos Branduolinių atliekų formų ir konteinerių eksploatavimo ir projektavimo centro direktoriaus pavaduotojas Xiaolei Guo. – Ir tai rodo, kad turime sukurti naują branduolinių atliekų saugojimo modelį.“
Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė labai radioaktyviosioms gynybinėms atliekoms, susidarančioms gaminant branduolinius ginklus, kurių pusinės eliminacijos laikas yra 30 metų, o kitų, pavyzdžiui, plutonio, naudojimo laikas gali būti tūkstančiai metų. Pusinės eliminacijos laikas yra pusė laiko, per kurį radioaktyvusis elementas suyra. Autoriai pažymi, kad branduolinių atliekų šalinimas yra sudėtinga problema, kurią reikia įvertinti atsižvelgiant į įvairias chemines ir aplinkos sąveikas, ypač ieškant nuolatinės saugyklos.
„Nors vienas tyrimas negali atsakyti į visus klausimus, šis darbas atveria kelią daugiau tyrimų, kurie galėtų padidinti prognozuojamųjų modelių tikslumą“, – apibendrina tyrimo autoriai ir priduria, kad veiksmingiausias būdas būtų atskirti vandenį nuo kaupimo sistemos, kuris gali būti sudėtingas dėl ilgalaikio klimato kitimo.
