Moksliniame žurnale „Nature Food“ paskelbtame tyrime skaičiuojame, kad šiuolaikiniame branduoliniame kare tarp JAV ir Rusijos žūtų 5 mlrd. žmonių, nes karo sukelti suodžiai užstotų saulę ir taip kiltų pasaulinis badas.
Kaip teigiama kartu su tyrimu pateiktame pareiškime, Rutgerso universiteto (JAV) komanda galimą mirčių skaičių nustatė apskaičiuodami, kiek užteršta atmosfera ir užstojama saulė atsilieptų derliui. Be derliaus paprasčiausiai kiltų žmonijos badas.
Pirmiausia tyrėjai įvertino pelenų kiekį, kurį į atmosferą išmes įvairaus dydžio branduoliniai karai, kai sudegs dideli Indijos, Pakistano, JAV ar Rusijos miestai. Tada jie gautus duomenis įkėlė į JAV vyriausybės remiamą klimato prognozavimo įrankį, kad stebėtų, kaip tie pelenai keliaus aplink pasaulį, taip pat kur ir kiek jie paveiks maisto gamybą.
Branduolinio karo tarp JAV ir Rusijos atveju mokslininkų sukurtas modelis parodė, kad planetos vėjai pakeltų besisukančius dūmų ir kietųjų dalelių debesis į dangų virš pagrindinių maisto eksportuotojų, tokių kaip JAV, Kinija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.
Mažėjantis derlingumas šiose šalyse likusį pasaulį įtrauktų į maisto krizę. Sumažėjus derliui, mažėtų ir maisto eksportas, todėl badas plistų Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, kurių išlikimas priklauso nuo maisto importo.
Pagal šį scenarijų trys ketvirtadaliai žmonių Žemėje badautų per dvejus metus nuo branduolinio karo pabaigos – ir tai būtų tik pradžia.
Praėjus trejiems ar ketveriems metams po branduolinio karo, pasaulinis pasėlių, gyvulių ir žuvų derlius būtų sumažėjęs 90 procentų, toliau plistų badas.
Pasak tyrimo bendraautorės Lily Xia iš Rutgerso universiteto, daugelis detalių apie tai, kiek pasėliai nukentės dėl branduolinio karo, lieka neaiškios.
„Pavyzdžiui, ozono sluoksnis būtų sunaikintas dėl stratosferos įkaitimo, o tai padidintų ultravioletinę spinduliuotę ant Žemės paviršiaus, ir mes turime suprasti, kaip tai paveiktų maisto tiekimą“, – pridūrė Xia.
Net per labiausiai ribotą branduolinį karą, kurį tyrinėjo komanda – vietinį apsikeitimą branduoliniais smūgiais tarp Indijos ir Pakistano, – pasaulinė maisto gamyba sumažėtų 7 proc. dėl į atmosferą patenkančių suodžių ir pelenų.
