„Jei Maskva įvykdys savo grasinimą, besivystančios šalys, taip pat ir šiame regione, už tai sumokės, taip pat ir gana tiesiogine prasme – dėl didesnių maisto kainų ir didesnio maisto trūkumo“, – po Pietryčių Azijos derybų Džakartoje žurnalistams sakė A. Blinkenas.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį sakė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sutiko pratęsti susitarimą, pagal kurį leidžiama eksportuoti ukrainietiškus grūdus, kad būtų sušvelninta pasaulinė maisto krizė, sukelta Maskvos invazija į Ukrainą.
Rusija dar nepatvirtino savo sutikimo pratęsti susitarimą, o V. Putinas ne kartą grasino jo neatnaujinti dėl kliūčių Maskvos eksportui.
„Mes ruošiamės priimti Putiną rugpjūčio mėnesį ir sutariame dėl Juodosios jūros grūdų koridoriaus pratęsimo“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas šią savaitę nusiuntė V. Putinui laišką dėl susitarimo pratęsimo.
Pasak A. Guterreso atstovo spaudai Stephane'o Dujarrico, Kremliui nusiųsto pasiūlymo tikslas yra pašalinti kliūtis, darančias poveikį finansinėms operacijoms per Rusijos žemės ūkio banką, dėl kurių Maskva reiškia didelį susirūpinimą, ir kartu sudaryti sąlygas tolesniam Ukrainos grūdų gabenimui per Juodąją jūrą.
Pasak naujienų agentūros „Reuters“ šaltinių, A. Guterresas pasiūlė V. Putinui pratęsti susitarimą, pagal kurį leidžiama saugiai eksportuoti grūdus iš Ukrainos į Juodąją jūrą mainais už tai, kad sankcionuoto Rusijos žemės ūkio banko „Rosselchozbank“ antrinė įmonė bus prijungta prie tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT.
Didžioji dalis grūdų – besivystančių šalių gyventojams
Maskvai susitarimo likimas yra svarbus svertas, jai tęsiant karą Ukrainoje.
Ketvirtadienį V. Putinas tvirtino, kad nebuvo įvykdyta nė viena Maskvos sąlyga, kad susitarimas veiktų.
„Noriu pabrėžti, kad nieko nebuvo padaryta, visiškai nieko. Viskas vienpusiška“, – sakė V. Putinas interviu per televiziją ir pridūrė: „Mes pagalvosime, ką daryti, turime dar kelias dienas.“
Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, kuria siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, galiojimas turėjo baigtis liepos 17 dieną
Rusija tvirtina, kad Maskvos ir JT susitarime numatytas rusiškų maisto produktų ir trąšų tiekimo pasaulio rinkoms normalizavimas toliau blogėja, ir kaltino dėl šios problemos antrinį Vakarų sankcijų poveikį laivybos ir draudimo bendrovėms bei bankams.
2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal pernai liepą pasirašytą susitarimą buvo sudarytos sąlygos eksportuoti pasauliui itin svarbius grūdus.
Pernai su JT ir Turkija sudarytas pirminis 120 dienų susitarimas buvo pratęstas tris kartus: lapkritį, kovą ir gegužę.
Lygiagrečiai pasirašytu susitarimu siekiama palengvinti rusiškų maisto produktų ir trąšų, kuriems netaikomos Vakarų sankcijos, įvestos Maskvai dėl karo Ukrainoje, eksportą.
Ukraina buvo viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o susitarimas padėjo sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę.
Jungtinių Tautų duomenimis, iki šiol pagal šį susitarimą eksportuota apie 32,4 mln. tonų. Kiek daugiau nei pusę eksporto sudarė kukurūzai, o daugiau nei ketvirtadalį – kviečiai.
Didžioji dalis grūdų buvo skirta Afrikos, Artimųjų Rytų ir kitų besivystančių šalių gyventojams maitinti.
