JAV deda vis daugiau pastangų, kad vėl įsitrauktų į Ramiojo vandenyno pietinę dalį, kur Kinija tampa vis didesne diplomatine ir karine galia.
A. Blinkeno kelionė į Brisbaną užbaigia diplomatinį vizitą, kurio metu jis taip pat aplankė Tongą ir Naująją Zelandiją, o JAV gynybos sekretorius L.Austinas atvyko iš Papua Naujosios Gvinėjos.
JAV atstovai dvi dienas ves aukšto lygio derybas su Australijos užsienio reikalų ministre Penny Wong ir gynybos ministru Richardu Marlesu.
Nors tikimasi, kad diskusijose dominuos karinis bendradarbiavimas, Vašingtonas davė suprasti, kad kiti klausimai, pavyzdžiui, klimato kaita ir tiekimo grandinės saugumas, taip pat užima svarbią vietą darbotvarkėje.
Jungtinės Valstijos mano, kad Australija yra naudinga draugė, siekianti susilpninti Pekino dominavimą besivystančiose švarios energijos pramonės šakose, pavyzdžiui, elektromobilių gamyboje.
Australija yra viena didžiausių pasaulyje ličio – pagrindinės įkraunamų baterijų sudedamosios dalies – gamintojų, tačiau šiuo metu didžiąją dalį rūdos siunčia perdirbti į Kiniją.
„Jungtinės Valstijos ieško galimybių, kaip svarbiausias technologijas ir jų komponentus vietoj Kinijos įsigyti iš sąjungininkių šalių“, – teigė Sidnėjaus universiteto JAV studijų centro tyrėjas Tomas Corbenas.
„Tai susiję tiek su klimatu, tiek su gynyba, atsižvelgiant į tai, kad daug dėmesio skiriama tokiems dalykams kaip naujos kartos akumuliatoriai“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Klimato kaita taip pat tampa grėsme saugumui, nes Australijoje ir kitose Ramiojo vandenyno šalyse vis didėja stichinių nelaimių aukų skaičiai.
Įgyvendinti AUKUS
T. Corbenas teigė, kad šios diskusijos suteikė progą išsiaiškinti Australijos, Jungtinės Karalystės ir JAV pradedamo rengti karinio pakto AUKUS detales.
Pagal vadinamąjį pirmąjį susitarimo stulpą Australija įsigis branduolinių povandeninių laivų laivyną – tai bus vienas didžiausių karinių patobulinimų šalies istorijoje.
Dabar dėmesys krypsta į antrąjį stulpą, kuris susijęs su kibernetiniu karu, dirbtiniu intelektu ir hipergarsinių raketų kūrimu.
Kitas svarbus klausimas, kuris greičiausiai bus svarstomas, yra susijęs su pastangomis stiprinti ilgalaikius santykius su Ramiojo vandenyno valstybėmis, kurias agresyviai vilioja Kinija.
Pentagono vadovas L. Austinas į Australiją atvyksta iš Port Morsbio, kur JAV šių metų pradžioje pasirašė gynybos susitarimą, suteikiantį kariams prieigą prie svarbiausių karinių objektų.
„Visa tai dera su platesnio masto pastangomis padaryti JAV pajėgų dislokaciją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione atsparesnę, smarkiai padidinant vietų, į kurias Kinijos kariuomenei tenka atsižvelgti, skaičių“, – sakė T. Corbenas.
Naujausias Vašingtono siekis gali suerzinti Kiniją, kuri į Ramiojo vandenyno regioną yra išsiuntusi nemažai savo aukšto rango pareigūnų ir įsipareigojusi suteikti dosnią pagalbą bei paskolas infrastruktūrai.
Pekinas yra skyręs liūto dalį lėšų būsimoms Ramiojo vandenyno žaidynėms Saliamono salose ir neseniai išsiuntė ligoninės laivą „Peace Ark“ gydyti pacientų Kiribatyje, Tongoje, Saliamono salose ir Vanuatu.