Prieš vizitą A. Duda paragino NATO sąjungininkes padidinti savo išlaidas gynybai reaguojant į didėjančius nuogąstavimus dėl Maskvos agresijos ir, kaip pranešama, prašys J. Bideno pasiųsti daugiau JAV karių į rytinį Aljanso flangą, besiribojantį su Rusija.
JAV sąjungininkės vis labiau nerimauja Kongresui blokuojant pagalbą Ukrainai, maža to, tikėtinas J. Bideno varžovas lapkričio rinkimuose Donaldas Trumpas pagrasino nurėžti finansavimą Kyjivui, jei bus išrinktas, ir pareiškė, kad negintų sąjungininkių, kurios gynybai skiria nepakankamai lėšų.
J. Bideno neįprastas bendras susitikimas su griežtai dešiniųjų pažiūrų A. Duda ir proeuropietišku laikomu D. Tusku taip pat rodo JAV susirūpinimą, kad giliai įsišaknijusi įtampa tarp Lenkijos lyderių gali pakenkti Vakarų aljansui.
J. Bidenas paramą Ukrainai pavertė pagrindiniu savo užsienio politikos akcentu, tačiau sumenkino pasirodžiusį pranešimą, kad Varšuva sieks padidinti Rytų Europoje dislokuotų JAV pajėgų narių skaičių.
„Daugiau karių Lenkijos pasienyje nereikia. Tačiau rytoj susitinku su Lenkijos lyderiais“, – išvakarėse žurnalistams sakė J. Bidenas.
Tačiau susitikime, skirtame 25-osioms Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos įstojimo į NATO metinėms, dėmesys neišvengiamai bus sutelktas į tai, kaip patikinti Lenkiją dėl JAV paramos.
„Lyderiai dar kartą patvirtins, kad tvirtai remia Ukrainos gynybą nuo žiauraus Rusijos užkariavimo karo“, – sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pareiškime.
Tačiau D. Trumpo respublikonai stabdo itin svarbų daugiamilijardinės karinės pagalbos Ukrainai paketą, o Rusija pastaruoju metu pasiekė nemažai laimėjimų.
Pirmadienį paskelbtame JAV žvalgybos vertinime teigiama, kad „ši aklavietė suteikia strateginį karinį pranašumą Rusijai ir vis labiau keičia įvykių eigą Maskvos naudai“.
Atsakas į Rusijos agresiją
Lenkų ministras pirmininkas ir buvęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas D. Tuskas, į valdžią grįžęs po spalį laimėtų rinkimų, kone kasdien konfliktuoja su dešiniųjų pažiūrų prezidentu A. Duda, todėl nerimaujama dėl politinio nestabilumo.
Baltųjų rūmų atstovė K. Jean-Pierre pridūrė, kad J. Bidenas su nesutariančiais lyderiais aptars „demokratines vertybes“.
Tačiau D. Tuskas ir A. Duda yra gana vieningi dėl Ukrainos, kurią Lenkija nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į šalį, visapusiškai remia, be kita ko priimdama šimtus tūkstančių pabėgėlių.
Karas sukėlė baimę Lenkijoje ir kitose Rytų Europos šalyse, kad Rusija, jei jai bus leista laimėti Ukrainoje, gali smogti kuriai nors NATO šaliai.
J. Bidenas taip pat yra perspėjęs, kad V. Putinas nesustos ties Ukraina.
Prieš išvykdamas į Vašingtoną A. Duda pirmadienį pareiškė, kad reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje NATO narės turėtų padidinti savo išlaidas gynybai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiuo metu Vakarų gynybos aljanso tikslas – 2 proc. BVP išlaidų gynybai, nors Lenkija jau išleidžia apie 4 proc., o JAV – 3,5 procento.
A. Duda teigė, kad NATO turi duoti „aiškų ir drąsų atsaką į Rusijos agresiją“.
„Šis atsakas pasireikš Šiaurės Atlanto aljanso karinių pajėgumų didinimu“, – pridūrė jis.
Kyjivą ir daugelį Vakarų sąjungininkių taip pat neramina galimas D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus per lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas – D. Trumpo sąjungininkas ir vienas iš nedaugelio ES lyderių, palaikančių santykius su Kremliumi, – teigė, kad D. Trumpas per savaitgalį vykusį susitikimą jam pasakė, jog karui Ukrainoje „neduos nė skatiko“.
