Neseniai „RentCafe“ atliktoje apklausoje 41 proc. suaugusių Z kartos (žmonių, gimusių nuo 2003 metų) respondentų, gyvenančių su tėvais, teigė manantys, kad dar bent dvejus metus gyvens su savo šeimos nariais, skelbia portalas „Business Insider“.
Viena iš daugelio su tėvais gyvenančių suaugusių jaunuolių yra Bethany Clark. 2021 m. baigusi koledžą ji grįžo gyventi pas tėvus. Mergina planavo metus mokytis mokytojo profesijos, todėl buvo prasminga gyventi namuose Saryje, Anglijoje, kol negauna savo pajamų. Tačiau baigusi mokslus ir gavusi pirmąjį mokytojos darbą, ji vis vien neišvyko.
„Nemačiau prasmės išsikraustyti neturėdama jokių santaupų“, – pasakojo ji.
Po dvejų metų, būdama 24-erių, ji vis dar gyvena su tėvais ir planuoja pasilikti dar metus, o gal ir dvejus.
Tendencija būsto rinkoje
2022 m. „Moody‘s“ pranešė, kad vidutinis amerikietis nuomininkas nuomai pirmą kartą išleido daugiau nei 30 proc. savo pajamų, o tai yra kriterijus, kurį vyriausybė laiko „nuomos našta“.
Dar prieš pastaruosius rinkos šuolius „HotPads“ 2018 m. apskaičiavo, kad Z kartos atstovai per savo gyvenimą nuomai, atsižvelgiant į infliaciją, išleis 226 tūkst. JAV dolerių (daugiau nei 208 tūkst. eurų) – maždaug 24 tūkst. JAV dolerių (daugiau nei 22 tūkst. eurų) daugiau nei tūkstantmečio kartos atstovai (Y karta, gimusi 1981–1996 m.) ir 77 tūkst. JAV dolerių (apie 71 tūkst. eurų) daugiau nei „demografinio sprogimo“ kartos atstovai (kitaip vadinamos „baby boomers“ kartos žmonės, gimę 1946 – 1964 m.). Tai sukėlė didelę įtampą jauniausiems nuomininkams.
2023 m. „Bloomberg News“ ir „Harris Poll“ atliktoje 4,1 tūkst. respondentų apklausoje 70 proc. 18–29 metų amžiaus jaunuolių, gyvenančių su tėvais, teigė, kad jų finansinė padėtis nebūtų gera, jei jie nuspręstų gyventi kitur.
„Dirbu tame pačiame rajone, kur gyvena mano šeima. Negaliu pateisinti persikraustymo į kitą gatvės pusę ir mokėti lupikišką nuomos mokestį vien dėl trupučio papildomos erdvės“, – pasakojo B. Clark.
Nors ji tėvams moka nedidelę sumą už nuomą, didžiąją dalį savo pajamų ji sugeba sutaupyti.
Nuosavas būstas – nepasiekiama svajonė
Nors kai kuriems Z kartos atstovams pavyko prasimušti į būsto rinką, vidutinis pirmą kartą būstą įsigyjančiųjų žmonių amžius pernai pasiekė rekordiškai aukštą 36 metų ribą, nustatė Nacionalinė nekilnojamojo turto agentūrų asociacija.
Daugiau nei trečdalis Z kartos respondentų, dalyvavusių 2022 m. „Freddie Mac“ apklausoje, teigė, kad tai yra kažkas, ko, jų manymu, jie niekada negalės pasiekti.
Po didžiosios ekonominės krizės, tūkstantmečio kartos atstovai buvo pirmoji karta, kuri masiškai liko tėvų namuose, o dabar jų pėdomis seka ir Z karta. Tačiau priešingai nei tūkstantmečio kartos atstovai, kurie buvo vadinami tinginiais, nes gyveno su tėvais iki 20-ies metų, Z kartai gyventi namuose tapo šaunu.
Šiandien, kai būsto kainos tokios aukštos, vyresnės kartos pradeda suprasti, kad dažnai tiesiog verta likti namuose ir taupyti. Tačiau toks sprendimas turi ir neigiamų aspektų. Gyvenimas savarankiškai yra svarbus žingsnis siekiant tapti suaugusiuoju, o tyrimai rodo, kad tie, kurie atidėlioja išėjimą iš lizdo, už tai sumokės – finansiškai ir emociškai.
Didžiosios recesijos laikotarpis
Istoriškai susiklostė taip, kad ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu daugiau jaunų žmonių likdavo gyventi su tėvais. 1940 m., Didžiosios recesijos pabaigoje, 48 proc. 18–29 metų jaunuolių gyveno su tėvais – šis rodiklis iki 2020 m. nebuvo viršytas.
Panaši dalis jaunų suaugusiųjų gyveno su tėvais ir po didžiosios recesijos 2010 m. – 44 proc. Nepaisant istoriškai nepalankios ekonomikos, „kūdikių bumo“ kartos atstovai dažnai kaltino tūkstantmečio kartos jaunuolių polinkį gyventi su tėvais dėl priklausomybės nuo technologijų ir tinginystės.
2013 m. „Bloomberg“ pristatė visą reklaminę kampaniją, skirtą tūkstantmečio kartos gyventojams, orientuotą į 22 mln. koledžų absolventų, kurie vis dar gyvena tėvų namuose. Joje buvo skelbiama: „Tu esi šalies ekonomikos našta, mielasis pyragaiti“ ir „Mes tavęs nesigėdijame, bet mes prie to artėjame“.
Z kartos atstovams sekėsi daug lengviau
24 metų Amy Lewthwaite niekada nebuvo palikusi savo šeimos namų pietvakarių Londone. Šiuo metu ji, dirbdama socialine darbuotoja, sugeba sutaupyti 30 proc. savo mėnesinių pajamų ir svarsto apie galimybę po metų ar dvejų kartu su seserimi įsigyti nuosavą nekilnojamąjį turtą.
Tokiems žmonėms, kaip A. Lewthwaite, gyvenimas su mama ir tėčiu dažnai pateikiamas kaip protingas finansinis žingsnis, atsižvelgiant į dideles būsto kainas.
„Jei dabar išsikelčiau ir kur nors išsinuomočiau būstą, neturėčiau jokių santaupų, – sakė A. Lewthwaite. – Visas jas išleisčiau nuomai“.
Bloomberg-Harris Poll apklausos duomenimis, 40 proc. jaunų žmonių teigė, kad jaučiasi laimingi gyvendami namuose, o trečdalis sakė, kad jaučiasi protingi, nes pasirinko gyventi su šeima. Net 87 proc. teigė manantys, kad žmonės neturėtų būti teisiami už tai, kad gyvena namuose.
„Niekada nesusidūriau su neigiama nuomone apie tai, net iš vyresnės kartos atstovų, – pasakojo B. Clark. – Kai pragyvenimo ir būsto kainos tokios didelės, visi tai supranta“.
Visgi su tuo sutinka ne visi
2021 m. spalio mėnesį „Pew“ atliktoje apklausoje daugiau nei trečdalis amerikiečių teigė manantys, kad jauni suaugusieji, gyvenantys su tėvais, kenkia visuomenei. Tik 16 proc. teigė, kad tai yra gerai.
Dėl sparčiai augančių nuomos kainų daugelis jaunų žmonių jaučiasi neturintys kito pasirinkimo, tačiau ar gyvenimas namuose iš tikrųjų jiems naudingas, yra kitas klausimas.
„Urban Institute“ 2019 m. ataskaitoje nustatyta, kad tie, kurie gyveno su tėvais nuo 25 iki 34 metų, po 10 metų gerokai rečiau tapo būsto savininkais. Tyrimo metu buvo lyginami žmonės, kurie nuomojosi arba įsigijo nuosavą būstą, su tais, kurie gyveno su tėvais.
Nustatyta, kad po dešimtmečio 32 proc. jaunų suaugusiųjų, kurie iš pradžių gyveno su tėvais, vis dar nebuvo pradėję savarankiško gyvenimo.
Tie, kurie po gyvenimo su tėvais įsigijo būstą, neatrodo, kad jiems būtų buvusi kokia nors palanki situacija. Namų vertės mediana buvo vienoda, nepriklausomai nuo to, kaip jie gyveno prieš dešimtmetį: Abi grupės nurodė, kad vidutinė namų vertė yra nuo 200 tūkst. iki 210 tūkst. JAV dolerių (nuo 184 iki 194 tūkst. eurų).
Jaunimui tenka ir emocinė našta
Sara Obutor grįžo į savo šeimos namus Džordžijoje po to, kai dėl psichinės sveikatos buvo priversta išeiti medicininių atostogų koledže. Būdama 20 metų, ji jaučia, kiek kainuoja užsisklendimas namuose.
„Jie į tave vis dar žiūri kaip į vaiką, nesvarbu, kiek tau metų“, – sakė ji.
Du jos vyresni broliai ir seserys, 27 ir 29 metų, taip pat gyvena tėvų namuose, tačiau S. Obutor negali sulaukti, kada galės išeiti. Rudenį ji planuoja grįžti į koledžą ir ketina gyventi studentų miestelyje. Ji tikisi, kad baigusi studijas galės susirasti būstą.
2017 m. atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad tie, kurie buvo grįžę į tėvų namus, nurodė gerokai aukštesnį depresijos simptomų lygį. 2022 m. atliktas tyrimas parodė, kad papildomas laikas, praleistas su tėvais ar šeima, gali kelti tarpusavio įtampą.
„Jei gyvenate su šeima, vis tiek norite būti savimi, – sakė Nortumbrijos universiteto vartotojų kultūros ir rinkodaros docentas Prabašas Edirisingha. – Dalis to yra tarpasmeninės ribos ir asmeninė erdvė. Daugiavaikėje šeimoje, ypač jei gyvenate ankštoje, perpildytoje erdvėje, tai bus labai sunku“.
Savarankiškas gyvenimas – svarbus žingsnis siekiant jaustis suaugusiu
Kito 2022 m. atlikto tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad žmonės, kuriems pandemijos metu teko grįžti gyventi pas tėvus, jautė, kad tai buvo didelė kliūtis pasijusti suaugusiems.
„Negalite daryti visų dalykų, kuriuos norėtumėte daryti, nors esate suaugęs“, – sakė S. Obutor.
A. Lewthwaite pritarė: „Kai gyveni su tėvais, neturi erdvės daryti daugiau suaugusiųjų dalykų, pavyzdžiui, surengti draugų vakarienę ar vyno ir sūrio vakarą“.
Kadangi svarbūs gyvenimo etapai, tokie kaip išsikraustymas, būsto įsigijimas ir vaikų susilaukimas, nustumiami į šalį, Z kartos atstovai gali jaustis atsiliekantys.
Per 2022 m. apklausą, kurią atliko Jungtinėje Karalystėje įsikūręs santykių paramos tinklas „Relate“, 83 proc. Z kartos atstovų teigė, kad jaučia spaudimą pasiekti svarbiausius gyvenimo etapus, palyginti su 77 proc. tūkstantmečio kartos atstovų ir 66 proc. vyresnių nei 75 metų žmonių, kurie teigė, kad taip jautėsi būdami jaunesni.
Z kartai keičiasi pati „suaugusiojo“ sąvoka
Psichologijos profesorius Jeffrey Jensenas Arnettas sakė, kad jauni žmonės išgyvena naują gyvenimo etapą, kurį jis pavadino „besiformuojančia suaugyste“.
„Anksčiau dvidešimtmetis būdavo laikas, kai įsipareigodavai susituokti arba auginti mažus vaikus, – sakė J. J. Arnettas. – Dabar šie įsipareigojimai daugumai žmonių atsiranda tik praėjus beveik dešimtmečiui“.
Kalbėdamas su jaunais žmonėmis, kurie vis dar gyvena su tėvais, profesorius sakė: „Dauguma jų jaučia, kad tai yra tarpinis gyvenimo etapas“.
Nepriklausomybės siekis ir galimybė kurti savo gyvenimą ne šeimos namuose dabar prasideda vis vėliau.
„Tai nereiškia, kad jie yra tinginiai. Tai nereiškia, kad jie nenori augti. Tai nereiškia, kad jie vengia suaugusiojo atsakomybės, – sakė J. J. Arnettas. – Tai tiesiog reiškia, kad laikai pasikeitė“.
Vis dėlto šie pokyčiai nėra visiškai teigiami – užuot pasirinkę gyventi tėvų namuose ilgiau, dauguma jaunų žmonių yra priversti tai daryti. Dėl sparčiai augančių būsto kainų ir nepakankamai gerų atlyginimų nepriklausomybė tapo prabanga, kurios daugelis jaunų žmonių tiesiog negali sau leisti.
Kaip pasakė vienas X platformos vartotojas: „Gyvenimas tėvų namuose yra nemokamas, nes už jį moki savo siela“.
