Ką žinome prieš popiežiaus Pranciškaus laidotuves
Šią savaitę nuo insulto Vatikane miręs 88 metus ėjęs popiežius Pranciškus bus laidojamas šeštadienį. Jo laidotuvėse dalyvaus pasaulio lyderiai ir maldininkai, po jų bus sušaukta kardinolų konklava išrinkti įpėdinį. Štai ką žinome apie procesus, vyksiančius prieš naujo popiežiaus išrinkimą.
Pašarvojimas
Trečiadienio rytą Pranciškaus kūnas buvo paguldytas Šv. Petro bazilikoje, gedintieji nuo 11 val. ryto vietos (12 val. Lietuvos) laiku gali pagerbti velionį pontifiką.
Jo atviras karstas – jo nurodymu padarytas iš medžio ir cinko – padėtas ant paprastos medinės pakylos priešais bazilikos altorių, o ne ant puošnesnio podiumo, naudoto jo pirmtakams. Ten jis bus tris dienas.
Nuo pirmadienio vakaro iki palaikų perkėlimo į baziliką popiežiaus karstas buvo Šv. Mortos svečių namų, kur Pranciškus gyveno visus 12 popiežystės metų, koplyčioje. Iš ten jį išnešė nešikai, spalvingoje procesijoje dalyvavo kardinolai, vyskupai, vienuoliai ir vienuolės.
Penktadienį 20 val. Šv. Petro bazilikoje vyks popiežiaus karsto uždarymo ceremonija, trečiadienį pranešė Vatikanas. Jai vadovaus Šv. Romos bažnyčios kamerlengas Kevinas Josephas Farrellas.
Laidotuvės
Pranciškaus laidotuvės vyks šeštadienį 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku aikštėje priešais Šv. Petro baziliką. Tada karstas bus grąžintas į vidų, o po to nugabentas į Romą palaidoti Didžiojoje Šv. Mergelės Marijos (Santa Maria Maggiore) bazilikoje.
Tikimasi, kad pasaulio lyderiai ir tikintieji iš viso pasaulio suplūs į Romą dalyvauti ceremonijoje ir pagerbti 1,4 mlrd. pasaulio katalikų lyderį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir Didžiosios Britanijos princas Williamas yra tarp tų, kurie sakė dalyvausiantys.
Valdžia tikisi iki 170 užsienio delegacijų ir apie 200 tūkst. lankytojų, todėl prireiks didelės saugumo operacijos.
Konklava
Nėra žinoma data, kada prasidės konklava, per kurią Pranciškaus įpėdinį išrinks 135 balso teisę turintys kardinolai, tačiau ji turėtų prasidėti ne mažiau kaip po 15-os ir ne daugiau kaip po 20-ies dienų po popiežiaus mirties, taigi, nuo gegužės 5 iki gegužės 10 dienos.
Kardinolai susirinks Siksto koplyčioje, Renesanso brangakmenyje, kurį puošia garsiosios Michelangelo freskos, ir surengs keturis balsavimus per dieną – du ryte ir du po pietų – kol vienas kandidatas surinks du trečdalius balsų.
Po kiekvieno balsavimo biuleteniai sudeginami prie koplyčios esančioje krosnyje, pasaulis stebi virš Apaštalų rūmų pakylančius dūmus. Jei iš kamino, matomo iš Šv. Petro aikštės, rūksta juodi dūmai, popiežiaus išrinkti nepavyko. Balti dūmai rodo, kad išrinktas naujas popiežius.
Kamerlengas
Kamerlengas yra vyresnysis kardinolas, vadovaujantis kasdienėms Vatikano operacijoms nuo popiežiaus mirties iki jo įpėdinio išrinkimo.
Dabartinis kamerlengas yra Airijoje gimęs kardinolas Kevinas Farrellas. Jis vadovauja ir kardinolų susirinkimams, vadinamiems „bendrosiomis kongregacijomis“, kuriose priimami sprendimai dėl popiežiaus laidotuvių ir artėjančios konklavos.
Jis yra vienintelis aukščiausiasis Vatikano pareigūnas, išliekantis pareigose po popiežiaus mirties. Visi kiti Vatikano Romos kurijos nariai po popiežiaus mirties privalo atsistatydinti.
Antradienį, kai buvo pasirinkta laidotuvių data, įvyko pirmasis maždaug 60-ies kardinolų susirinkimas. Trečiadienio popietę numatytas antrasis posėdis.
Mirtinas insultas
Pranciškus mirė nuo „išsiliejimo į smegenis, komos, negrįžtamo širdies ir kraujagyslių nepakankamumo“, sakoma Vatikano paskelbtame mirties liudijime. Apie popiežiaus Pranciškaus mirtį buvo pranešta ankstų pirmadienio rytą.
Tūkstančiai piligrimų plūsta į Šv. Petro baziliką, kur pašarvotas popiežius Pranciškus
Atviras popiežiaus Pranciškaus karstas trečiadienį trims dienoms perkeltas į Šv. Petro baziliką, kur pagerbti pasaulio katalikų lyderio renkasi tūkstančiai žmonių.
Skambant bazilikos varpams raudonai apsirengusių kardinolų ir Vatikano šveicarų gvardiečių lydimas karstas buvo nešamas procesijoje pro minią žmonių Šv. Petro aikštėje.
Piligrimai ir turistai fotografavosi, kai kurie plojo procesijai, einančiai iš Šv. Mortos svečių namų, kur 88-erių argentinietis pontifikas gyveno visus 12 savo pontifikato metų, o pirmadienį mirė nuo insulto.
Pranciškaus palaikai iš pradžių buvo laikomi Šv. Mortos rezidencijos koplyčioje, bet nuo trečiadienio iki šeštadienio laidotuvių jis bus pašarvotas bazilikoje.
33-ejų meksikietė Anna Montoya (Ana Montoja) buvo viena iš tų, kurie atvyko anksčiau, kad pamatytų žmogų, kuris, pasak jos, jai buvo tarsi šeimos narys.
„Turėjau ateiti (...) jaučiuosi taip, tarsi būčiau jį pažinojusi, – sakė ji naujienų agentūrai AFP. – Jis buvo geras žmogus. Jis atstovavo tam, kokia turi būti Bažnyčia, ko Jėzus norėjo mus išmokyti.“
Jo paprastas medinis karstas buvo įneštas pro centrines bazilikos duris ir padėtas prie Šv. Petro Išpažinties altoriaus, kur architekto ir skulptoriaus Giano Lorenzo Bernini (Džano Lorenco Berninio) suprojektuotas bronzinis baldakimas kyla į garsųjį Mikelandželo kupolą.
Tikimasi, kad į laidotuves atvyks tūkstančiai piligrimų, o taip pat tokie pasaulio lyderiai kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Britanijos princas Williamas (Viljamas).
Vėliau Pranciškaus karstas bus nugabentas į jo mėgstamiausią Romos Švč. Mergelės Marijos baziliką, kur bus palaidotas kape su vieninteliu užrašu: Pranciškus.
„Jo labai trūks“
Italija ruošiasi didelei laidotuvių saugumo operacijai, o savaitgalis jau ir taip bus įtemptas dėl penktadienį minimos valstybinės šventės.
Vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi (Matėjas Pjantedosis) sakė, kad pareigūnai laukia 150–170 užsienio delegacijų ir dešimčių tūkstančių žmonių.
Bazilikos viduje ir išorėje jau įrengtos užtvaros miniai suvaldyti, sustiprinta saugumo kontrolė, o dėl šilto oro darbuotojai dalijo žmonėms butelius vandens.
43-ejų mokytojas iš Romos Pasquale Apolito (Paskalė Apolitas) sakė, kad vėliau išvyksta iš miesto, bet norėjo pamatyti pontifiką, jei tik galės.
„Nesu tikras, ar galėsiu pamatyti palaikus, bet šiandien norėjau čia būti. Šį rytą pajutau kažką viduje, kas liepė man ateiti“, – teigė jis.
„Jis buvo gidas, nes mokėjo išklausyti, priimti. Jo labai trūks“, – pridūrė jis.
Italija paskelbė penkių dienų nacionalinį gedulą. 2005 metais mirus popiežiui Jonui Pauliui II Italija buvo paskelbusi trijų dienų gedulą.
Pranciškaus gimtoji Argentina paskelbė septynias dienas truksiantį valstybinį gedulą.
Kardinolų susitikimas
Po laidotuvių visų dėmesys bus nukreiptas į Pranciškaus įpėdinio, kuris taps 1,4 mlrd. pasaulio katalikų vadovu, rinkimo procesą.
Kardinolams visame pasaulyje jau išsiųsti Šventojo Sosto laiškai, kuriuose nurodoma grįžti į Romą ir išrinkti naująjį popiežių.
Konklavoje balsuoti už naująjį popiežių gali tik jaunesni nei 80 metų amžiaus kardinolai, ši turi prasidėti praėjus ne mažiau kaip 15 ir ne daugiau kaip 20 dienų nuo popiežiaus mirties.
Apie 60 kardinolų antradienį Vatikane dalyvavo pirmoje generalinėje kongregacijoje po popiežiaus Pranciškaus mirties, kad nustatytų jo laidotuvių datą.
Trečiadienio popietę planuojamas antrasis susitikimas, kuriam vadovaus kardinolas kamerlingas Kevinas Farrellas (Kevinas Farelas), kuriam pavestas Vatikano kasdienių reikalų tvarkymas, kol bus išrinktas Pranciškaus įpėdinis.
Pranciškus mirė praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai grįžo namo iš ligoninės, kur penkias savaites buvo gydomas nuo sunkaus plaučių uždegimo.
Gydytojai nurodė jam bent du mėnesius ilsėtis, tačiau Pranciškus pastarosiomis dienomis daug kartų pasirodė viešumoje, nors atrodė išsekęs.
Velykų sekmadienį, savo mirties išvakarėse, po mišių ir tradicinės kalbos jis apvažiavo Šventojo Petro aikštę papamobiliu ir pasveikino minią, pakeliui sustodamas palaiminti kūdikių.
Pranciškus mirė Velykų pirmadienį 7 val. 35 min. vietos (8 val. 35 min. Lietuvos laiku) po insulto, komos ir širdies nepakankamumo.
Sesuo Maria Guadeloupe Hernandez Olivo (Marija Gvadalupė Hernandes Olivo) iš Meksikos sakė, kad buvo „labai sunku, labai liūdna“ išgirsti žinią apie jo mirtį.
„Aš to nesitikėjau, – AFP Šv. Petro aikštėje sakė ji. – Tikiu, kad jis yra geresnėje vietoje, nebekenčia, bet jaučiu tuštumą dėl mūsų pastoriaus.“
Atskleidė, kokie daiktai bus palaidoti kartu su popiežiumi Pranciškumi
Su popiežiaus Pranciškaus kūnu bus palaidoti ir keli svarbūs daiktai, BBC sako popiežiaus biografas Austenas Ivereighas.
Atsisveikinti su popiežiumi plūsta žmonės
Į Šv. Petro baziliką, kurioje yra popiežiaus Pranciškaus kūnas, jau įleidžiami žmonės. Atsisveikinti su popiežiumi plūsta minios, aikštėje nusidriekė eilės.
Per popiežiaus laidotuves Lietuvoje rengiamasi skelbti gedulą
Per šeštadienį Romoje vyksiančias popiežiaus Pranciškaus laidotuves Lietuvoje ketinama skelbti gedulą.
Tai numatantį nutarimo projektą per vėliau trečiadienį vyksiantį posėdį turėtų patvirtinti Vyriausybė.
Pasak Vyriausybės nutarimo projektą parengusios Vidaus reikalų ministerijos, balandžio 26 dieną nuo 7 iki 22 val. Lietuvos valstybės vėliava su gedulo ženklu bus iškeliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat gyvenamųjų namų.
Kaip skelbė BNS, 88-erių popiežius Pranciškus nuo insulto mirė antrąją Velykų dieną, pirmadienį, praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai grįžo namo iš ligoninės, kur penkias savaites buvo gydomas nuo sunkaus plaučių uždegimo.
Argentinietis Bažnyčioje sukėlė ir entuziazmo, ir pykčio dėl reformų, kuriomis buvo siekiama atverti šimtmečius gyvuojančios institucijos duris šiuolaikiniams tikintiesiems.
Planuojama, kad jo laidotuvės, į kurias turėtų susirinkti didžiulės minios žmonių, vyks šeštadienį aikštėje priešais Šv. Petro baziliką Vatikane.
Pontifikas bus palaidotas Romos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje.
Kas bus kitas popiežius? Paaiškėjo, kokie lietuvio šansai būti išrinktam popiežiumi
Kai miršta popiežius, prasideda ne tik gedulas, bet ir ilgametė tradicija – sudėtinga ir griežtai reglamentuota proceso eiga. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas naujienų portalui tv3.lt atskleidžia, kaip veikia ši gilią simboliką turinti ceremonija.
Paliakų perkėlimo ceremonija baigėsi
Popiežiaus palaikų perkėlimo ceremonija baigėsi. Popiežiaus Pranciškaus kūnas Šv. Petro bazilikoje bus iki šeštadienio.
12 val. į baziliką galės patekti visuomenė.
Argentinietis popiežius mirė prieš dvi dienas, būdamas 88-erių metų amžiaus. Kaip jau skelbta, jis mirė nuo insulto ir širdies nepakankamumo.
Pontifikas Šv. Petro bazilikoje bus pašarvotas iki šeštadienį vyksiančių laidotuvių. Tikimasi, kad atsisveikinimo iškilmės sutrauks didžiules žmonių minias ir lyderius iš viso pasaulio.
Popiežius amžinojo poilsio atguls Romos Didžiojoje Švč. Marijos bazilikoje.
Popiežiaus kūnas apšlakstytas švęstu vandeniu
Kardinolas Kevinas Farrellas popiežiaus Pranciškaus kūną apšlakstė švęstu vandeniu ir smilkalais.
Vėliau turėtų būti skaitoma Evangelija.
Procesija baiginėjasi
Popiežiaus Pranciškaus karsto perkėlimo į Šv. Petro baziliką ceremonija jau artėja prie pabaigos.
Toliau vyks mišios. Maždaug po valandos, apie 12 val. visuomenė galės ateiti į baziliką ir atsisveikinti su popiežiumi.
Popiežiaus kūnas perneštas į Šv. Petro baziliką, minios pasitiko plojimais
Popiežiaus Pranciškaus kūnas buvo perneštas į Šv. Petro baziliką. Šv. Petro aikštėje popiežiaus karstą minios pasitiko plojimais.
Karstą lydi giesmės
Karstas yra nešamas per Vatikaną į Šv. Petro baziliką. Karstas yra atviras, jį lydi choro giedamos giesmės.
Ceremonija prasidėjo
Prasidėjo ceremonija, kurios metu popiežiaus Pranciškaus kūnas iš koplyčios Šv. Mortos svečių namuose yra gabenamas į Šv. Petro baziliką.
Pasaulio lyderiai, ketinantys dalyvauti popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse
Daug pasaulio lyderių paskelbė, kad šeštadienį vyks į Romą dalyvauti popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse, tikimasi, kad jos sutrauks didžiulę minią aikštėje priešais Vatikano Šv. Petro baziliką. Pateikiame laukiamų VIP svečių sąrašą.
Amerika
Popiežiaus laidotuvėse dalyvaus JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo žmona Melania. D. Trumpas socialinėje žiniasklaidoje pareiškė: „Nekantraujame ten būti!“.
Dalyvaus Argentinos prezidentas Javieras Milei, pranešė jo biuras. Šioje šalyje 1936 m. gimęs popiežius puoselėjo subtilų požiūrį į politiką savo tėvynėje, J. Milei gyrė jo „išmintį“.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva dalyvaus su žmona Janja, pranešė jo vyriausybė. Lula sakė, kad Pranciškus „ryžtingai kritikavo ekonominius modelius, atnešusius tiek daug neteisybės žmonijai“.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas dalyvaus laidotuvėse, pranešė jo biuras.
Europa
Į Romą vyks Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos vadovas Antonio Costa.
Popiežiaus laidotuvėse dalyvaus Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, o princas Williamas atstovaus valstybės vadovui karaliui Karoliui III.
Airijos prezidentas Michaelas Higginsas ir jo žmona kartu su ministru pirmininku Michealu Martinu vyks į Romą dalyvauti ceremonijoje, pranešė prezidento biuras.
Dalyvaus Ispanijos karalius Pilypas VI ir karalienė Letizia, pranešė karališkieji rūmai. Pilypas pavadino pontifiką „didžiuliu etiniu mūsų pasaulio, mūsų laikų švyturiu“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, po popiežiaus mirties nutraukęs vizitą Indijos vandenyno regione, žurnalistams sakė: „Mes dalyvausime popiežiaus laidotuvėse kaip ir priklauso“.
Taip pat laukiamas kadenciją baigiantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, vadovausiantis Vokietijos delegacijai. Būsimasis kancleris Friedrichas Merzas nedalyvaus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakęs, kad Pranciškus „meldėsi už taiką Ukrainoje“, dalyvaus su savo žmona Olena Zelenska.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, kurio arešto orderį dėl jo invazijos į Ukrainą yra išdavęs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, popiežiaus laidotuvėse nedalyvaus, pranešė Kremlius.
Tarp gedinčiųjų bus ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, šeštadienį paskelbęs nacionalinę gedulo dieną, jis atvyks su žmona.
Dalyvaus Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris, karalius Pilypas ir karalienė Matilda.
Nyderlandų karalius Willemas Alexanderas ir karalienė Maxima, turinti ir Argentinos pilietybę, nevyks į kelionę dėl karaliaus gimtadienio šventės, nors pareiškė esantys „labai sujaudinti“ dėl Pranciškaus mirties, pranešė karališkoji šeima. Į laidotuves vyks šalies ministras pirmininkas Dickas Schoofas ir užsienio reikalų ministras Casparas Veldkampas.
Portugalijos delegacijai per ceremoniją vadovaus prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa ir ministras pirmininkas Luisas Montenegro.
Vengrijos prezidentas Tamasas Sulyokas patvirtino dalyvausiąs laidotuvėse, į jas atvyks ir Austrijos kancleris Christianas Stockeris bei Slovėnijos prezidentė Nataša Pirc Musar ir ministras pirmininkas Robertas Golobas.
Dalyvaus visų trijų Baltijos šalių prezidentai: Gitanas Nausėda iš Lietuvos, Edgaras Rinkevičius iš Latvijos ir Alaras Karisas iš Estijos.
Monako karališkoji šeima paskelbė trijų dienų gedulą, šaltinis rūmuose sakė, kad princas Albertas II ir princesė Charlene vyks į laidotuves.
Tarp kitų Europos valstybių, siunčiančių savo lyderius, yra Čekija, Kosovas, Moldova, Rumunija ir Slovakija.
Azija
Popiežiaus laidotuvėse dalyvaus Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas ir pirmoji ponia Liza Marcos.
Klausimas, kurio popiežius vengdavo: paaiškėjo, kodėl Pranciškus vengė grįžti į tėvynę
Kai buvęs Buenos Airių arkivyskupas Jorge Mario Bergoglio išvyko iš Argentinos sostinės dirbti Vatikano konklavoje, kurioje bus renkamas popiežiaus Benedikto XVI įpėdinis, jis nežinojo, kad tai bus paskutinis kartas, kai matys savo gimtąjį miestą.
Tai, kad jis, tapęs popiežiumi, taip ir negrįžo į savo šalį, kai kuriems argentiniečiams paliko nuoskaudą.
BBC paaiškino, kodėl popiežius Pranciškus vengė grįžti į gimtinę.
Vaizdai iš vietos: minios jau plūsta atsisveikinti su popiežiumi Pranciškumi
Nuo trečiadienio Šv. Petro bazilikoje visi tikintieji galės atsisveikinti su popiežiumi Pranciškumi, kurio palaikai bus pergabenti iš koplyčios Šv. Mortos svečių namuose.
Pontifiko palaikų pergabenimo apeigos prasidės 9 val. (10 val. Lietuvos laiku). Joms vadovaus kardinolas Kevinas Farrellas, Šventosios Romos Bažnyčios kamerlingas, pranešė Vatikanas.
Trečiadienio rytą jau matyti besirenkančios minios.
Po maldos Šv. Mortos svečių namų koplyčioje procesija pajudės Šv. Mortos ir Pirmųjų Romos kankinių aikštėmis, pro Varpų arką išeis į Šventojo Petro aikštę ir pro centrines duris įžengs į baziliką.
Prie Išpažinties altoriaus kamerlingas vadovaus Žodžio liturgijai, kuriai pasibaigus bazilika atvers duris visiems, norintiems atiduoti paskutinę pagarbą popiežiui.
Šventojo Sosto spaudos tarnyba pranešė, kad tikintieji galės atsisveikinti su Šv. Petro bazilikoje pašarvotu popiežiumi trečiadienį nuo 11 val. (12 val. Lietuvos laiku) iki vidurnakčio, ketvirtadienį – nuo 7 iki 24 val. ir penktadienį nuo 7 iki 19 val.
Pranciškaus laidotuvių mišios vyks šeštadienį 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku aikštėje priešais Šv. Petro baziliką. Po to bus procesija į Romos Didžiąją Švč. Marijos baziliką, kur popiežius bus palaidotas vykdant jo valią.
Pranciškus prieš mirtį buvo pareiškęs norą amžinojo poilsio atgulti ne Šv. Petro bazilikoje, kaip įprasta popiežiams, o būtent Didžiojoje Švč. Marijos bazilikoje – vienoje mėgstamiausių jo vietų.
Prognozuojama, kad popiežiaus laidotuvėse dalyvaus per 200 tūkst. žmonių. Šie duomenys paskelbti Italijos vidaus reikalų ministro Matteo Piantedosio vadovaujamo Viešosios tvarkos ir saugumo komiteto posėdyje, kuris vyko antradienį. Taip pat tikimasi sulaukti mažiausiai šimto užsienio delegacijų.
Dauguma valdžios atstovų atvyks į Romą šeštadienį ir išvyks tą pačią dieną. JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų atvykti penktadienį.
88-erių pontifiko gyvybė užgeso Velykų pirmadienio rytą. Pranešta, kad jis mirė nuo insulto ir širdies nepakankamumo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
- pasirašė Havanos susitarimą su Maskvos RPC-MP-FSB Gundiajevu (kirylas) 2016 m.
- su Putleriu susitiko tris kartus (2013, 2015, 2019), galbūt dėl finansų ir nusikalstamos veiklos koordinavimo.
- 2016 m. į audienciją pasikvietė ruPederacijos Dūmos narį iš komunistų-bolševikų frakcijos Dorochiną, kuris atėjo su medaliu „Už Krymo sugrįžimą“ ir pasikabinęs ant savęs Kolorado juostelę.
– viešai apkaltino NATO ir Ukrainą pradėjus karą, bet nė karto nepripažino Kremliaus,rusų ir Putino karo iniciatoriais.
- viešai paskelbė kraujo ištroškusius Maskvos imperatorius Petrą 1 ir Jekateriną 2 sektinais pavyzdžiais maskvos jaunimui.
– plačiai diegė kairiąsias idėjas į pagrindinę krikščionybės religiją.
– giliai užjautė, kai nudvėsė rašisto Dugino dukra.
– viešai rėmė tarptautinio nusikaltėlio Basharo al-Assado režimą.
– padidino įtampą ir atvėrė kelią į Katalikų Bažnyčios skilimą.
– ne kartą ragino pajungti ukrainiečius maskvėnams.
– viešai pareikalavo sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai.
– paragino Ukrainą „iškelti baltąją vėliavą“
- turėjo paskutinį susitikimą su šėtonišku maskviečiu ir idiotu Vance.
Tai buvo trumpas sąrašas.
Vatikano šaltiniai: popiežius nujautė, kad greitai mirs
Popiežius Pranciškus paskutinėmis savo gyvenimo dienomis veikiausiai suprato, kad greitai mirs. Informuoti Vatikano šaltiniai katalikiškai naujienų agentūrai „Kathpress“ pasakojo, kad jau trečiadienį susitikime su trimis patikėtiniais pontifikas sakęs: „Dabar ypač melskitės už mane. Man beliko kelios dienos“.
Didįjį šeštadienį Pranciškus esą su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Paroliniu kalbėdamas apie Velykų palaiminimą užsnūdo. Kai šis jį pažadino ir paklausė, ar popiežius galbūt norįs atsisakyti „Urbi et Orbi“, jis atsakė: „Ne. Tai svarbu. Tai bus paskutinysis mano pasveikinimas“.
Naujų detalių pateikta ir apie Velykų pirmadienio rytą, kai popiežius mirė. Pradžioje neoficialiai Vatikano šaltiniai teigė, kad 88-erių pontifikas 6.00 val. atsikėlęs dar buvo geros nuotaikos, tačiau tada jį ištiko insultas, o paskui ir koma.
Tačiau dabar informuoti Vatikano šaltiniai atskleidė, kad aiškūs naujos krizės simptomai pastebėti jau iš karto po to, kai Pranciškus 5.30 val. pabudo. Slaugytojai ir medikai esą iš karto ėmėsi veiksmų, tačiau po dviejų valandų Katalikų bažnyčios vadovas mirė.
Būta pasakojimų, kad popiežius parkrito ir dėl to kairėje jo veido pusėje susidarė didelė hematoma. Ji aiškiai matyti ir Pranciškų pašarvojus. Ar šis griuvimas galėjo būti insulto, kurį kaip pirminę mirties priežastį pirmadienio vakarą nurodė Vatikanas, priežastis ar pasekmė, lieka neaišku.
Vatikano medicinos tarnybos pranešime sakoma, kad popiežius mirė 7.35 val. Tačiau kardinolas dekanas Giovannis Battista Re laiške kardinolams visame pasaulyje nurodė, kad mirtis pontifiką ištiko 7.45 val.