Astrave baigiamoje statyti atominėje elektrinėje (AE) pritaikytas rusų „VVER-1200“ projektas, kurį sudaro du energetiniai blokai po 1200 megavatų.
Apie naujos atominės statybas Baltarusijoje pradėta kalbėti 2006-aisiais. 2008-aisiais buvo ištrinkta vieta – Astravo miestelis. Projektą įgyvendinti patikėta Rusijai, kuri tuo pačiu ir paskolino pinigų AE statybai ir eksploatavimui. Oficialiais duomenimis, AE Baltarusijai kainuos 11 mlrd. dolerių (9 mlrd. eurų), iš kurių 10 mlrd. paskolino Rusija.
Fizinis pirmojo energijos bloko paleidimas įgyvendintas rugpjūčio 20-ąją, o pradėti eksploatuoti elektrinės pirmąjį reaktorių tikimasi 2021-ųjų pirmąjį ketvirtį. Antrasis reaktorius turėtų būti pradėtas eksploatuoti dar po metų – 2022-ųjų pirmąjį ketvirtį.
Statybų metu – avarijos ir darbuotojų žūtys
Astravo AE statybų metu nepavyko išvengti nelaimių ir avarijų. Dalį jų Baltarusijos valdžia bandė nuslėpti.
2015-aisiais žuvo mažiausiai keli darbininkai: yra žinoma apie iš didelio aukščio nukritusius betonuotoją ir pagalbinį darbininką. Dar vienas darbuotojas žuvo 2016-aisiais, kuomet ant jo užkrito dujų balionas.
2016-aisiais subyrėjo vienas iš statomų AE korpusų. Valdžia informaciją apie šį incidentą patvirtino vos po mėnesio.
2016-ųjų liepos 10-ąją transportuojant reaktoriaus korpusą šis nukrito ant žemės. Tuomet dar buvo svarstyta sulankstytą talpą „patikrinti ir įmontuoti“, kad „nebūtų stabdomi statybų darbai“. Tačiau, informacijai patekus į viešumą, šio plano atsisakyta ir buvo užsakytas naujas reaktoriaus korpusas.
„Man pranešė iš pačio ryto, kuomet tas incidentas įvyko. Statybininkai kilnojo jį sandėlyje, išbandė perkėlimą. Jį pakėlė į mano ūgio aukštį, gal kiek aukščiau, trosai neišlaikė, ir ta „bačka“ vienu kraštu nukrito ant žemės, nuo kurios buvo pakelta“, – vėliau pasakojo A. Lukašenka.
Dėl šios avarijos AE paleidimą teko atidėti, pirminis planas numatė pirmojo reaktoriaus paleidimą jau 2016-aisiais.
2016-ųjų gruodžio 26-ąją vykdant krovimo darbus geležinkelio stotyje „Slavnoje“ naujasis BelAE reaktoriaus korpusas atsitrenkė į elektros tinklų stulpą. Pareiškę, kad incidentas buvo nežymus, dar vieno korpuso gaminti ir vėl atidėti statybų darbus baltarusiai jau nebesiryžo.
2017-ųjų kovą paaiškėjo, kad elektros generatorius, kuris jau buvo atvežtas į AE, turi būti pakeistas modernesniu. Baltarusiai tai sužinojo tik tuomet, kai buvo nustatytas gedimas analogiškoje AE Voroneže – dėl to teko atjungti visą pirmąjį energetinį bloką.
2018-ųjų vasario 17-ąją užsidegė reaktoriaus avarinės apsaugos sistema. Stoties vadovybė šios informacijos nepatvirtino. Gelbėjimo tarnybų teigimu, įvyko krano bokšto įtampos laido trumpas sujungimas.
Sunki pradžia – vos pradėjus veikti pasipylė gedimai
Lapkričio 7-ąją A. Lukašenka iškilmingai atidarė Astravo AE. Vos paleidus elektrinę, jau kitą dieną sudegė vienas iš transformatorių, dėl ko lapkričio 9–19 dienomis buvo sustabdytas pirmasis reaktorius. Vėliau buvo Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kad pirmasis BelAE blokas vėl buvo pajungtas prie tinklo ir atnaujino elektros energijos gamybą, tačiau ne pilna galia.
Avarinio šaldymo sistema
Gruodžio 1-ąją nevyriausybinė organizacija „Ecohome“ pranešė apie „kelių šaltinių patvirtintą“ avariją BelAE. Skelbiama, kad bandymų metu buvo pažeista pirmojo reaktoriaus avarinio šaldymo sistema.
Gruodžio 2-ąją buvo paskelbta, kad išbandant įrangą buvo išleistas garas, dėl ko atsirado būtinybė papildomai koreguoti garo triukšmo slopintuvų dangčius.
Gruodžio 3-ąją Baltarusijos energetikos ministerija paskelbė, kad išjungiamas pirmasis BelAE blokas – „vykdomas planiniai bandymo darbai“. Oficialiai skelbiama, kad testavimas užtruks iki gruodžio 11-osios.
Ekonominiai ginčai
Avarijos ir nelaimės statybų ar paleidimo metu nėra vienintelės AE problemos. Lenkija, Latvija, Estija ir Lietuva jau oficialiai pareiškė, kad nepirks baltarusių AE gaminamos elektros.
Net 4 metais pavėlavęs fizinis AE paleidimas, ir abejotina jos ekonominė vertė kaimyninėms šalims atsisakant pirkti pagamintą elektrą, privertė A. Lukašenką derėtis su Maskva. Dar 2020-ųjų vasarį Baltarusijos diktatorius pareiškė, kad yra paruošęs Maskvai sankcijas dėl statybų darbų grafiko nesilaikymo. Jis pasiūlė Rusijos valdžiai vietoje baudų mokėjimo sumažinti kredito palūkanas „kažkur iki to lygio, kaip jūs statote Vengrijoje, Vietname (apie 3 proc. metinių palūkanų), o patį kreditą Baltarusija turėtų pradėti išsimokėti ne po dviejų metų, o po penkių.
Maskva tuomet pareiškė, kad ir palūkanų mažinimas ir termino atidėjimas „neatitinka finansų teorijos“. Tačiau netrukus sutiko pratęsti kredito panaudos terminą iki 2022-ųjų, o kredito palūkanas nustatė vienodas visam atidavimo terminui – 3,3 proc. kasmet. Kredito atidavimo datą taip pat nukėlė nuo 2021-ųjų balandžio 1 dienos iki 2023 balandžio 1-osios.
