Prezidentu tapęs KGB šnipas jau du dešimtmečius vadovauja Kremliui ir yra ne kartą susilaukęs aštrios oponentų kritikos. Daliai jų kritika kainavo gyvybę ar ilgus metus tarp kalėjimo sienų.
Tad kas yra tie žmonės, kurie išdrįso pasisakyti prieš V. Putiną ar pasipriešinti Kremliui, ir kur jie yra dabar?
1. Aleksejus Navalnas
Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas tapo bene garsiausiu V. Putino valdymo laikotarpio kritiku.
Jo politinė veikla, įskaitant išsamius aukšto lygio korupcijos tyrimus ir kandidatavimą į Maskvos mero postą, pelnė jam populiarumą. Daugelis neabejojo, kad jis kelia grėsmę V. Putinui.
Būtent 2020 m. rugpjūtį jo kova su Rusijos prezidentu pateko į pasaulio leidinių antraštes. Skrisdamas iš Sibiro į Maskvą A. Navalnas prastai pasijuto, ir jis, jau komos būsenos, buvo nuskraidintas į Berlyną.
Vokietijos medikai patvirtino, kad Kremliaus kritikas buvo apnuodytas sovietmečiu naudota nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, o jo gydymas užtruko kelis mėnesius.
A. Navalnas viešai pareiškė, kad yra įsitikinęs, jog „Novičioku“ su juo susidoroti mėgino Kremlius, tačiau Kremlius šį kaltinimą iki šiol neigia.
Nepaisydamas pavojaus, A. Navalnas nusprendė grįžti į Rusiją, kur vėliau buvo suimtas, nuteistas dėl kaltinimų, kurie buvo politiškai motyvuoti.
Šiuo metu opozicinierius yra kalinamas Rusijos Arktyje I-3, kalėjime, geriau žinomu pavadinimu „Poliarinis vilkas“. Apie šią įkalinimo įstaigą pasakoję kaliniai pabrėžia itin prastas kalinimo sąlygas.
2. Borisas Nadeždinas
Opozicinės politinės jėgos atstovas Borisas Nadeždinas dar sausį pareiškė, kad 2024 m. prezidento rinkimuose varžysis su V. Putinu.
Nepaisant abejonių, kad 60-metis gali mesti rimtą iššūkį dabartiniam šalies vadovui, B. Nadeždinas teigė surinkęs daugiau kaip 200 tūkst. parašų visoje Rusijoje. Tačiau praėjusią savaitę jam buvo užkirstas kelias dalyvauti rinkimuose, nes Centrinė rinkimų komisija neva nustatė pažeidimų jo kampanijos parašų rinkimo metu.
B. Nadeždinas garsėja savo griežta kritika to, ką Kremlius vadina „specialia karine operacija“ Ukrainoje, pavadindamas karą „lemtinga klaida“ ir pažadėdamas laimėjęs rinkimus bandyti jį užbaigti derybomis.
Po jam nepalankaus CRK sprendimo, B. Nadeždinas pažadėjo kreiptis į Rusijos aukščiausiąjį teismą ir pažymėjo: „Dalyvavimas 2024 m. prezidento rinkimuose yra svarbiausias politinis sprendimas mano gyvenime. Neatsisakau savo ketinimų.“
Praėjusiais metais kalbėdamas su „Sky News“ B. Nadeždinas sakė, kad nebijo pasisakyti, „nes laukia ilgas gyvenimas“ ir kelis kartus jam esą jau teko susidurti su mirtimi.
3. Jevgenijus Prigožinas
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Jevgenijaus Prigožino vardas karo kontekste linksniuotas ne kartą. Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas savo kelią pradėjo kaip nusikaltėlis, dešrainių pardavėjas, vėliau buvo pramintas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino virėju.
2023 m. pradžioje J. Prigožinas vis drąsiau kritikavo Rusijos kariuomenę ir jos aukščiausiąją vadovybę. Birželį jo vadovaujamai „Wagner“ karinei armijai pradėjus žygį į Maskvą iš pietinio Rostovo miesto, atrodė, kad tai bus didžiausias iššūkis V. Putinui per pastaruosius dešimtmečius, tačiau akivaizdus bandymas įvykdyti perversmą žlugo pusiaukelėje į sostinę.
2023 m. rugpjūtį J. Pirogožinas į šiaurę nuo Maskvos sudužus privačiams kariniam lėktuvui, kuriame skrido jis. Buvo neabejojama, kad prie to prisidėjo Kremlius.
Kaip ir visus nusikaltimus, taip J. Prigožino nužudymą Kremlius neigė įvykdęs, o kaltinimus dėl V. Putino dalyvavimo pavadino „absoliučiu melu“.
4. Ana Politkovskaja
2006 m. spalio 7 d. – Rusijos prezidento gimtadienio dieną –„Novaja Gazeta“ žurnalistė Ana Politkovskaja (48 m.) buvo rasta nužudyta savo gyvenamame daugiabutyje. Į ją šauta keturis kartus – dukart į krūtinę, kartą į petį ir kartą į galvą.
A. Politkovskaja buvo aktyvi V. Putino, R. Kadyrovo ir karo Čečėnijoje kritikė. Prieš mirtį ji specializavosi žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje ir korupcijos tyrimų srityje.
V. Putinas jos nužudymą apibūdino kaip „bjaurų savo žiaurumu“ ir pareiškė, kad jos mirtis Kremliui sukėlė daugiau problemų nei jos darbas.
5. Borisas Nemcovas
Borsisas Nemcovas (55 m.), vienas įnirtingiausių V. Putino kritikų, dirbęs jo pirmtako Boriso Jelcino administracijoje, 2015 metų vasario 27 dieną buvo nušautas ant Maskvos upės tilto netoli Kremliaus.
B. Nemcovas rengė ataskaitą, kurioje buvo nagrinėjamas Rusijos vaidmuo 2014 m. konflikte Ukrainoje. Tačiau dar nebaigęs jos rengti jis buvo žiauriai nužudytas, kai naktį su savo mergina ėjo namo.
Penki vyrai buvo pripažinti kaltais dėl užsakomosios žmogžudystės organizavimo ir vykdymo. 2017 metų liepą Čečėnijos lyderio ir V. Putino sąjungininko R. Kadyrovo saugumo pajėgų karininkas Zauras Dadajevas buvo nuteistas kalėti 20 metų kaip B. Nemcovo nužudymo vykdytojas.
Tačiau B. Nemcovo šeima ir bendražygiai mano, kad tikrieji nužudymo organizatoriai iki šiol yra nenubausti. Daugelis pirštu rodo į Maskvos remiamą Čečėnijos vadovą R. Kadyrovą ir patį Kremlių.
6. Aleksandras Litvinenka
Dar viena Kremliaus – auka Aleksandras Litvinenka. Buvęs KGB pareigūnas A. Litvinenka persikėlė į Jungtinę Karalystę ir prisijungė prie kitų V. Putino priešininkų.
A. Litvinenka kaltino V. Putiną dėl liūdnai pagarsėjusių sprogdinimų Maskvos daugiabučiuose, kuriais Kremliaus vadovas, tuo metu buvęs ministras pirmininkas, pasinaudojo kaip priežastimi 1999 m. pradėti antrąjį Čečėnijos karą.
2006 m. Londone Rusijos žvalgyba jį apnuodijo poloniu-210 – radioaktyviu izotopu, kuris, tyrėjų nuomone, buvo įmaišytas į jo arbatą. Ši baisi operacija žymėjo Maskvos grįžimą prie sovietinės žmogžudysčių praktikos.
Po kelias savaites trukusių kančių A. Litvinenka mirė. Tačiau jis dar spėjo dėl savo nužudymo apkaltinti V. Putiną, kurį pavadino „barbaru“. Kaip ir įprasta – Rusija visada neigė, kad yra kaip nors su tuo susijusi.
7. Garis Kasparovas
Vienas geriausių visų laikų šachmatininkų Garis Kasparovas paliko Rusiją nuo 2013 m. gyvena Niujorke. Buvęs pasaulio čempionas aktyviai pasisako prieš V. Putino valdymą ir dalyvavo kai kuriuose masiniuose opozicijos gatvės protestuose, kuriuos organizavo A. Navalnas.
Dar prieš gerą dešimtmetį G. Kasparovas pareiškė vengiantis grįžti į Rusiją, baimindamasis, kad ten taptų teisėsaugos tyrimo taikiniu, vyriausybei vykdant susidorojimą su opozicija.
8. Ravilas Maganovas
Antros pagal dydį Rusijos naftos gamintojos „Lukoil“ viceprezidentas Ravilas Maganovas atvirai kritikavo karą Ukrainoje. 2022 m. kovo mėn. pareiškime valdyba paragino „kuo greičiau nutraukti ginkluotą konfliktą“ ir išreiškė „nuoširdžią užuojautą visoms aukoms“.
„Tvirtai remiame ilgalaikes paliaubas ir problemų sprendimą rimtomis derybomis ir diplomatinėmis priemonėmis“, – rašoma viešame pareiškime.
Tų pačių metų rugsėjį 67 metų R. Maganovas mirė iškritęs pro Centrinės klinikinės ligoninės Maršalo Timošenkos gatvėje Maskvoje langą.
9. Paulas Klebnikovas
Rusų kilmės amerikietis, žurnalo „Forbes-Russia“ redaktorius Paulas Klebnikovas 2004 m. liepą buvo nušautas prie savo biuro Maskvoje.
Nužudytas žurnalistas rašė apie korupciją ir mėgino išsiaiškinti, kaip pirmieji Rusijos oligarchai uždirbo savo milijonus.
10. Natalija Estemirova
Žurnalistė ir nužudytosios Anos Politkovskajos bendražygė Natalija Estemirova buvo apdovanojimą pelniusi žmogaus teisių gynėja, kuri nuo karo Čečėnijoje pradžios rinko įrodymus apie nusikaltimus.
2009 m. liepos 15 d. ji buvo pagrobta netoli savo namų Čečėnijos sostinėje Grozne. Po kelių valandų jos kūnas su šautinėmis žaizdomis galvoje ir krūtinėje buvo rastas miške.
Tuometinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas atmetė teiginius, kad už tai atsakingas Čečėnijos lyderis R. Kadyrovas, ir užsiminė, kad nužudymas buvo įvykdytas siekiant diskredituoti Kremlių. Pažymėtina, kad niekas nebuvo nuteistas už jos nužudymą.
Manoma, kad Rusijos žmogaus teisių gynėja N. Estemirova žudikų auka galėjo ir tapti dėl to, kad ruošėsi liudyti žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo byloje.
11. Denisas Voronenkovas
Dviprasmiškai vertintas buvęs Rusijos Dūmos deputatas, atvirai kritikavęs V. Putiną, Denisas Voronenkovas 2017 m. buvo šaltakraujiškai sušaudytas pačiame Kyjivo centre, vos išėjus iš viešbučio.
Politiką saugojo Ukrainos saugumo pareigūnas, kuris nukovė užpuoliką, tačiau pats buvo sužeistas į pilvą. Užpuolikas nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje. Su savimi jis turėjo Ukrainos piliečio dokumentus.
Tuometinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka jo nužudymą pavadino Rusijos įvykdytu „valstybinio terorizmo aktu“. Kremlius šį kaltinimą atmetė.
Anksčiau buvęs Rusijos parlamento žemųjų rūmų komunistų frakcijos narys, 2016 m. D. Voronenkovas pabėgo į Ukrainą ir gavo Ukrainos pilietybę. Jis taip pat davė parodymus pasprukusio į Rusiją Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus byloje.
12. Borisas Berezovskis
Buvęs milijardierius Borisas Berezovskis nuo 2000 m. gyveno išeivijoje Didžiojoje Britanijoje, kai 2013 m. buvo rastas negyvas.
Savo turtus jis susikrovė praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Rusijoje, kai žlugus Sovietų Sąjungai buvo masiškai išparduodamas valstybės turtas.
Jamesas Nixey, „Chatham House“ Rusijos programos vadovas, anksčiau B. Berezovskį apibūdino kaip „labiausiai prieš Kremlių ir Putiną nusiteikusį oligarchą“.
„Jis neabejotinai buvo pasiryžęs išleisti savo pinigus, bandydamas juos panaudoti dabartiniam režimui Rusijoje nutraukti“, – sakė J. Nixey.
B. Berezovskis buvo rastas negyvas savo namuose Berkšyre. Tyrimas paskelbė atvirą nuosprendį, esant prieštaringiems įrodymams apie tai, kaip buvo rastas pakartas jo kūnas.
13. Sergejus Skripalis
Buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas, 1999 m. pasitraukęs iš tarnybos, Sergejus Skripalis iki 2003 m. dirbo šalies Užsienio reikalų ministerijoje.
Po metų jis buvo suimtas Maskvoje po to, kai prisipažino, kad 1995 m. už maždaug 100 tūkst. dolerių (92 tūkst. eurų) suteikė britų žvalgybai informacijos apie rusų agentus Europoje.
S. Skripalis buvo įkalintas, bet vėliau šnipų mainų pagrindu paleistas ir persikėlė į Jungtinę Karalystę.
2018 m. jis kartu su dukra buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. S.Skripalis ir jo dukra po išpuolio praleido kelias dienas komoje, tačiau išpuolį išgyveno.
Rusija atmetė kaltinimus, kad karinės žvalgybos GRU pareigūnai panaudojo stiprų cheminį ginklą, kad apnuodytų S. Skripalį už darbą su Britanijos ir kitų Vakarų šalių žvalgybomis.
14. Sergejus Jušenkovas
Rusijos liberalių pažiūrų politikas Sergejus Jušenkovas buvo nušautas Maskvos priemiestyje 2003 m. Į Valstybės Dūmos narį ir buvusį sovietų armijos pulkininką S. Jušenkovą buvo kelis kartus šauta prie jo gyvenamojo namo.
Jis dalyvavo steigiant Liberaliosios Rusijos partiją, kuri buvo visiškai įregistruota likus kelioms valandoms iki jo nužudymo.
Tuo metu A. Litvinenka teigė, kad S. Juščenkovas buvo nužudytas po to, kai jis jam perdavė įrodymus dėl „Nord Ost“ sąsajų su Rusijos saugumu.
S. Jušenkovas taip pat ne kartą pasisakė prieš V. Putiną ir karą Čečėnijoje.
