Europiečiams Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1945 m. gegužės 8 d. nacistinės Vokietijos kapituliacija. Tačiau šimtams tūkstančių ukrainiečių karas tuomet dar tęsėsi – šįkart Tolimuosiuose Rytuose, prieš Japoniją.
Jų miestai ir kaimai buvo sugriauti, o jie, vykdydami Josifo Stalino įsakymą, išvyko tūkstančius kilometrų nuo namų – kariauti Mandžiūrijoje, šturmuoti Kurilų salas, pasirašyti Japonijos kapituliacijos aktą, rašo „Ukrinform“.
Kodėl SSRS puolė Japoniją?
Dar Teherano (1943) ir Jaltos (1945) konferencijose J. Stalinas įsipareigojo pradėti karą prieš Japoniją po pergalės Europoje. Mainais jis užsitikrino reikšmingų teritorinių laimėjimų – Pietų Sachaliną ir Kurilų salas.
Nors tarp SSRS ir Japonijos galiojo 1941 m. pasirašytas neutraliteto paktas, 1945 m. balandį Maskva šį susitarimą nutraukė.
Būtent Japonijos neutralitetas leido J. Stalinui 1941 m. perkelti šviežias divizijas iš Tolimųjų Rytų ir sustabdyti vokiečių puolimą prieš Maskvą.
JAV „lend-lease“ programa, kuria SSRS buvo tiekiama technika ir ginkluotė per Ramiojo vandenyno uostus, taip pat veikė dėl Japonijos santūrumo. Tačiau po Stalingrado mūšio tapo aišku, kas taps galutiniu nugalėtoju, ir Japonija J. Stalinui tapo nebereikalinga.
1945 m. rugpjūčio 8 d. SSRS paskelbė karą Japonijai, o jau kitą dieną prasidėjo sovietų puolimas Mandžiūrijoje.
Sovietai kare buvo užgrūdinti
Vos tik Vokietija kapituliavo, prasidėjo beprecedentis kariuomenės ir technikos perkėlimas į Rytus. Ešelonai įveikė 9–12 tūkst. kilometrų atstumą.
Tarp perdislokuotų dalinių buvo 2-ojo Ukrainos fronto štabas ir 6-oji gvardijos tankų armija, kovojusi dėl Ukrainos dešiniojo kranto išvadavimo bei kovose Karpatuose ir Alpėse.
Jai buvo patikėtas pagrindinis smūgis per Chingano kalnus, saugomus įtvirtintų rajonų. Į Mongoliją iš Prahos buvo perkelta ir 53-ioji armija. Iš viso Tolimuosiuose Rytuose buvo sutelkta daugiau nei 1,5 mln. karių.
Jiems priešinosi Kvantuno armija – kadaise elitinė, bet 1945 m. smarkiai susilpnėjusi, stokojusi apmokytų karių, ginkluotės ir degalų.
Japonų pasipriešinimas kai kur buvo aršus, tačiau sovietų kariai, užgrūdinti kovų prieš Vermachtą, nebesistebėjo kamikadzėmis, puolusiomis tankus su sprogmenimis.
Karinė kampanija truko tik 3 savaites ir 4 dienas, baigėsi Kvantuno armijos sutriuškinimu bei Japonijos kapituliacija.
Svarbų vaidmenį suvaidino ir Hirosimos bei Nagasakio atominiai bombardavimai (1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 d.), pareikalavę šimtų tūkstančių civilių aukų ir privertę Japoniją pasiduoti.
Į sovietų nelaisvę pateko per 600 tūkst. japonų karių, daugelis jų mirė Sibire nuo bado, šalčio ir išsekimo.
Ukrainiečiai lemtingoje kampanijoje
Raudonojoje armijoje ukrainiečiai buvo antra pagal dydį tautinė grupė po rusų. Mandžiūrijos operacijoje iš 1,5 mln. karių mažiausiai 300 tūkst. buvo kilę iš Ukrainos.
Vienas pagrindinių operacijos vadų – Ukrainoje gimęs fronto vadas Rodionas Malinovskis.
Taip pat išsiskyrė Charkivo srities generolas majoras Oleksijus Gnečko, vadovavęs Kurilų desanto operacijai, kurios metu užimta Šumšu sala ir iki 1945 m. rugsėjo užimtos visos Kurilų salos.
Bernardo Bertolucci filme „Paskutinis imperatorius“ rodoma, kaip sovietų kariai sulaiko imperatorių Puji.
Operacijai vadovavo ukrainietis generolas Oleksandras Pritula. Desantas netikėtai išsilaipino Mukdeno aerodrome ir be pasipriešinimo sulaikė imperatorių.
Operacijoje dalyvavo ir Zaporižios gyventojas Borisas Oduudas – žvalgybininkas, vertėjas.
Jis kovojo prie Stalingrado, Dono, dalyvavo Ukrainos išvadavime, o po karo grįžo į Zaporižią atstatyti miesto.
Puji buvo išvežtas į SSRS, kur tapo svarbiu liudytoju Tokijo tribunole, o vėliau perduotas Kinijai. Dalis jo turto, paimto kartu su juo, liko SSRS.
Kapituliacijos akto pasirašymas
Iš keturių sovietų atstovų, 1945 m. rugsėjo 2 d. laive „USS Missouri“ pasirašiusių Japonijos kapituliacijos aktą, trys buvo ukrainiečiai: grupės vadovas generolas Kuzma Derevianko, kuris laisvai kalbėjo japonų kalba, aviacijos generolas Mykola Voronovas ir kontržvalgybininkas bei vertėjas B. Oduudas.
Ceremonijai vadovavo sąjungininkų pajėgų Tolimuosiuose Rytuose vadas generolas Douglasas MacArthuras.
Ji truko apie 20 minučių ir prasidėjo tylos minute Japonijos pralaimėjimui pagerbti. Aktą pasirašė Japonija ir sąjungininkai: JAV, Kinija, Didžioji Britanija, SSRS, Australija, Kanada, Prancūzija, Nyderlandai, Naujoji Zelandija.
Svetimas karas ir ukrainiečių kraujas
Oficialiai sovietų armija šioje trumpoje kampanijoje prarado apie 12 tūkst. žuvusiųjų ir 25 tūkst. sužeistųjų. Tarp jų buvo ir tūkstančiai ukrainiečių, perėjusių visą frontą nuo Stalingrado iki Berlyno ir žuvusių Mandžiūrijoje ar Kuriluose.
SSRS ši pergalė reiškė naujas teritorijas ir prestižą, o Ukrainai – dar vieną svetimą frontą ir prarastas gyvybes.
Tačiau būtent ukrainiečiai padėjo galutinį tašką Antrajame pasauliniame kare: jie pasirašė Japonijos kapituliacijos aktą, sulaikė imperatorių, šturmavo salas.
Niekas jų neklausė, ar jie nori kariauti – bet jie užbaigė karą, prasidėjusį Ukrainoje 1939 m. rugsėjį.
Generolas K. Derevianko po kapituliacijos akto pasirašymo liūdnai juokavo, pasakodamas tarp ukrainiečių sklandžiusį anekdotą: „Kokia bus kita svetima žemė, kur vėl sakys, kad tai – mūsų teritorija?“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Va, šitaip sąmoningai yra perašinėjama istorija.
