Praėjusį mėnesį atrodė, kad tarpininkai iš Europos Sąjungos padarė pažangą siekiant atgaivinti 2015 metų susitarimą, nes Iranas iš esmės sutiko su siūlomu galutiniu tekstu.
Tačiau optimizmas išblėso, kai Jungtinės Valstijos atsiuntė atsakymą, į kurį savo ruožtu atsakė Iranas.
„Pastarosiomis savaitėmis panaikinome kai kurias spragas. Iranas atsisakė kai kurių pašalinių reikalavimų – reikalavimų, nesusijusių su pačiu JCPOA“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas, pavartodamas Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action) vadinamo susitarimo akronimą.
„Tačiau naujausias atsakymas mus grąžina atgal. Ir mes neketiname sutikti su susitarimu, kuris neatitinka mūsų galutinių reikalavimų“, – sakė JAV diplomatijos vadovas.
„Jei sudarysime sandorį, tai tik todėl, kad tai padės mūsų nacionaliniam saugumui“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas Joe Bidenas pritaria, kad būtų atnaujintas susitarimas, pagal kurį Iranui bus sušvelnintos sankcijos ir jis vėl galės parduoti savo naftą visame pasaulyje mainais į griežtus branduolinės programos apribojimus.
J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas 2018 metais išvedė Jungtines Valstijas iš susitarimo ir sugrąžino Iranui plataus masto sankcijas.
Diplomatai teigia, jog Iranas atsisakė reikalavimo, kad J. Bidenas atšauktų D. Trumpo sprendimą elitinę Revoliucijos gvardiją įtraukti į teroristinių grupuočių sąrašą, o tai buvo vienas pagrindinių nesutarimų objektų.
Tačiau ginčų kelia ir Irano primygtinis reikalavimas, kad Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros institucija nutrauktų tyrimą dėl trijų nedeklaruotų objektų, kuriuose, kaip įtariama, anksčiau buvo vykdoma branduolinė veikla.
Briuselyje viešintis A. Blinkenas virtualiai susitiko su kolegomis iš Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos, kurios tebėra branduolinio susitarimo šalys.
