Egiptas ypač suklestėjo ir tapo pasauline imperija Naujosios karalystės laikais, 1550–1070 m. pr. Kr. Šalis tuomet apėmė didelę teritoriją, į ją įėjo ir turtingoji Nubija pietuose, ir dalis Artimųjų Rytų. Tačiau valstybė galinga buvo tik išoriškai, iš vidaus ji pamažu ėmė byrėti, ir 525 m. Persijos karaliaus Kambizo II vadovaujama kariuomenė nugalėjo Egiptą. Sulig šiuo užkariavimu baigėsi nepriklausomo Egipto laikai. Persai valdė egiptiečius iki 332 m. pr. Kr., o tuomet ją užėmė Makedonijos karvedys Aleksandras Makedonietis.
Vėliau kadaise klestėjusią galingą karalystę valdė dar ne viena valstybė. Tik 1953 m., išsivadavę iš Britų imperijos, egiptiečiai vėl tapo savo namų šeimininkais.
Žmogžudystė suskaldė karalystę
Egipto klestėjimo laikais, Naujosios karalystės laikotarpiu, jį valdė galingi faraonai. Valdovas ne tik kontroliavo stiprią šalies kariuomenę, bet ir buvo laikomas išrinktuoju dievų tarpininku, kuris turėjo palaikyti pasaulio tvarką, vadinamą maat.
Tačiau 1155 m. pr. Kr. charizmatiškąjį faraoną Ramzį III nužudė jo varžovas. Kilus chaosui, faraonas Amenmesas užgrobė valdžią dalyje Egipto. Po to kilo pilietinis karas, sukėlęs nesantaiką, o karalystė taip ir nebeatgavo praeities vienybės ir stiprybės.
Klimato kaita sužlugdė ekonomiką
Nilas aprūpindavo Egipto žmones, gyvūnus ir augalus vandeniu. 1250–1100 m. pr. Kr. dėl užsitęsusios sausros upės vandens lygis nukrito. Pasėti javai neaugo, o žmonės ir gyvuliai mirė iš bado ir troškulio. Šalyje kilo neramumai ir prasidėjo suirutė.
Klimato katastrofa ir su ja susijusi sunki ekonominė situacija gerokai susilpnino karalystę. Per keletą šimtmečių Egiptas tapo nebeįgalus apsiginti nuo daugybės užsienio priešų.
Metalo trūkumas susilpnino kovinę galią
Nepaisant daugybės šalies turtų, Egiptui stigo svarbaus ištekliaus – geležies. Nors kai kuriose Egipto vietose buvo geležies telkinių, egiptiečiai neturėjo techninių žinių, kaip išlydyti metalą ir iš jo nukalti, pavyzdžiui, ginklus, todėl iš geležies buvo gaminami tik ypatingi elitui skirti ginklai, o geležis dažniausiai būdavo išgaunama iš meteoritų.
Paprasti kariai turėjo tenkintis variniais ar bronziniais ginklais. Dėl geležies trūkumo egiptiečiai negalėjo apsirūpinti pažangiausia to meto ginkluote, todėl šalis buvo silpnesnė už priešus, kurie mokėjo kaldintis ginklus. Tik 664 m. pr. Kr. egiptiečiai išmoko išgauti geležį, tačiau tada karalystė jau buvo pasmerkta žlugti.
Egiptiečiai prarado tikėjimą dievais
Tikėjimas dievais egiptiečiams buvo svarbiausias dalykas, tačiau dėl ekonomikos nuosmukio žmonės atsigręžė prieš žynius, kurie, jų manymu, nesugebėjo deramai pamaloninti dievų. Be to, šalyje prasidėjus kovoms dėl valdžios ir suirutei, pasikeitė požiūris į faraoną kaip dievų tarpininką. Sumenkus tikėjimui, visuomenės vienybė žlugo.
Kaimyninė valstybė iškilo per rekordiškai trumpą laiką
Egiptui išgyvenant krizę, rytuose išaugo nauja ir galinga karalystė. VII a. pr. Kr. Irano plynaukštėje apsigyveno persai. 559 m. pr. Kr. valdžią perėmė galingas karalius Kyras II. Jis sukūrė stiprią kariuomenę, kurios šerdis buvo Nemirtingieji – 10 tūkst. karaliaus asmens sargybinių pajėgos. Jis taip pat subūrė didelę ir veiksmingą kavaleriją. Netrukus karalystė smarkiai išaugo tiek dydžiu, tiek įtaka.
Kyro kariuomenė pirmiausia užkariavo kaimynines Medijos ir Lidijos karalystes, o paskui galingąjį Babiloną. 525 m. pr. Kr. atėjo Egipto eilė. Kyro sūnus karalius Kambizas II atvedė galingą kariuomenę prie sienos, o prie Pelusijaus miesto persai susirėmė su egiptiečiais. Egipto kariuomenė buvo sutriuškinta, o Egiptas prarado nepriklausomybę.
Daugiau intriguojančių faktų ir istorijų rasite žurnale „Iliustruotoji istorija“. Prenumeruokite arba ieškokite žurnalo visose prekybos vietose!
Nebuvo demokratijos remiamos JAV armijos
Nebuvo pravedami iskrypeliu paradai
Kaip "NETIKETA", a nia?