Kai vos 21-ų metų amžiaus Žydrūnas Ilgauskas gūdžiais 1996-ais metais išgirdo savo vardą NBA naujokų biržos pirmajame rate, turbūt ir pats nesitikėjo, kad pasieks tiek daug. Ne, lietuvis dar nė karto netapo NBA čempionu, bet jau dabar paliko gilų pėdsaką lygos istorijoje.
Ištvėręs virtinę sunkiausių traumų vidurio puolėjas iš Lietuvos jau tryliktą sezoną vilki tos pačios Klivlendo „Cavaliers“ ekipos marškinėlius ir toliau drebina NBA arenas – taikliais metimais, rezultatyviais perdavimais, atkovotais kamuoliais, blokais ir santūria lietuviška šypsena.
Nuo pat pirmų savo rungtynių stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje, kai prieš legendinio Hakeemo Olajuwono vedamą Hiustono „Rockets“ klubą įmetė 16 taškų ir sugriebė 16 atšokusių kamuolių, iki pat šiol „Didysis Z“ „Kavalierių“ gretose griežia jei ne pirmu, tai vienu iš pirmųjų smuikų. Šis sezonas – niekuo neišskirtinis: Ž. Ilgauskas toliau puikiai atlieka savo darbą ir kartu su LeBronu Jamesu veda savo komandą į pergales.
Maža to, lietuvis praėjusią savaitę privertė pabusti ir NBA metraštininkus, kurie turėjo perrašyti ilgai nejudintą „Cavaliers“ atkovotų kamuolių rekordą: Ž. Ilgauskas pralenkė Brado Daugherty pasiekimą – 5227 atkovoti kamuoliai mūsiškiui pasirodė per žemai pakelta kartelė.
„Man teko nueiti ilgą kelią. Aš branginu šią akimirką. Kai baigsiu žaisti, tai bus vienas iš maloniausių mano prisiminimų“ – po istorinio mačo griaudint audringoms žiūrovų ovacijoms ištarė 33-ejų metų veteranas.
Paklaustas, kokia jo sėkmės paslaptis, mūsiškis kuklinosi.
„Net nežinau, kaip tai paaiškinti. Tiesiog išėjau į aikštę kaip visada ir dariau, ką geriausiai sugebu. Vis dėlto manau, kad man padėjo tai, kad praleidau šiek tiek laiko Europoje“, – juokavo Ž. Ilgauskas.
„Šiam sezonui buvau kaip niekada gerai pasiruošęs, nes tarpsezoniu labai atsakingai dirbau. Kaip matome, mano triūsas nenuėjo veltui“, – geros savo sportinės formos priežastis toliau vardijo aukštaūgis.
Visa dėlto nurimus aistroms Ž. Ilgauskas prisipažįsta, kad visų tų rekordų ir džiaugimosi jais galėjo ir nebūti:
„Kai tau sekasi gerai, visada prisimeni tuo laikus, kai buvo sunku. Aš Klivlende jau tiek daug metų, kad galiu vadintis beveik vietiniu. Čia mačiau visko: ir pralaimėjimų serijų, ir nuolatinę trenerių kaitą, ir vis naujus savininkus, vadybininkus. Atrodo, kad keitėsi viskas, išskyrus mane. Galbūt jauni krepšininkai to per daug ir nevertina, bet man „Cavaliers“ klubas ir jo sėkmė kelia ypatingus jausmus. Aš iškenčiau tiek daug, kad net ne visi tai gali suprasti, todėl kiekviena mūsų pergalė man tarsi atpildas už viską“, – tikino lietuvis.
„Nežinau, kiek dar ilgai žaisiu Klivlende, bet būčiau labai laimingas, jei visą savo karjerą būčiau paaukojęs vienai komandai. Šiomis dienomis, kai viską lemia pinigai, vaikinai keičia klubus taip greitai, kad net sunku susigaudyti, todėl likti vienoje ir toje pačioje komandoje taip ilgai man daug ką reiškia“, – atviravo 221 centimetrų ūgio ir 118 kilogramų svorio krepšininkas.
Ž. Ilgauskui komplimentų negaili ir komandos draugai, treneriai bei buvę bendraklubiai, kurie it susitarę tvirtina, kad milžinas iš Lietuvos juos žavi ne tik tuo, kaip žaidžia, bet ir savo asmenybe.
„Žinote, net neįmanoma nusakyti, kokio būdo jis žmogus. Aš paprasčiausiai nerandu žodžių – tai viskas, ką aš galiu apie jį pasakyti. Jis tiesiog per geras“, – kraipo galvą dabartinis „Cavaliers“ strategas Mike‘as Brownas.
Lietuvio agentas Herbertas Rudoy‘us taip pat sunkiai renka žodžius:
„Žinant, kokį sunkų kelią jam teko nueiti ir kiek kliūčių įveikti, tai, ką jis dabar yra pasiekęs, yra nerealu. Apie Ž. Ilgauską galiu pasakyti tris dalykus: 1) jis absoliučiai nuostabus žmogus; 2) jis absoliučiai nuostabus žmogus, 3) jis absoliučiai nuostabus žmogus.“
Pats Ž. Ilgauskas laurų sau prisiimti neskuba ir tikina, kad kitaip tarsi būti ir negalėjo:
„Lietuvoje krepšinis yra tarsi religija. Pas mus visi berniukai žaidžia krepšinį ir tik tada, jei jiems nepasiseka pasiekti aukšto lygio, jie renkasi ką nors kita, žemiškesnio – būti daktarais ar teisininkais.“
„Be abejo, buvo vienas dalykas rungtyniauti Lietuvoje ir ten neturėti sau lygių, ir visai kitas – matyti per televizorių tai, ką išdarinėja NBA žvaigždės. Mūsų šalyje per savaitę parodydavo tik vieną NBA mačą, todėl tekdavo imtis už galvos po kiekvieno įspūdingesnio epizodo ir sakyti: „To negali būti“, – ankstyvą savo susižavėjimą NBA lyga atskleidė vidurio puolėjas.
Taigi gal ir nenuostabu, kad svajonės vedamas įspūdingų duomenų mūsiškis ne tik sugebėjo tapti viena ryškiausių NBA lygos asmenybių, bet ir užkariauti sirgalių širdis – juk visoje lygoje Ž. Ilgauskas pagal ūgį nusileidžia tik „Didžiajai kinų sienai“ Yao Mingui, o savo patirtimi jį ir gerokai lenkia.
Panašu, kad dabar lietuviui iki pilnos laimės betrūksta tik NBA aukso žiedų ir medalių su Lietuvos krepšinio rinktine. Tiesa, jei apie pirmą tikslą lietuvis kalba, bet nedrąsiai, tai apie antrą nutyli. Vis dėlto tikėkimės, kad ta tyla – tik prieš audrą.
O kol kas siūlome prisiminti įspūdingiausias Ž. Ilgausko karjeros akimirkas – nuo pašaukimo NBA naujokų biržoje iki muštynių su „Jazz“ vidurio puolėju Gregu Ostertagu ir itin šiurkščios tyčinės Rasheedo Wallace‘o pražangos, prakirtusios lietuviui galvą:
