Po rungtynių Lietuvos rinktinės treneris Valdas Urbonas pripažino, kad Ukrainos rinktinė buvo kur kas pajėgesnė, tačiau pasidžiaugė savo auklėtinių žaidimu, jaunaisiais futbolininkais bei prakalbo apie LFF stadioną užpildžiusius Ukrainos sirgalius.
„Reikia pasveikinti varžovus. Ruošėmės, tikėjomės, bet varžovas stiprus ir gerai organizuotas. Tą pažymėjau ir prieš rungtynes. Aišku, stengėmės prisotinti aikštės vidurį, uždaryti tas zonas, kur jie stiprūs. Gaila, kad individualios klaidos vidurio zonoje nulėmė įvarčius, kuriuos praleidome. Visgi vyrams noriu padėkoti už atsidavimą ir norą žaisti. Reikia pripažinti, kad šiai dienai varžovas yra stipresnis“, – sakė V.Urbonas.
– Buvo nemažai pakeitimų, ne visi žaidėjai rungtyniavo ten, kur yra įpratę. Kaip vertinate eksperimentus?
– Randamės tokioje stadijoje, kad turime žiūrėti ir duoti galimybę visiems, kurie nusipelno išeiti į aikštę. Dabar galbūt galime kalbėti apie vieną ar kitą problemą, bet galvoju, kad krašto gynėjai sužaidė tikrai neblogai – tiek S.Mikoliūnas, tiek M.Vorobjovas. Aš tikrai džiaugiuosi. Antrame kėlinyje galbūt keitimai šiek tiek pagyvino, galbūt galėjome būti agresyvesni. Esu patenkintas tais žaidėjais, kuriuos pasirinkau, bet varžovas šiai dienai sukėlė mums daug problemų.
– Kas yra grupės favoritai?
– Kol kas yra sunku pasakyti, kol neturėjome rungtynių su Portugalija, bet Ukraina ir Serbija išsiskiria savo žaidimu.
– Kiek trūko A.Novikovo?
– Gaila, kad negalėjo būti A.Novikovo. Tai yra didelė netektis, nes tai yra komandos lyderis. Ypač atakoje jis prideda kokybės. A.Novikovas gydosi trauma ir tikiuosi, kad spalio mėnesį jį matysime greta.
– Vidurio saugų linijoje galbūt pritrūko patirties?
– Nemanau. Patirtį jiems taip pat reikalinga kaupti, o jie užsitarnavo savo žaidimu rinktinėje ir čia išmėginti. Galbūt nebuvo jiems šios pozicijos įprastos, bet Matulevičius rungtyniavo ten, kur žaidė ir „Sūduvoje“. Golubicko pozicija nebuvo ta, kurioje jis įpratęs žaisti, bet jis taip pat susitvarkė su savo užduotimi ir kai kuriuose epizoduose tikrai neblogai išeidavo į ataką. Galbūt pritrūko jėgų, bet pasikartosiu – jų žaidimu esu patenkintas. O Šimkus – pamėginome žaisti su tipišku atraminiu saugu ir jis padarė viską, kas nuo jo priklausė.
– Pakeitimas vartininko pozicijoje. Kas privertė jus tai padaryti?
– Turime lygiaverčius vartininkus – Šetkų, Zubą, Černiauską. Nenorėčiau kažko išskirti, Ernestas yra su mumis ir nėra kažko, iš ko galima daryti dideles išvadas.
– Antradienį laukia ne ką mažiau rimtas varžovas. Kokių pozityvių dalykų matote prieš būsimas rungtynes?
– Kaip ir kalbėjome vakar – suprantame, kad mūsų laukia dvi aukšto lygio rungtynės ir reikalinga žaidėjų rotacija. Rungtynių intensyvumas bus didelis ir reikia pasirinkti sudėtis, kuri gali atlaikyti intensyvumą. Kas liečia varžovą – jie yra topinė komanda ir mes nusiteikinėsime rimtai kovai. – Namų rungtynėse nebuvo daug smūgių į varžovų vartus, kamuolio kontrolė taip pat pralaimėta, o ir tribūnose dominavo ukrainiečiai. Ar motyvaciškai tai labai žlugdo? – Reikia pasidžiaugti, kad buvo pilnas stadionas. Galbūt kažkiek nustebino, kad buvo daug Ukrainos sirgalių, bet nemanau, kad tai kažką keitė bendrame fone. Visgi tai yra šventė ir įvykis Lietuvoje. Žiūrėti į skaičius galima, bet reikia grįžti prie to, kad susitikome su stipria komanda ir ne skaičiai daro futbolą, o futbolas daro skaičius ir reikėtų į tai atsižvelgti.
