Ukraina - visos naujienos iš Ukrainos
Ukraina
Didžiulė šalis Rytų Europoje, turinti gausią istoriją, kultūrą ir tradicijas. Ši šalis yra žinoma ne tik dėl savo gamtos grožio, architektūros ir maisto, bet ir dėl politinių įvykių, kurie paveikė visą Europą. Karas Ukrainoje yra vienas iš svarbiausių ir aktualiausių įvykių, kuris daro įtaką tiek Ukrainos, tiek tarptautiniam stabilumui. Nors konfliktas prasidėjo dėl teritorinių nesutarimų, jis atskleidė daug gilesnius politinius ir kultūrinius skirtumus. Nepaisant šių iššūkių, Ukraina stengiasi eiti link modernizacijos ir integracijos su Vakarais, siekdama užtikrinti geresnę ateitį savo gyventojams. Daugiau naujienų skaitykite portale tv3.lt
Šalies prezidentas - Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos fronto linijose sparčiai plinta ši paslauga: „Gėlyčių čia nedarom“
Karo niokojamoje Ukrainoje sparčiai plinta meno rūšis – tatuiruotės. Rusams įsiveržus į Ukrainą, tatuiruotės tapo tarsi atskira meno šaka – tam tikras judėjimas su patriotiniais motyvais. Tatuiruotės neaplenkė ir kariuomenės: kazokai, vėliavos, gyvūnai ir citatos – tai tik dalis to, ką vaikinai ir merginos tatuiruojasi ant savo kūnų.
Pasišviesdamas žibintuvėliu, Andrejus brėžia eilutę po eilutės. Taip ant likimo brolio rankos gimsta dar viena tatuiruotė.
Įvardijo konkrečius ženklus, išduodančius siaubingą ekonominę situaciją Rusijoje
Daugėjant Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimų, kyla klausimas, ar jis būtų pasirengęs galimam konfliktui ir NATO puolimui 2025 metais? Apie Putino pasirengimą, jo strateginius planus bei galimus scenarijus išsamiai pakomentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė.
Ukrainoje žuvo ginkluotose pajėgose mediku tarnavęs škotas
Ukrainoje žuvo fronte mediku tarnavęs Škotijos pilietis, pranešė jo šeima.
Jordanas Maclachlanas (26) iš Ardnamerchano Škotijos aukštumose penktadienį žuvo, eidamas mediko pareigas Ukrainos ginkluotose pajėgose, naujienų agentūrai BBC nurodė jo artimieji.
„Jordanas visada manė, kad daro kažką reikšmingo ir mes visi labai didžiuojamės, kad jis padėjo kitiems“, – rašoma jų pranešime.
Ukrainos pajėgos numušė 28 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 28 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 38 dronais.
28 dronai buvo numušti, dar 10 nukrito nepasiekę taikinių.
Oro gynyba veikė Poltavos, Sumų, Charkivo, Čerkasų, Mykolajivo, Chersono ir Kirovohrado srityse.
Prezidento patarėja: realios derybos dėl Ukrainos narystės ES galėtų būti pradėtos šiemet
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad šiemet galėtų būti pradėtos derybos dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES).
„Derybos dėl narystės ES jau galėtų būti realiai pradėtos šiais metais. Manau, kad Lenkija, pirmininkaujanti šių metų pirmąjį pusmetį, padarys viską, kad taip ir įvyktų“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.
Prancūzų kariuomenė: dešimtys Ukrainos karių, kurie buvo mokomi Prancūzijoje, dezertyravo
Kelios dešimtys Ukrainos karių, kurie buvo mokomi Prancūzijoje, dezertyravo, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos kariuomenės pareigūnas.
„Buvo tam tikras dezertyrų skaičius, tačiau jis labai nedidelis, atsižvelgiant į žmonių, kurie dalyvavo mokymuose, skaičių“, – AFP sakė Prancūzijos kariuomenės pareigūnas.
„Jie buvo prancūzų kareivinėse, turėjo teisę išeiti“, – teigė jis.
Žvalgyba: Rusija į frontą Ukrainoje nusiuntė iki 180 000 kalinių
Rusija karui Ukrainoje užverbavo apie 140 000–180 000 kalinių. Tokį vertinimą pateikė ukrainiečių užsienio žvalgyba, kuria remiasi laikraštis „The Kyjiv Independent“.
Žvalgybos teigimu, 2024 m Rusijos kalėjimuose buvo apie 300 000–350 000 kalinių. Tai yra perpus mažiau nei 2014-aisiais. „To priežastis yra karas tarp Rusijos ir Ukrainos“, – teigiama žvalgybos ataskaitoje.
Rusija jau seniai verbuoja kalinius karui Ukrainoje.
Rusija sako per naktį numušusi dešimtis Ukrainos dronų
Rusija sekmadienį pranešė, kad per naktį numušė dešimtis Ukrainos dronų.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose girdimi tolimi sprogimai pietinėje Rostovo srityje ir kaukianti oro pavojaus sirena.
„Per praėjusią naktį oro gynyba sunaikino 61 ukrainiečių bepilotį orlaivį“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija ir pridūrė, kad dauguma jų buvo perimti virš sričių netoli Ukrainos sienos.
Žiniasklaida: Ukraina 2024 m. prarado 3 600 kvadratinių kilometrų dydžio teritoriją
Rusija, anot ukrainiečių žiniasklaidos, pernai užėmė beveik 3 600 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos – tai maždaug Maljorkos dydžio teritorija. Didžiausių teritorinių nuostolių Ukraina patyrė lapkritį, kai prarado 610 kvadratinių kilometrų – tą mėnesį rusai per dieną užgrobdavo apie 20 kvadratinių kilometrų žemės, rašo karinis tinklaraštis „Militarnyj“, remdamasis kito karinio tinklaraščio „Deepstate“ žemėlapiais.
Ukrainos oro gynyba numušė dešimtis rusų dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį į sekmadienį sunaikino 61 priešo droną. Dar 42 bepiločiai nukrypo nuo kurso ir sudužo, tinkle „Telegram“ pranešė karinių oro pajėgų spaudos tarnyba.
„Naktį į 2025 m. sausio 5 d. priešas iš Briansko, Milerovo, Oriolo (Rusijos Federacija) krypčių paleido 103 „Shahed“ puolamuosius dronus ir imitacinius bepiločius. 9.00 val.
REKLAMA
REKLAMA
Slovakijos sostinėje surengtas protestas prieš premjerą Robertą Fico
Su šūkiu „Slovakija – tai Europa! – Mums jau gana Rusijos!“ Ukrainos šalininkai slovakai penktadienį Bratislavoje surengė demonstraciją prieš ministrą pirmininką Robertą Fico.
Protesto akciją prie vyriausybės rūmų sušaukė piliečių iniciatyva „Mier Ukrajine“ („Taika Ukrainai“), pasisakanti už ginklų tiekimą Kyjivui. Pasak Slovakijos žiniasklaidos, iniciatyvos atstovai teigė, kad mitinge dalyvavo apie 4 000 žmonių.
Nufilmuota, kaip „kovinė“ katė numuša droną: ukrainiečiai leipsta juokais
Ukrainos socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip katė numuša droną.
Ukrainos leidinys UNIAN naminį gyvūną jau praminė „kovine“ kate.
Leidinys skelbia, kad užfiksuotas skrydis greičiausiai buvo mokomasis.
Taip pat nėra aišku, kur šie vaizdai buvo užfiksuoti bei kam priklausė dronas.
Parodė, kaip po rusų apšaudymo atrodo Lietuvos garbės konsulatas Chersone: vaizdai šokiruoja
Rusija sausio 1-ąją apšaudė Lietuvos garbės konsulatą Chersone. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys socialiniame tinkle „X“ parodė, kaip atrodo rusų apšaudytas Lietuvos garbės konsulatas.
„Tokie padariniai Lietuvos garbės konsulate Chersone po Rusijos naujametinių „sveikinimų“. Toks žiaurumas ir naikinimas turi baigtis“, – socialiniame tinkle „X“ dalindamasis apšaudyto Lietuvos garbės konsulato nuotraukomis rašo K. Budrys.
Zelenskis: pernai iš Rusijos nelaisvės namo grįžo 1 358 ukrainiečiai
Praėjusiais metais Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 1 358 ukrainiečius. Tai tinkle „Telegram“ pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tarp paleistųjų, anot jo, yra ir karo belaisviai, ir civiliai. V. Zelenskis padėkojo Ukrainos partneriams, padėjusiems išlaisvinti žmones.
2024 m. pabaigoje Ukraina ir Rusija dar kartą apsikeitė karo belaisviais. Į Ukrainą grįžo 187 kareiviai ir du civiliai.
Lenkija įspėja apie suklastotus šaukimus į kariuomenę šalyje gyvenantiems ukrainiečiams
Lenkijos užsieniečių reikalų biuras (UDSC) paneigė siuntęs šalyje gyvenantiems ukrainiečiams šaukimus į kariuomenę lenkų kalba ir pavadino juos klastotėmis. Apie tai pranešė UDSC spaudos tarnyba.
„Dėl pranešimų apie Ukrainos piliečiui išsiųstą suklastotą šaukimą Užsieniečių reikalų biuras paaiškina, kad neišduoda šaukimų į karinę tarnybą“, – sakoma pranešime.
Ukraina teigia, kad Rusija į karą įtraukė iki 180 tūkst. kalinių
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (SZRU) ketvirtadienį pranešė, kad, lapkričio mėnesio duomenimis, Rusija užverbavo 140–180 tūkst. savo kalinių dalyvauti plataus masto invazijoje į Ukrainą.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą, ji nuolat verbuoja kalinius dalyvauti kare. Iš pradžių juos globojo privati karinė bendrovė „Wagner“, o vėliau jie tapo tiesiogiai pavaldūs Rusijos gynybos ministerijai.
Ką darytų, jei būtų Trumpo vietoje? Karybos ekspertas išklojo viską, ką galvoja
Vis dar besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, nuolat kyla klausimų, kokia laukia jo baigtis ir kokią įtaką tam turi JAV prezidento Donaldo Trumpo įsikišimas. Karybos ekspertas Darius Antanaitis „Žinių radijo“ laidoje atskleidė, ką darytų dėl karo Ukrainoje, jei būtų D. Trumpo vietoje.
D. Antanaitis įvardijo, kad būdamas Trumpo vietoj, jis darytų tai, kas yra naudinga rinkėjams.
Ukrainos pajėgų atstovas: priešas daugiausia dėmesio skiria Pokrovsko krypčiai
Pokrovsko kryptis yra pagrindinių priešo pajėgų koncentracijos Ukrainoje taškas ir pagrindinė ukrainiečių gynybos linija.
Tai per televiziją pareiškė Hortycios operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės atstovas spaudai Viktoras Tregubovas.
„Vakar mūsų gynėjai sustabdė 38 priešo atakas Pokrovsko sektoriuje. Pokrovsko sektorius išlieka vienas intensyviausių pastarosiomis savaitėmis. Tai pagrindinių priešo pastangų koncentracijos taškas, taip pat pagrindinė Ukrainos pajėgų gynybos linija.
Ukrainoje penkiolika metų kalėti nuteistas rusų armijai talkinęs vyras
Ukrainos teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę vyriškiui, perdavusiam Maskvai informaciją, galėjusią jai padėti koordinuoti raketų smūgius, ketvirtadienį pranešė oficialūs asmenys.
Nuo tada, kai 2022 m. vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, Kyjive pradėta tūkstančiai tyrimų, kuriuose ukrainiečiai įtariami kolaboravę su rusų pajėgomis.
Pietų Ukrainoje per Rusijos ataką žuvo vienas žmogus
Rusų ataka Ukrainos pietiniame Zaporižios regione vienam žmogui kainavo gyvybę, ketvirtadienį sakė vietos pareigūnai.
Maskvos pajėgos siekia pilnai užimti šį regioną, esantį ties fronto linija. Rusija teigia jį aneksavusi 2022-aisiais, keli mėnesiai po plataus masto invazijos pradžios.
Vėlai trečiadienį Rusija paleido 11 valdomų aviacinių bombų į Stepnohirsko kaimą, esantį vos už kelių kilometrų nuo fronto linijos.
„Buvo sugriautas penkių aukštų pastatas. Žuvo žmogus.
Apklausa: dauguma vokiečių pritaria, kad Ukrainoje būtų dislokuoti taikdariai
Dauguma vokiečių palaiko mintį paliaubų atveju dislokuoti Ukrainoje tarptautines taikos palaikymo pajėgas, rodo ketvirtadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Tyrimo instituto „YouGov“ atlikta apklausa parodė, kad 56 proc. pritaria tokių pajėgų dislokavimui. Tačiau pritarimas vokiečių karių dalyvavimui šiose taikos palaikymo pastangose yra kur kas mažesnis – tam pritaria tik 23 proc. respondentų. 33 proc. pasisako prieš vokiečių karių įtraukimą, o 19 proc.
Ukrainos pajėgos numušė 47 Rusijos bepiločius orlaivius, 24 nukrypo nuo kurso
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 47 Rusijos bepiločius orlaivius, o 24 nukrypo nuo kurto ir nepasiekė numatytų taikinių.
Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Kaip teigiama, sausio 1 d. 19 val. Rusijos kariuomenė inicijavo oro ataką, kuriai buvo pasitelkti 72 smogiamieji „Shahed“ ir kitokie bepiločiai orlaiviai, paleisti iš Briansko, Oriolo, Kursko ir Primorsko Achtarsko. Iki sausio 2 d. 8.30 val.
Ukraina tikisi stipraus Lenkijos pirmininkavimo ES
Ukrainos užsienio reikalų ministras trečiadienį socialiniuose tinkluose teigė, jog Kyjivas tikisi stipraus Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) 2025-aisiais.
Andrijus Sybiha socialiniame tinkle „X“ rašė, jog „draugiškai Lenkijai pradedant antrąją savo pirmininkavimo ES Tarybai kadenciją, mes pasitikime lenkų lyderyste, principinga pozicija ir ryžtingumu“.
„Linkiu visokeriopos sėkmės Lenkijos pirmininkavimui stiprinant Europą“, – sakė jis.
Nuo karo pradžios Lietuvos restauratoriai sutvarkė per 1,5 tūkst. vertybių iš Ukrainos
Nuo karo pradžios į Lietuvą pervežta per 1,5 tūkst. nuo karo išgelbėtų kultūros ir meno vertybių iš Ukrainos. Kūriniai eksponuoti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus surengtose parodose, dalis jų tyrinėta ir restauruota.
Šiuo metu restauruojami vienos iš garsiausių šios šalies liaudies menininkių Marijos Prymačenko paveikslai, tariamasi dėl XV amžiaus medinių altorių atvežimo iš nacionalinio B. ir V Chonenkų dailės muziejaus Kyjive.
Ukrainos karinės žvalgybos vadas: 2025 m. bus „daug gerų įvykių“
Ukrainos karinės žvalgybos HUR vadas Kyrylas Budanovas prognozuoja „daug gerų įvykių“ 2025 metais. Tai jis pareiškė antradienį per televiziją.
Jis prisiminė savo atsakymą į klausimą apie lūkesčius 2024 metams. „Tada labai sąžiningai pasakiau, kad 2024-ieji, deja, nebus mums geri metai, kad bus labai sunku“, – sakė K. Budanovas. Bet dėl 2025 m. jis esą nusiteikęs „daug optimistiškiau“. Tam, anot K. Budanovo, yra objektyvių faktorių.
2024 metais į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją sugrąžinta daugiau kaip 400 vaikų
Nuo 2024 metų pradžios į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją sugrąžinti 449 vaikai, įskaitant penkis, kurie kartu su savo motinomis neseniai pabėgo iš laikinai okupuotų teritorijų pagal prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvą „Bring Kids Back UA“.
Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pasidalijo naujausia informacija apie tai per „Telegramą“.
„Nuo 2024-ųjų pradžios jau susigrąžinome 449 vaikus.
JT reikalauja ištirti Izraelio atakas prieš klinikas Gazoje
Izraelio atakos prieš ligonines Gazos Ruože, JT žmogaus teisių ekspertų teigimu, gali būti karo nusikaltimas arba nusikaltimas žmogiškumui. Dėl atakų palestiniečių teritorijos sveikatos sistema atsidūrė „ant visiško žlugimo ribos“, sakoma Ženevoje paskelbtame JT Žmogaus teisių biuro pranešime.
JT aukščiausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas pareikalavo nepriklausomo ir išsamaus atakų ištyrimo.
Budanovas pateikė prognozę 2025-iesiems: Putinui – sunkus metas
Ateinantys metai, 2025-ieji, Ukrainai bus geresni nei 2024-ieji, sako Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas, rašo UNIAN.
Spaudos konferencijoje antradienį jis prisiminė savo prognozes 2024-iesiems. Tuomet jis prognozavo, kad 2024 m. Ukrainai bus labai sunkūs.
„Kalbant apie 2025 metus, čia aš turiu daug daugiau optimizmo. 2025-ieji tikrai bus geresni nei šie.
Ukrainoje sužeistas lietuvis: rankose sprogo neaiškus paketas
Ukrainoje buvo sužeistas lietuvių visuomenininkas Valdas Bartkevičius, ne kartą gabenęs paramą į Ukrainą.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė jo bendražygė aktyvistė Vilma Fiokla Kiure.
„Valdas Bartkevičius pakeliui į Dnipro ligoninę. Jo rankose sprogo neaiškus paketas, kokius ždūnai palieka kariams ir volontiorams žaloti. Valdas sąmoningas, jo būklė stabilizuota, bet neteko kelių pirštų. Štai toks yra tas karas ir rizikingos volontiorų misijos.
Rusai „numušė“ NATO Kalėdų senelį – ukrainiečiai parengė taiklų atsakymą
Ukrainiečiai sureagavo į rusų propagandinį vaizdo įrašą, kuriame rodoma, kaip numušamas neva NATO pasiųstas Kalėdų senelis.
Rusų vaizdo įraše rodoma, kad virš Rusijos numušamas Kalėdų senelis vietoje dovanų pasikrovęs NATO raketų.
„Mums nereikia nieko svetimo mūsų danguje“, – vaizdo įraše sako rusų Kalėdų senelis.
Ukrainiečiai sureagavo į šį vaizdo įrašą ir sukūrė kitokią versiją.
Ukrainiečių vaizdo filmuke rodoma, kaip Kalėdų senelis su dovanų maišu klampoja per mišką.
Ukrainos vyriausybė pakeitė sienos kirtimo taisykles vyrams nuo 18 iki 25 metų
Ukrainos ministrų kabinetas įvedė 18–25 metų vyrų sienos kirtimo taisyklių pakeitimus.
Pagal juos karo padėties metu Ukrainos piliečiai nuo 18 iki 25 metų, pagal sutartį tarnavę ginkluotosiose pajėgose ar Gynybos ministerijos žvalgybos padalinyje (ir anksčiau neatlikę karo tarnybos, išskyrus pagrindinius mokymus), gali kirsti valstybės siena. Jie turi turėti karinio dalinio vado, komisariato ar atitinkamos žvalgybos tarnybos vadovo išduotą pažymėjimą.
Rusija 2024 m. pažengė į priekį Ukrainoje beveik 4 000 kv. km, rodo ISW duomenų analizė
Rusijos pajėgos 2024 m. Ukrainoje pasistūmėjo 3 985 kv. kilometrais, t. y. septynis kartus daugiau nei 2023 m., rodo AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė.
Didelė dalis Rusijos laimėjimų buvo pasiekta rudenį: spalį ji užėmė 610 kv. km, o lapkritį – 725. Per šiuos du mėnesius rusai užėmė daugiausia teritorijos nuo 2022 m. kovo mėnesio.
Gruodį rusų pažanga sulėtėjo ir per 30 dienų pasiekė 465 kv. km.
Ukraina šiais metais iš užsienio gavo beveik 40 mlrd. eurų finansinės paramos savo biudžetui
Karo kamuojama Ukraina 2024 m. gavo beveik 40 mlrd. eurų užsienio finansinės paramos jos biudžetui paremti. Tokį skaičių pirmadienį, priešpaskutinę metų dienų, nurodė Finansų ministerija Kyjive. Apie 30 proc. paramos suteikta kaip dotacija, o likusi dalis – kaip paskolos palankiomis sąlygomis.
„Tai 2024 m. leido mums padengti visas prioritetines socialines ir humanitarines išlaidas“, – sakė finansų ministras Serhijus Marčenka.
Briuselis tvirtina esąs pasiruošęs dujų tranzito per Ukrainą nutraukimui
Europos Komisija (EK) akcentuoja, kad Europos Sąjunga (ES) yra pasiruošusi rusiškų dujų tranzito per Ukrainą nutraukimui.
Tokia pastaba nuskambėjo po to, kai Slovakijos premjeras Robertas Fico pažėrė kritikos.
Bloko atstovė pirmadienio vakarą pareiškė, kad Europos dujų infrastruktūra yra pakankamai lanksti, jog būtų galima alternatyviais maršrutais į Vidurio ir Rytų Europą tiekti ne rusiškos kilmės dujas. „Tranzito per Ukrainą pabaigos poveikis ES tiekimo saugumui yra ribotas“, – nurodė ji.
Slovakijos gynybos ministras tvirtina, kad Ukrainai gali tekti atsisakyti dalies savo teritorijos
Slovakijos gynybos ministras Robertas Kalinakas sekmadienį pareiškė, kad Ukrainai gali tekti atsisakyti dalies savo teritorijos, jog būtų galima pasiekti taiką.
R. Kalinakas televizijos stočiai TA3 sakė, kad tokia yra susidariusios padėties realybė. Jis pažymėjo, kad Slovakija yra suinteresuota, jog karas Ukrainoje greitai baigtųsi, ir pasisakė už derybas ir paliaubas.
Didžioji Britanija priglaudė 300 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių
Didžioji Britanija suteikė prieglobstį daugiau kaip 300 tūkst. ukrainiečių, kurie buvo priversti palikti šalį dėl Rusijos plataus masto invazijos.
Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Didžiosios Britanijos Vyriausybės tinklalapiu.
„Nuo neteisėtos Putino invazijos į Ukrainą pradžios Didžioji Britanija suteikė arba pratęsė prieglobstį daugiau kaip 300 tūkst. ukrainiečių, mes ir ateityje remsime ukrainiečius, kuriems to labiausiai reikia“, – sakoma Vyriausybės pranešime.
AP: JAV gali paskelbti apie naują 1,25 mlrd. dolerių vertės pagalbą Ukrainai
JAV prezidento Joe Bideno administracija turėtų paskelbti, kad Ukrainai nusiųs 1,25 mlrd. dolerių (1,2 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą.
Kaip pranešė „Associated Press“, tai penktadienį pareiškė JAV pareigūnai.
Teigiama, kad naujajame dideliame pagalbos pakete, be kita ko, bus daug amunicijos, skirtos sistemoms NASAMS ir HAWK. Pasak pareigūnų, taip pat bus perduota „Stinger“ raketų bei 155 mm ir 105 mm artilerijos sviedinių.
Slovakų ministras: Ukrainai reikėtų apsvarstyti teritorinius kompromisus
Slovakijos gynybos ministras Robertas Kalinakas sekmadienį paragino Ukrainą apsvarstyti galimybę padaryti teritorinių nuolaidų, kad būtų nedelsiant nutraukta beveik trejus metus trunkanti Rusijos plataus masto invazija į šalį.
Ukraina praneša apie smarkius mūšius šalies rytuose ir Rusijos Kursko srityje
Ukrainos dalinių užimtos Vakarų Rusijos Kursko srities teritorijos sekmadienį vėl buvo smarkių mūšių arena. Per dieną čia iš viso būta 35 rusų atakų, savo vakarinėje ataskaitoje pranešė Generalinis štabas Kyjive. Atakas intensyviai rėmė artilerija. Apie tikslią fronto liniją duomenų nebuvo pateikta. Nenurodytos ir detalesnės vietos.
Ukrainos pajėgos vasarą per netikėtą puolimą perėmė dalies Kursko srities teritorijų kontrolę. Rusų pajėgos daug savaičių mėgina jas atsikovoti.
Ainaras Bagatskis grįžta prie Ukrainos krepšinio rinktinės vairo
Latvis Ainaras Bagatskis sugrįžo į Ukrainos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas, pranešė Ukrainos krepšinio federacija.
57-erių metų A.Bagatskis jau anksčiau vadovavo Ukrainos rinktinei – nuo 2019 iki 2023 metų. Vyriausiojo trenerio poste latvis pakeitė ukrainietį Vitalijų Stepanovskį.
Artimiausias rungtynes Ukraina žais vasarį, kai susitiks su Slovėnija ir Portugalija.
Okupantai Luhansko regione riboja civilių galimybes naudotis internetu
Okupantai rusai laikinai okupuotoje Luhansko regiono teritorijoje neleidžia vietos gyventojams laisvai naudotis internetu.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė karinės Luhansko administracijos vadovas Artemas Lysohoras.
A. Lysohoras atkreipė dėmesį, kad okupantai išjungė interneto ryšį Seversko-Donecke.
Ukraina pirmą kartą gavo suskystintųjų dujų iš JAV per Graikiją
Ukraina pirmą kartą gavo suskystintųjų gamtinių dujų iš JAV, naudodamasi terminalu Graikijoje, ir tai yra strateginis žingsnis, pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.
Kaip praneša „Ukrinform“, A. Jermakas „Telegram“ kanale pabrėžė: „Tai ne tik krovinys – tai strateginis žingsnis.
„The New York Times“: Ukrainos elektros tiekimą gelbėja ir Lietuva
Nuo Rusijos atakų stipriai nukentėjo Ukrainos energetikos tinklas, todėl buvo pradėta ieškoti būdų, kurie padėtų užkirsti kelią krizei, pavyzdžiui, išsinuomoti plūduriuojančias elektrines ir atsivežti nebenaudojamos elektrinės dalis iš Lietuvos, rašoma „The New York Times“.
Pastarąjį mėnesį Rusijai suintensyvinant antskrydžius Ukrainos elektros tinklams, Ukrainos miestus naktimis vėl apėmė tamsa.
„Bloomberg“: Ukraina iki pavasario gali prarasti Kursko sritį
Jei Rusija suintensyvins savo veiksmus Kursko srityje, iki pavasario ji gali išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš šios teritorijos. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi amerikiečių pareigūnais.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau dabar susiduria su gyvosios jėgos trūkumu ir neaiškumu dėl būsimo ginklų tiekimo iš JAV ir kitų sąjungininkų.
Paskutinis kartas šiais metais? Iš JAV – žinia Ukrainai dėl karinės pagalbos
Artimiausiomis dienomis Jungtinės Valstijos paskelbs apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą.
Apie tai pranešė JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, socialiniame tinkle X paskelbė „Fox News“ korespondentas Lucas Tomlinsonas.
Kol kas nežinoma, kokia ginkluotė bus įtraukta į paketą, taip pat konkreti data, kada jis bus paskelbtas.
Baltieji rūmai: Maskva ir Pchenjanas laiko Šiaurės Korėjos kariškius „paaukotinais“
Turint omenyje didžiulius Šiaurės Korėjos kareivių, įtrauktų į Rusijos karą prieš Ukrainą, nuostolius, Maskvos ir Pchenjano pajėgų vadai laiko juos „paaukotinais“.
Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby`is, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Ukrainos generolas išanalizavo Rusijos provokacijas prieš NATO šalis: įvardijo, ar gresia pavojus Lietuvai, Latvijai, Estijai
Net po penkerių metų Rusija nepasieks tokio potencialo, kad galėtų kovoti su NATO šalimis. Tokį įsitikinimą išreiškė buvęs Ukrainos kariuomenės generolas ir Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas (2005–2010 m.) Mykola Malomužas, kalbėdamas „Kyiv24“ kanalui.
Jis taip pat komentavo teiginius, kad Rusija galėtų užpulti NATO šalis jau artimiausiais metais. Pasak M. Malomužo, šiuo metu Rusija taiko įvairias taktikas, įskaitant provokacijas prieš Aljansą, praneša UNIAN.
JAV atsargos generolas įspėja – Ukrainos klausimą Trumpas spręs ne iškart: pažadas užbaigti karą per 24 valandas neišspildys?
Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas prognozuoja, kad po 2025 metų Rusijai taps itin sudėtinga tęsti karą Ukrainoje dėl ekonominių sunkumų. Kalbėdamas apie galimus JAV veiksmus, jis atsargiai vertino naujosios prezidento Donaldo Trumpo administracijos požiūrį į šalies agresorės veiksmus.
Gynybos pajėgos neleido rusams išsilaipinti Kazokų saloje – priešas patyrė nuostolių
Rusai mėgino išsilaipinti Dnipro upės Kazokų saloje. Gynybos pajėgos atrėmė priešą, kuris patyrė technikos ir gyvosios jėgos nuostolių.
Tai per televiziją pareiškė Pietų gynybos pajėgų atstovas spaudai Vladyslavas Vološynas, praneša „Ukrinform“.
„Kai dėl Padniprės ir Chersono krypčių, tai priešas ten tęsia puolamuosius veiksmus ir apšaudymus. Praėjusią parą jis vėl mėgino išsilaipinti Kazokų saloje, tačiau nesėkmingai, ir patyrė nuostolių.
Ukraina užmezgė ryšius su naująja Sirijos valdžia ir yra pasirengusi atnaujinti diplomatinius santykius
Ukraina atnaujins diplomatinius santykius su Sirija, jei naujoji šios šalies Vyriausybė pakeis Basharo al Assado režimo sprendimą pripažinti Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą.
Tai per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Stebėsime, kaip elgsis naujoji valdžia.
