„Ukrainiečiai yra čia, Ukraina dalyvauja olimpinėse žaidynėse“, – teigė jis atidarymo ceremonijos išvakarėse.
M. Bidnas, kuris praėjusį lapkritį sporto ministro poste pakeitė Vadymą Hutcaitą, sakė, kad daugiau kaip dvi savaites Paryžiuje vyksiantis didžiausias sporto šou, transliuojamas per televiziją visame pasaulyje, Ukrainai „visų pirma bus didelis ekranas pasauliui“.
Nepaisant to, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kai kurie sportininkai išvyko iš šalies, kiti žuvo, o treniruočių bazės buvo sugriautos, Ukraina vis tiek siunčia 143 atletų komandą į Paryžių.
„Turime priminti pasauliui, kad Ukraina egzistuoja, kovoja ir yra pajėgi laimėti“, – ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė M. Bidnas.
„Koordinuojant Ukrainos prezidento kanceliarijai, planuojame didelę kampaniją, kad kuo geriau paaiškintume, jog vien tai, kad Paryžiuje pasirodome su Ukrainos vėliava, yra didžiulė valios išraiška“, – teigė jis.
2021 metais Tokijuje Ukraina iškovojo 19 medalių, tačiau M. Bidnas sakė, kad šiais metais aplinkybės visiškai kitokios ir reikėjo nustatyti kitokią kartelę.
„Tikime kiekvienu Ukrainos sportininku ir norime laimėti visus medalius, – teigė 44-erių kultūristas. – Tačiau tiesa yra platesnė – kiekvienas Ukrainos sportininkas olimpinėse žaidynėse yra didvyris, kuris jau yra nugalėtojas.“
„Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, mažai kas tikėjo, kad atsilaikysime. Bet mes tai padarėme, Ukrainos gynėjai sustabdė Kremliaus šturmą“, – sakė jis.
„Neteko artimųjų“
M. Bidnas teigė, kad negali nesididžiuoti, jog sportininkai sugebėjo išlikti pakankamai susikaupę ir patekti į Paryžiaus žaidynes savo sporto šakose.
„Ukrainos sportininkai su pasididžiavimu įveikė neįtikėtinus sunkumus, kuriuos sukėlė Rusijos karas, – sakė jis. – Artimųjų žudymas, namų ir stadionų griovimas, nesibaigiantys persikraustymai – tai iššūkiai, su kuriais nuolat susiduria visi ukrainiečiai, ypač sportininkai.“
Ukrainos sportininkai, treneriai ir šalies sporto infrastruktūra neišvengė Rusijos vykdomos destrukcijos nuo 2022 metų vasario įsiveržusių jos pajėgų.
Dar 2012-aisiais Ukraina buvo viena iš Europos futbolo čempionato šeimininkių.
„Sporto infrastruktūra patyrė didelių nuostolių – tai tiesa“, – sakė jis.
„Rusai sugadino ir sunaikino daugiau kaip 500 sporto objektų, įskaitant 15 olimpinių treniruočių bazių visoje šalyje. Tačiau galime atstatyti sporto infrastruktūrą. Visgi niekada negalėsime sugrąžinti nužudytų sportininkų“, – teigė jis.
M. Bidnas sakė, jog kasdien atsibunda su baime laukdamas žinių apie žuvusius ar sužeistus sportininkus bei trenerius.
„Kiekvieną rytą gaunu SMS apie tai, kiek ukrainiečių sportininkų ir trenerių rusai nužudė“, – sakė jis.
„Beveik kasdien šis skaičius didėja. Iki šiol rusai nužudė 488 Ukrainos sportininkus ir trenerius. – teigė jis. – Tarp jų yra dešimtys pasaulio ir Europos čempionų, ankstesnių olimpinių žaidynių dalyvių, kurie dabar turėjo būti Paryžiuje, bet buvo nužudyti Rusijos.“
Tie, kuriems pavyko pasiekti Paryžių, tai padarė pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, sakė M. Bidnas.
„Ukrainiečių irkluotoja Anastasija Rybyčok neteko namų ir treniruočių bazės Chersone, – teigė jis. – Pirmiausia juos subombardavo rusai, o paskui, rusams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę, jie buvo užtvindyti.“
„Dėl Rusijos teroro mums nutrūksta elektros tiekimas. Mūsų sportininkams tenka treniruotis sporto salėse be kondicionierių ar ventiliacijos vien dėl to, kad nėra elektros. – sakė jis. – Daugelis Ukrainos sportininkų dėl karo neteko artimųjų.“
M. Bidnas teigė, kad džiaugiasi, jog Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), nuolat spaudžiamas jo biuro ir kitų institucijų, gerokai apribojo Paryžiuje varžybose dalyvausiančių rusų ir baltarusių skaičių ir nurodė jiems varžytis su neutralia vėliava.
Jiems uždrausta dalyvauti atidarymo ceremonijoje. Rusija į Tokiją išsiuntė 330 žmonių komandą, „o šiandien ten bus ne daugiau kaip 15 žmonių be valstybės, be vėliavos, be himno, be jokios galimybės užsiminti, iš kur jie atvyko“.
